Kepimas duonos pardavimui: receptai, patarimai ir tradicijos Lietuvoje

Duona - neatsiejama lietuviškos kultūros ir virtuvės dalis. Ji apdainuojama dainose, minima eilėraščiuose, o vasario 5-ąją Lietuvoje švenčiama Duonos diena. Šiandien duonos kepimas namuose vėl tampa vis populiaresnis, todėl panagrinėkime, kaip išsikepti skanią duoną patiems, kokie yra tradiciniai ir modernūs receptai, bei kur galima rasti geriausią duoną Lietuvoje.

Duonos kepimo tradicijos Lietuvoje

Lietuvos kaime ruginė duona iki XX a. vidurio buvo vienas pagrindinių valgių. Duona nuo seno buvo laikoma ne tik pagrindiniu maistu, bet ir šventu kepiniu. Netyčia numetus duonos riekelę ant žemės, ją reikėdavo pakelti, pabučiuoti ir atsiprašyti. Žmonės tikėjo, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisrų, saugo nuo ligų ir blogos akies.

Duonos kepimas namuose: nuo ko pradėti?

Susiruošusieji namuose kepti duoną receptų dažniausiai ieško internete, kur jų gausu. Tačiau daugumoje jų nurodoma viena iš sudėtinių dalių yra raugas. Patarimų, kaip jo pasigaminti, virtualioje erdvėje taip pat netrūksta, tačiau duoną namuose jau kepantys specialistai patarė geriau paieškoti, iš ko būtų galima raugo pirmam kepimui pasiskolinti.

Vilnietė Elena Novosadaitė tvirtino, kad būtent su kolegomis darbe išsikalbėjo apie galimybę namuose, įprastoje orkaitėje išsikepti duonos. „Pirmiausiai paragavau kitų keptos duonos, o tada nusprendžiau išsikepti ir pati“, - kaip susidomėjo duonos kepimu, prisiminė Elena. Duonos raugo jai paskolino bendradarbiai. Vilnietė dabar mielai dalijasi receptais, raugu ir paslaptimis, kaip iškepti skanią duoną, su šia veikla tik dabar susidomėjusiais draugais ir pažįstamais.

Naminė duona prieš pirktinę: skonio ir kokybės skirtumai

Pirktinės duonos teigė nebevalganti ir kaunietė žurnalistė Laima Pilipavičienė, naminę duoną kepanti jau beveik metus. Nors į kepėjų gretas pateko atsitiktinai, kaunietė teigė greitai įvertinusi savos duonos pranašumus. „Esu smalsi, man visada visko reikia. Todėl, kai pažįstama pasiūlė raugo, pasiėmiau. Nuo to laiko, kai iškepiau savos duonos ir jos paragavau, nei aš, nei mano šeima neberandame pirkti tokios skanios duonos.“ Elena namuose duoną kepa jau apie tris mėnesius, per visą šį laiką duonos parduotuvėje ji pirkdavo labai retai. „Nusiperku tik kartais, jei matau, kad savo keptos pritrūksime. Kai tik pradėjau kepti duoną, valgydavome ją vieną, tokia ji mums buvo labai skani.“

Taip pat skaitykite: Tradiciniai ir išskirtiniai vištienos skoniai

Kaina: ar verta kepti namuose?

Kiek kainuoja išsikepti kepalėlį naminės duonos, vilnietė Elena teigė niekada neskaičiavusi, bet abejoja, ar tai pigiau, nei nusipirkti šio kepinio parduotuvėje. Tačiau moteris ypač vertina tai, kad, pati minkydama ir kepdama žino, kokius produktus naudojo. „Juk nežinai, ko gali rasti pirktinėje duonoje.“ Kaunietė L. Pilipavičienė yra suskaičiavusi, kad jos kepamos duonos kepaliuko kaina siekia apie 12 litų.

Duonos kepimas - ne tik namuose, bet ir darbe

Pasirodo, duoną galima kepti ne tik namuose, bet ir darbovietėje. Apie tai pasakojo jau kelerius metus duoną savo darbo vietoje kepanti bendrovės „Lietuvos draudimas“ darbuotoja Judita Andrulytė. „2007 metais nusipirkau duonkepę ir atsinešiau į darbą. Išsikepame duonos, naudojame vis kitus produktus, tai valgome ją vis kitokią. Mūsų kolektyvas nėra didelis - 10 žmonių, todėl valgome patys, pasikviečiame svečių“, - pasakojo J. Andrulytė. Kadangi minkyti duonkepėje kepamos duonos nereikia, sudėti produktus ir įjungti aparatą gali kiekvienas.

