Patarlės „Kas rašo ir skaito, tas duonos neprašo“ reikšmė šiandieninėje visuomenėje
Įvadas
Patarlės ir posakiai - tai tarsi kultūros veidrodis, atspindintis vertybes, aktualijas ir tai, kas svarbu tam tikrai tautai. Jos gyvuoja šimtmečius, perduodamos iš kartos į kartą, ir net nesusimąstydami naudojame jas savo kalboje. Viena iš tokių patarlių, giliai įsišaknijusių lietuvių kultūroje, yra „Kas rašo ir skaito, tas duonos neprašo“. Ši patarlė pabrėžia švietimo bei išminties svarbą žmogaus gyvenime ir rodo, kad mokėjimas rašyti ir skaityti yra vertingas įgūdis, padedantis užsitikrinti pragyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šią patarlę atsižvelgiant į duonos ir skaitymo reikšmes, jos istorinį kontekstą ir aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje.
Duona - gyvybės pagrindas ir simbolis
Duona lietuvių kultūroje visada užėmė ypatingą vietą. Tai ne tik maistas, bet ir simbolis. Dúona - tai iš įvairių miltų kepamas valgis, kasdieninis mūsų vartojamas kepinys. Duona simbolizuoja pragyvenimą, sotumą ir gerovę. Ne veltui sakoma: „Duona mūsų visų dienų“. Ji yra pagrindinis maisto produktas, be kurio sunku įsivaizduoti kasdienį gyvenimą. „Dúona ir bulbė tai neprasvalgo (nenusibosta) niekada“.
Taip pat, duona turi ir perkeltinę reikšmę. Tai - maistas, pragyvenimas, pragyvenimo šaltinis. „Geras kriaučius ir ant akmens sėdėdamas dúoną turės“. Todėl nenuostabu, kad daugybėje patarlių ir priežodžių duona minima kaip esminis žmogaus poreikis. „Alkanam sausa dúona už medų gardesnė“.
Istoriškai duona buvo sunkiai uždirbamas produktas, reikalaujantis daug darbo ir pastangų. Todėl jos turėjimas garantavo išgyvenimą ir stabilumą. Neturėti duonos reikšdavo badą ir skurdą.
Skaitymas ir rašymas - kelias į žinias ir galimybes
Skaitymas ir rašymas atveria duris į žinias, išmintį ir galimybes. Skaitýti - tai suvokti raštą, reikšti raštą žodžiais. Mokėjimas skaityti leidžia žmogui tobulėti, mokytis ir gauti naudingos informacijos. „Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas“. Raštingas žmogus gali lengviau susirasti darbą, geriau suprasti pasaulį ir sėkmingiau siekti savo tikslų.
Taip pat skaitykite: Apie patarlę "Kas Dailiai Rašo, Duonos Neprašo"
Žodžio "rašyti" reikšmės:
- brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t.t.);
- sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu;
- kreiptis į ką raštu, siųsti laišką;
- kurti veikalą;
- žymėti, fiksuoti;
- traukti į sąrašą, registruoti;
- traukti į narius;
- skirti dokumentu;
- skirti ką gauti;
- metrikuoti;
- dėti parašą;
- marginti, ornamentuoti;
- oficialiai vadinti;
- varduoti, užkalbėti.
Istorinėmis aplinkybėmis raštingumas nebuvo prieinamas visiems. Tai buvo privilegija, suteikianti didelį pranašumą. Raštingi žmonės galėjo dirbti raštininkais, mokytojais, tarnautojais ir užimti aukštesnes pozicijas visuomenėje.
Patarlės „Kas rašo rašo, duonos neprašo“ reikšmė
Štai kodėl patarlė „Kas skaito rašo, duonos neprašo“ pabrėžia šių įgūdžių svarbą. Žmogus, kuris moka skaityti ir rašyti, turi daugiau galimybių užsidirbti pragyvenimui ir būti nepriklausomas. „Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai“. Tai tarsi raktas, atveriantis duris į geresnį gyvenimą.
Patarlė sako, kad išsilavinęs žmogus nebus priverstas elgetauti, nes turės pakankamai žinių ir įgūdžių, kad pats pasirūpintų savo pragyvenimu. Kita patarlės dalis atkreipia dėmesį į tai, jog duonos prašymas, arba šių dienų terminais elgetavimas, buvo gėdingas, nepriimtinas. Tai nebuvo verslas kaip šiandien.
Patarlės reikšmė šiandien
Nors laikai keičiasi, patarlės „Kas rašo ir skaito, tas duonos neprašo“ reikšmė išlieka aktuali ir šiandien. Šiais laikais, kai žinios ir informacija yra labai svarbios, mokėjimas skaityti ir rašyti yra būtinas kiekvienam žmogui. Technologijos sparčiai žengia į priekį, todėl gebėjimas greitai įsisavinti naują informaciją, analizuoti ir kritiškai mąstyti yra ypač vertinamas. Raštingumas padeda ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje srityje.
Taip pat skaitykite: Skaitymas ir rašymas šiuolaikiniame pasaulyje
Švietimas ir nuolatinis mokymasis yra investicija į ateitį. Žmogus, kuris nuolat tobulėja ir plečia savo žinias, turi daugiau galimybių sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti gerą pragyvenimą.
Šiandien paskaitoje aš pati kalbėjau apie vieną iš man labiausiai patinkančių patarlių „Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo“. Mano močiutė vaikystėje visuomet taip sakydavo, kai pradėdavau ožiuotis, jog nedarysiu namų darbų. Todėl mokslą žmonės vertino ir turintys diplomą turėjo visas galimybes. Mokslo reikšmė buvo kitokia nei šiandien. Mano senelių kartai ne visiems buvo sudarytos sąlygos siekti mokslo. Gyvenimas tuomet buvo sunkus.
Kitos patarlės apie mokslą ir darbą
Lietuvių tautosakoje gausu patarlių ir priežodžių, pabrėžiančių mokslo, darbo ir išminties svarbą:
- Plunksna rašo, grašio prašo.
- Dievas davė dantis, Dievas duos ir duonos.
- Duona verkia tinginio valgoma.
Šios patarlės atspindi požiūrį į darbą kaip į būtiną priemonę pragyvenimui ir į mokslą kaip į būdą tobulėti ir siekti geresnio gyvenimo.
Patarlės ir bendravimo kultūra
Kita mano mėgstama patarlė yra „Ir kiaulė, pro šalį eidama, sukriuksi.“. Nemėgstu žmonių, kurie nesisveikina. Jei jau einam priešpreišais, tai būk malonus nenusuk akių vien tam, kad nereiktų sveikintis. Patarlės nenaudoju tiesiai į akis tam žmogui, tik mintyse ištariu, nes mano manymu ištarti balsu būtų pernelyg grubu. Galima būtų pasakyti nebent labai geram draugui juoko forma. Su „pamirštančiais“ sveikintis internete(pvz. skype) aš elgiuosi paprastai - po jų išsakyto klausimo/teiginio ar pan. parašau „Labas“ ir toliau nekalbu kol neatrašo „Labas“.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Ši patarlė atskleidžia lietuvių bendravimo kultūros ypatumus ir mandagumo svarbą.
tags: #kas #raso #tas #duonos #nepraso #patarles