Aukštaitijos kraštovaizdis: nuo kalvų iki ežerų
Aukštaitija - regionas, garsėjantis kalvotu kraštovaizdžiu ir ežerais. Keliautojams, įpratusiems prie tiesių kelių, Aukštaitijos vingiuoti ir kalvoti keliai gali pasirodyti neįprasti. Tačiau ši dinamiška kelionė neabejotinai sužavės kiekvieną.
Kalvos ir laukai
Važiuojant Aukštaitijos keliais, atsiveria vaizdai, kuriuose plyti rapsų ir žirnių laukai. Atrodo, kad per kalvotą kraštovaizdį būtų perėję šukos - tvarkingos, tarsi sulygintos kalvos. Šie vaizdai džiugina akį iki pat Palūšės.
Palūšė: gamtos ir istorijos sankirta
Palūšė - kaimas Ignalinos rajone, kurio vienoje pusėje tyvuliuoja Lūšių ežeras, o kitoje ant kalnelio stovi Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia. Ši bažnyčia, pastatyta 1757 m., yra seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Bažnyčios varpinė buvo pavaizduota ant 1 lito banknoto. Šalia bažnyčios archeologai atkūrė akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspoziciją.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija taip pat įsikūrusi Palūšėje. Turistams siūloma nauja pramoga - kelionė laivu iki Ladakalnio.
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia su varpine yra vienas vertingiausių ir seniausių medinių liaudies architektūros ansamblių, stovintis ant aukštos kalvos prie Lūšių ežero. Bažnyčią savo lėšomis pastatė kunigas Juozapas Stockis-Bazilevskis 1747-1757 metais. Bažnyčia yra liaudiškojo medinio baroko pavyzdys. Teigiama, kad ji statyta tik kirviu, o vietoje metalinių vinių naudoti mediniai kaiščiai. 1800 metais prie šventovės tvoros buvo suręsta aštuoniakampė varpinė, savo forma primenanti senųjų lietuvių medinių pilių sargybos bokštą. Bažnyčios lubos plokščios, medžio lentų. Tašytų rąstų sienos lentomis neapkaltos, tad galima pamatyti senąją statybos techniką. Presbiteriją nuo navos skiria trapecijos formos triumfo arka. Interjerą puošia trys neobarokiniai altoriai, dekoruoti medžio drožiniais. Jie pastatyti XIX a. pabaigoje.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Senoji Palūšės valtinė
Vandens transporto priemonių nuomos punktas „Palūšės valtinė“ yra viena seniausių ir didžiausia Lietuvoje, įkurta 1959 metais. Čia suteikiamas pilnas vandens turistų aptarnavimas: valčių, baidarių, kanojų ir kito reikalingo inventoriaus nuoma, keliautojų ir inventoriaus transportavimas pagal pasirinktus maršrutus, suteikiama aktuali informacija, žemėlapiai, kitos būtinos paslaugos. Rengiami žygiai organizuotoms grupėms. Šalia - didelė automobilių stovėjimo aikštelė.
Ladakalnis: panorama nuo 176 metrų aukščio
Ladakalnis - 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų deivei Ladai - didžiajai Motinai. Nuo kalno atsiveria panorama į šešis ežerus. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Maršrutas laivu iki Ladakalnio
Kelionė ežeru atveria vaizdus į kaimo turizmo sodybas, stovyklavietes, miškus ir gamtą. Išlipus iš valties, reikia paeiti basomis per miškelį ant kalno. Užlipus atsiveria Aukštaitijos panorama: miškai ir ežerai.
Ginučiai ir Papiliakalnė: piliakalnių legendos
Netoli Ladakalnio yra Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai, apipinti legendomis. Šis IX-XII a. archeologijos paminklas buvo naudojamas gynybai jau I tūkstantmetyje po Kr. Piliakalnių kompleksas įrengtas aukšto, masyvaus, pailgo Šiliniškių gūbrio vidurinėje dalyje. Manoma, jog čia XIII-XV amžiuose stovėjo Linkmenų pilis, aprašyta dar 1373 m. Spėjama, kad XIII a. pilį valdė Mindaugo seserėnas Lengvenis. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
Ginučių piliakalnis
Ginučių piliakalnis su gyvenviete yra valstybės saugomas istorijos paminklas Linkmenų seniūnijoje, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Įrengtas didelėje stačiašlaitėje apaugusioje medžiais kalvoje. Rytinis ir vakarinis šlaitai 16-20 m aukščio, kiti žemesni ir nuolaidesni. Šlaituose yra terasų liekanų. Viršūnės aikštelė yra ovalo pavidalo, 45 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi; 30 m pločio. Jos šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose yra sulėkštėjusių pylimų ir užslinkusių griovių liekanų. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senosios gyvenvietės liekanų. Išliko kultūrinis sluoksnis: rasta lipdytinės brūkšniuotosios ir grublėtosios bei žiestosios keramikos (pastaroji puošta lygiagrečių linijų ornamentu). Ginučių ir gretimas Papiliakalnės piliakalnis tapatinamas su XIII-XV a. Linkmenų pilimi, kuri buvo centrinės Lietuvos gynybos sistemos dalis. Svarbus XIV-XV a. krašto apsaugos nuo Livonijos ordino punktas. Saugojo seną prekybos kelią į Dauguvą.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Papiliakalnės piliakalnis
Papiliakalnės piliakalnis įrengtas aukšto gūbrio, esančio tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, vidurinėje dalyje. Iš šiaurės ir pietų piliakalnis nuo kitų gūbrio dalių atskirtas giliomis griovomis. Šalia piliakalnio buvo priešpilis, du papiliai ir senovės gyvenvietė. Piliakalnis įrengtas I tūkstantmetyje prieš Kristų bei siejamas su XIII-XV amžiuose egzistavusia Linkmenų pilimi.