Tradicijos ir šiuolaikinės technologijos

Tai, kad lietuviai grįžta prie senelių puoselėtos tradicijos - kepti duoną namuose, - džiugina ir etnologus. „Labai gražu, kai šiuolaikinis pasaulis prisiliečia prie tradicijų. Ir visai nesvarbu, kur ta duona kepama - orkaitėje ar duonkepėje. Svarbu pats procesas: kad ji minkoma su meile, prižiūrima. Apskritai buvo sakoma, kad jei namie turi juodos duonos, tuomet badas dar negresia. Duona yra vienas brangiausių kulinarijos paveldo elementų. Sakoma, kad namuose, kur kvepia kepama duona, gyvena geri žmonės. Juk be duonos neįsivaizduojama jokia šventė.

Sveikatos aspektas: naminė ar pirktinė duona?

Daugelis namuose duoną kepančių lietuvių tvirtina, kad tokia duona sveikesnė nei įsigyta parduotuvėje. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedros lektorės dr. Elenos Bartkienės, kategoriškai tvirtinti, kad gera tik naminė duona, nereikėtų. „Kepyklose kepamos duonos energinė ir funkcinė vertė priklauso nuo rūšies bei sudedamųjų dalių. Šiuo metu dauguma kepyklų vėl grįžta prie tradicinių duonos gamybos technologijų (su plikytiniu ir raugu), taip pat kepama įvairesnių rūšių duonos.“ Specialistės nuomone, kepant duoną namuose galima naudoti ir jau paruoštus mišinius: „Taip duonos gamybos procesas supaprastinamas ir palengvinamas. Tai nėra blogas, o tiesiog greitesnis būdas.“ E. Bartkienės teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje duonos gamintojai vėl grįžta prie tradicinės duonos gamybos technologijos.

Duonos pardavimai: ar kepimas namuose daro įtaką?

Kad ir koks madingas tapo duonos kepimas namuose, bendrovių, tiekiančių duonos gaminius prekybos centrams, atstovai tikino nepajutę, jog duonos būtų perkama mažiau. Anot pašnekovės, parduotuvių lentynose šiuo metu duonos pasirinkimas itin didelis. Todėl kiekvienas gali išsirinkti tokios, kuri bus skani ir nekainuos itin brangiai. Duonos kepaliuko kaina siekia apie 1-4 Lt, batono - 0,75-3 Lt.

Taip pat skaitykite: Viskas apie šakočio gamybą

R. Ramanauskienė nemano, kad duonos kepimas išpopuliarėjo panorus sutaupyti ar gauti išskirtinį produktą. „Man regis, mūsų visuomenėje dar daug kas prisimena tuos laikus, kai duona buvo neįtikėtinai pigi ir ja šerdavo gyvulius. Aš duonos kainą vertinu kitaip. Juk atrodytų, duonos kepaliukas už 4 Lt yra brangu. Bet drąsiai galiu teigti, kad to kepalo užteks trims dienoms, jei valgysite tik duoną ir gersite arbatą. Ir per tą laiką jūsų organizmui nepritrūks nei vitaminų, nei maisto medžiagų.

Receptas: naminė duona su sezamais

Ingredientai:

  • 0,5 kg rupių kvietinių miltų
  • 0,5 kg aukščiausios rūšies miltų
  • Raugas
  • Cukrus
  • Druska
  • 1 litras šilto vandens
  • Aliejus
  • Sezamas

Gaminimas:

  1. Raugą, cukrų ir druską išmaišykite 1 litre šilto vandens.
  2. Sudėkite likusius produktus ir maišykite tešlą 5-10 minučių.
  3. Skardą patepkite aliejumi, gausiai pabarstykite sezamais, suverskite tešlą, ant viršaus dar paberkite sezamų.
  4. Kepkite 220 laipsnių temperatūroje apie 1 val. 15 min.

Sourdough duona: kas tai?

Sourdough lietuvių kalboje reiškia raugas, nors pažodžiui išvertus iš anglų kalbos gautume - rūgšti tešla. Ir tai yra tiesa. Ši duona ypatinga tuo, jog gaminama ilgos fermentacijos metodu, kai naudojant miltus, vandenį ir druską susikuria laukinės mielės ir laktobakterijos. Būtent pastarosios fermentacijos būdu išskiria dujas, kurios suteikia duonai švelniai rūgštų skonį. Mokslininkams žinomas pats seniausias įrašas su sourdough gamybos technologija, parašytas net 3700 metų prieš Kristų!

Sourdough duonos privalumai

Visų pirma, šioje duonoje nėra nieko dirbtino - viskas susiformavę natūraliai per ilgą fermentacijos procesą.

Taip pat skaitykite: Skanūs vištienos filė patiekalai

Biržų duona: tradicijos ir kokybė

Biržai, garsėjantys savo turtinga istorija ir kultūros paveldu, taip pat didžiuojasi ir kulinarinėmis tradicijomis. Viena iš ryškiausių Biržų kulinarinių vizitinių kortelių - duona.

Biržų duonos istorija ir tradicijos

Duonos kepimas Biržuose turi gilias šaknis. Istoriniai šaltiniai rodo, kad duona buvo svarbi Biržų krašto gyventojų mitybos dalis jau nuo seno. Tradiciškai duona buvo kepama namuose, naudojant raugą ir vietinius grūdus. Kiekviena šeima turėjo savo unikalius receptus ir kepimo būdus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. XX amžiuje, industrializacija palietė ir duonos kepimo pramonę. Biržuose buvo įkurta didesnė kepykla, kuri pradėjo gaminti duoną pramoniniu būdu. Tačiau, nepaisant to, tradiciniai duonos kepimo metodai ir receptai išliko gyvi, o vietiniai kepėjai ir toliau puoselėjo senąsias tradicijas.

UAB "Biržų Duona": istorijos puslapiai

UAB "Biržų Duona" yra neatsiejama Biržų krašto istorijos dalis. Šios kepyklos istorija siekia dar sovietinius laikus. Kitais metais bus 70 metų, kai UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą, o tiksliau - pastatyta pirmoji pramoninė duonos kepimo krosnis.

1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru.

70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 08 01. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminama 40 tonų produkcijos.

Nuo 1995 m. balandžio 3 d., kai įmonė buvo įregistruota Biržų rajono savivaldybėje, UAB "Biržų Duona" tapo svarbiu regiono verslo subjektu. 1999m buvo sukurtas pirmasis mūsų logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą mūsų augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.

Nuo 1995 m. balandžio 3d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.

Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą.

„Sėkminga pradžia buvo patikima komanda - šeima, artimieji, netgi kaimynas, kuris patikėjo mūsų vizija, jog įmonę galime prikelti naujam gyvenimui. Tiek jis, tiek jo sūnus Andrius Kurganovas apie darbuotojus sako: „Pradžia nebuvo lengva iki tol, kol žmonės patikėjo ir pasitikėjo mūsų puoselėjamomis vertybėmis, vizija, požiūriu į darbą.

Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000- aisiais atnaujinome. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės mūsų produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turime apie 10 draugų parduotuvių.

2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles.

2010 m. gavome „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010 m. 2011 m. pradėjome glaudų bendradarbiavimą su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių.

Itališkų duonos lazdelių idėja kilo nuo mėsmalės, tiksliau, sausainių, kuriuos kepdavo močiutės ir mamos, per mėsmalę išsukusios tešlą. Kai sugalvojome, kad išsuktos tešlos juostelės gali būti ir apvalios, ir nesaldžios, su technologais skridome į Italiją pasidomėti, kaip kepamos itališkos duonos lazdelės.

2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą. 2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėjome modernizuoti gamybą, sumontavome naujas krosnis, valdomas roboto. Bet išlaikydami savo vertybes, neatisakėme ir tradicinės duonos kepimo technologijos.

Iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų. Biržų duona - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turime net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.

Nuo 2014 m. pirmasis rugpjūčio šeštadienis Biržams tapo draugiškiausia diena! Tai ta diena, kai visi biržiečiai ir miesto svečiai išbėga į duona kvepiančias Biržų gatves, kai miesto šventė nepalieka nė vieno namuose, o trombonų garsai ir besilabinančios šypsenos nepalieka abejingų ir visus kviečia stoti prie „Biržų km” starto linijos bei susipažinti su Šiaurės Lietuva bėgimo ritmu. 2014 metais suorganizavome pirmąjį bėgimą Biržuose. Prie starto linijos stojo kiek daugiau nei 400 dalyvių. Tradiciją tęsiamia kiekvienais metais ir džiaugiamės, jog bėgimas pritraukia vis daugiau svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet žmonės specialiai važiuoja ir iš užsienio, kad dalyvautų mūsų bėgime.