Ginučių vandens malūnas: nuo miltų iki elektros
Ginučių vandens malūnas - vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Jis veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. 1978 m. parko administracija restauravo malūną: perstatė sienas ir perdengė stogą. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai.
Medžiukalnio šaltinis: gamtos dovana
Medžiukalnio šaltinio versmė yra maždaug 155-160 m virš jūros lygio. Šaltinis trykšta išties su didele energija, nes į žemės paviršių jis prasimuša beveik pačioje kalvos viršūnėje. Vietiniai gyventojai pasakoja, jog užtekdavę išgerti vieną stiklinę ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio.
Trainiškio ąžuolas: gamtos paminklas
Trainiškio ąžuolas augo ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Kamieno apimtis - 6,1 m, o aukštis - 23 m. Deja, 2016 m. spalio 5 d. ąžuolą nulaužė vėtra. 2017 metų pavasarį greta senolio kelmo pasodintas jaunas ąžuoliukas išaugintas Kėdainių miškų urėdijos medelyne iš įskiepyto Trainiškio ąžuolo ūglio.
Šiliniškių apžvalgos bokštas: Aukštaitijos panorama
Šiliniškių apžvalgos bokštas - iššūkis bijantiems aukščio, tačiau įveikus savo baimę atsiveria visa Aukštaitijos panorama. Nuo Šiliniškių bokšto matyti ir Ladakalnis, ir Ginučių bei Papiliakalnės piliakalniai, taip pat visa gausybė ežerų.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
Kelionės maršrutai Aukštaitijos nacionaliniame parke
Aukštaitijos nacionalinis parkas siūlo įvairius maršrutus, pritaikytus skirtingiems keliautojų poreikiams.
Vienos dienos maršrutas
- Išvykimas iš pasirinkto miesto.
- Kelionė link Palūšės.
- Laisvas laikas arba ekskursija Zarasuose.
- Kelionė link Stelmužės ąžuolo.
- Vykstama į Ginučius, apsilankoma ant Ladakalnio.
- Pageidaujantiems - pietūs (už papildomą mokestį).
- Ignalinoje galimybė sudalyvauti edukacinėje programoje - „Parodomasis šakočio kepimas“ (už papildomą mokestį).
- Grįžtama atgal į namus iki vidurnakčio.
Maršrutas baidarėmis
Aukštaitijos nacionalinis parkas - puiki vieta keliauti baidarėmis. Siūlomi įvairūs maršrutai, leidžiantys mėgautis gamtos grožiu ir aktyviu poilsiu.
- Pirma diena: Būkos upe ir Baluošo ežeru iki Almajo stovyklavietės (~15 km, ~6 val.).
- Antra diena: Nuo Almajo stovyklavietės iki Meiros (arba Asalnų ežero) stovyklavietės (~10 km, ~4 val.).
- Trečia diena: Nuo Meiros stovyklavietės iki Žeimenų ežero (Pakretuonės stovyklos) (~10 km, ~4 val.).
Kitos lankytinos vietos Aukštaitijoje
Be jau minėtų vietų, Aukštaitijoje galima aplankyti:
- Zarasus: Miestas, priklausęs Vilniaus vyskupui nuo 1387 m. iki VIII a. pab. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į Zaraso ežerą.
- Stelmužę: Garsėja seniausiu Lietuvoje ąžuolu, kuriam apie 1500 m. Šalia ąžuolo yra viena seniausių medinių bažnyčių ir varpinė.
- Bitininkystės muziejų: Muziejus, kuriame galima sužinoti apie Lietuvos bitininkavimo istoriją ir bičių gyvenimo ypatumus.
- Ignalinos atominės elektrinės informacijos centrą: Centre galima susipažinti su informacija apie buvusią galingiausią pasaulyje Ignalinos AE.
- Utenos dvarą ir kraštotyros muziejų: Muziejus, kuriame galima susipažinti su Utenos miesto istorija, archeologija, etnografija ir amatais.
- Šaltiškių molio karjerą: Karjeras, kurio vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.
- Lankupių kabantį tiltą: Ilgiausias kabantis tiltas Lietuvoje.
tags: #kalva #176m #virs #juros #lygio #informacija