2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: Sucré kepinių namus. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. Sucré kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.

2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. „Tausojami gamtiniai ištekliai ir atsinaujinanti energija - visų socialiai atsakingų įmonių prioritetas. Tai neturi būti tik skambūs žodžiai, todėl įmonėje ėmėmės pertvarkos įdiegdami naują modernią šiluminės energijos taupymo technologiją. Dėl naujosios technologijos karštas oras ir garai, atlikę savo tiesioginę funkciją kepimo krosnyse, atiduoda likusią šiluminę energiją, kuri kaupiama akumuliacinėse talpose karšto vandens pavidalu. Karštas vanduo naudojamas tiek tiesiogiai gamybai - ruošiant tešlos plikinius, tiek ir su gamyba susijusiems procesams - taros plovimui, darbuotojų buitinėms patalpoms.

2018 m. atnaujintas pagamintos produkcijos sandėlys. Įdiegta moderni sistema, kurios pagalba galime atrinkti produkciją 1300 parduotuvių kiekvieną parą. Tai be galo svarbu, ypatingai, kai gaminių krepšelį sudaro virš 200 įvairių rūšių gaminių, o pardavimo kanalai varijuoja nuo firminių skyrių iki didžiųjų prekybos tinklų. Nors įmonė šiandien trečia Lietuvoje tarp šviežios duonos kepėjų, vis dar nenustojame kūrę naujus skonius, neatsisakome rankų darbo produkcijos, stengiamės išpildyti visus, net ir individualius klientų užsakymus bei stačia galva neriame į kūrybiškus ambicingus projektus.

Kiekvienas užsakymas, kiekvienas klientas yra svarbus. Kiekviena idėja yra vertinga. Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtėme. Stebėdami tarptautinę rinką ir gyvendindami į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarėme begliutenį cechą. Gaminių be glitimo asortimentas Biržų duonoje nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai. 2019 m. pasiekėme mums labai svarbaus tikslo ir nuo šiol galime puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu. „FSSC 22000“ yra patvirtinta kaip standartinė Visuotinės maisto saugos iniciatyva (GFSI) ir yra priimama didžiųjų Europos maisto produktų mažmenininkų.

2020 m. pavasario laukėme kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys mums reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengėme 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatėme unikalią menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliaciją, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.

2021 m. O ši paslauga suteikė galimybę klientams užsisakyti gardumynų tiesiai į namus iš bet kurio šalies kampelio. Ši internetinė parduotuvė ypatingai padeda patenkinti nišinės mitybos klientų norus, kadangi produktai atitinkantys spec. 2021 m. Įkūrėme bityną šalia Biržų duonos saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendinome 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi mūsų krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.

2022 m. Kepyklos kieme įrengėme patį tikriausią zero waste Biržų duonos daržą! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko Biržų duonos kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravome. Duoną jūsų stalui kepame nuo 1953 metų. Per dešimtmečius keitėsi darbuotojų kartos, perduodamos viena kitai žinias ir patirtį, subtiliausias duonos ir jos gaminių kepimo paslaptis. Šiandien didžiuojamės stovėdami didžiausių Lietuvos kepyklų gretose.

Duoną jūsų stalui kepame nuo 1953 metų. Per dešimtmečius keitėsi darbuotojų kartos, perduodamos viena kitai žinias ir patirtį, subtiliausias duonos ir jos gaminių kepimo paslaptis. Šiandien didžiuojamės stovėdami didžiausių Lietuvos kepyklų gretose.

Šioje krautuvėje daug dėmesio skyrėme šaltų gėrimų meniu. Ir dar - staigmena! Tik liepos 15 dieną jums dovanosime „Skarelės“ tatuiruotę, su kuria kaskart lankydamiesi krautuvėje galėsite pasinaudoti 10 proc. Kas čia taip kvepia? „Biržų duonos“ komandai šiandien šventė - 25-osios krautuvės atidarymas. Liepos 10 d. 10 val. ji atveria duris Vilniaus PC „Akropolis“, šalia parduotuvės „Maxima“.

Susipažinkite su nauja „Biržų duonos“ partnere - „Rokiškio karvute“, už kurios slypi draugės Aušrytė ir Simutė. Jos prieš trejus metus sumanė atkurti 1969 m. Rokiškyje gamintus saldainius, prapuolusius iš parduotuvių lentynų, bet niekada - iš juos ragavusių smaližių atminties. Kurgi pamirši ant liežuvio galo tįstančią pasakiško skonio karamelę?! Iniciatyvių partnerių dėka šį jausmą vėl galima patirti, nes „Rokiškio karvutės“ gaminamos jau beveik metus ir pamažu atkeliauja į prekybos vietas, tarp jų - ir į „Biržų duonos“ krautuves.

Atvirų durų diena „Biržų duonos“ kepykloje vyks gegužės 30-ąją. Lankytojų lauks įdomi pažintinė ekskursija po saulės parką ir bityną bei gurmaniška programa.

Investicijos į naujas technologijas ir saulės parkai

Unikalius gaminius, su pagarba lietuviškoms tradicijoms ir aplinkai nuo 1953-ųjų gaminanti legendinė „Biržų duona“ - viena pirmųjų Lietuvoje pasistatė itin modernų saulės elektrinės parką iš ES investicijų.

„Viena dalis saulės parko kolektorių yra standartiniai, o kiti sukiojasi pagal saulės kryptį, todėl dirba maksimaliai. Paskaičiuota, kad pastarieji dirba 3 kartus efektyviau“, - teigia „Biržų duonos“ marketingo vadovė Natalija Kurganovė.

Neseniai pradėjo veikti ir antroji saulės jėgainė, o pirmosios elektrinės jėgainės galia siekia 450 kW, ji padengė 30 proc. įmonės energijos sąnaudų. Antrosios galia - 550 kW. Taip pat planuojama įsigyti energijos kaupiklį, kad energiją būtų galima naudoti ir naktį. „Tikimės, kad abi jėgainės padengs 60 proc. įmonės energijos sąnaudų“, - sako N. Kurganovė.

Taip pat įmonė diegia žiedinės ir tvarios ekonomikos technologijas. Pasak N. Kurganovės, iš dalies ES finansuotas įmonės kepimo krosnies technologijos įrengimas, kai surenkama išskiriama šiluma ir panaudojama administracijos patalpų apšildymui ir karšto vandens paruošimui.

Renginio dalyviai aplankys saulės parką ir apžiūrės bityną

Gegužės 30 d. renginių ciklo „Užmesk akį“ dalyviai galės apsilankyti šalia kepyklos įrengtame saulės elektrinės parke ir kartu susipažins su „Biržų duonos“ bitynu. Pasak N. Kurganovės, bitynas atsirado kartu su saulės parko projektu: „Jėgainė pastatyta ant žemės ir užima didelę dalį žaliojo ploto, kurį norėjosi panaudoti tvariau. Kilo idėja įrengti bityną - bendradarbiauti pasiūlė bitininkai iš Kupiškio „Brolių medus“. Avilius gražiai apipavidalino Biržų dailės mokyklos moksleiviai, o kepyklos laukų medaus galima įsigyti mūsų firminėse kepyklėlėse.“

Naujoje studijoje - duonos gaminių degustacija

Renginys vyks „Biržų duonos“ kepyklos naujai įrengtoje studijoje. Pasak N. Kurganovės, renginio lankytojai dalyvaus patyriminėje ekskursijoje - duonos degustacijoje, taip pat išgirs „Biržų duonos“ istoriją, bus galimybė ir iš arčiau pamatyti kepyklos darbą.

„Ragausime ne tik duonos, bet ir duonos produktų. Tai duonos traškučiai su sėklomis, kepta duona, džiovintos duonos riekelės, duonos granola, kuri gaminama iš duonos, neturinčios prekinės išvaizdos - ji sumalama ir karamelizuojama. Taip pat degustuosime duonos sirupą, kurį sukūrėme pirmieji Lietuvoje. Tai fermentuotas duonos produktas, kurį galima naudoti vietoj cukraus“, - pasakoja marketingo vadovė.

N. Kurganovė pabrėžia, kad renginio „Užmesk akį“ dalyviai bus pirmieji studijos svečiai. Visi ciklo „Užmesk akį“ renginiai nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus registracija yra būtina.

tags: #kepimas #duonos #pardavimui #receptai

Populiarūs įrašai: