Stepės Šiaurės ir Pietų Amerikoje: Prerijos ir Pampos
Įvadas
Stepės - tai unikalios gamtinės zonos, būdingos vidutinių platumų regionams. Šiose teritorijose vyrauja žolinė augalija, o medžiai ir krūmai auga retai arba tik upių ir kitų vandens telkinių pakrantėse. Šiaurės ir Pietų Amerikoje stepės turi savitus pavadinimus ir bruožus. Šiame straipsnyje panagrinėsime stepių geografinę zoną Šiaurės ir Pietų Amerikoje, atkreipdami dėmesį į jų pavadinimus, klimato ypatumus, augaliją ir gyvūniją.
Stepės: bendras apibrėžimas
Stepė - tai biomas, paplitęs vidutiniškai šilto ir paatogrąžių klimato regionuose, esančiuose žemyninėse srityse. Stepėms būdingas bemedis kraštovaizdis, kur medžiai ir krūmai auga retai, dažniausiai tik palei upes ir kitus vandens telkinius. Pagal klimato ypatumus stepės skirstomos į tikrąsias stepes, esančias vidutiniškai šilto klimato srityse, ir paatogrąžių stepes, esančias paatogrąžių klimato srityse. Paatogrąžių stepės yra pereinamojo pobūdžio ir turi kai kurių savanoms būdingų bruožų arba laipsniškai pereina į savanas.
Stepės Šiaurės Amerikoje: Prerijos
Šiaurės Amerikoje stepės vadinamos prerijomis. Prerijos driekiasi išilgai Uolinių kalnų rytinių priekalnių.
Klimatas
Tikrosios stepės yra pusiau aridinio klimato srityse, kuriose per metus iškrinta 250-500 mm kritulių, daugiausia vėsiuoju arba šaltuoju laikotarpiu. Būdingi dideli temperatūrų svyravimai per parą ir metus. Vasarą dieną temperatūra pakyla iki 30 ºC, naktimis atvėsta iki 0 °C. Vasaros vidutinė temperatūra apie 30 ºC (iki 40 ºC), žiemos - -20-30 ºC (iki -40 ºC). Tikrosios stepės laipsniškai pereina į miškastepes arba pusdykumes.
Augalija
Tikrosiose stepėse vyrauja ašuotės, dirsuolės, eraičino, soruolės, ašaruolės, aristidos, barzdočio, soros. Didelė astrinių, gvazdikinių, pupinių šeimų ir kitų atviroms buveinėms būdingų augalų rūšių įvairovė.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Stepės Pietų Amerikoje: Pampos
Pietų Amerikoje stepės vadinamos pampomis. Pampos yra Patagonijos pietvakariuose, Andų priekalniuose.
Klimatas
Paatogrąžių stepėms būdingas trumpas drėgnasis ir ilgas sausasis laikotarpiai.
Augalija
Paatogrąžių stepėse vyrauja aristidos, cenchro, soros, soruolės, temedos, sorgo, žiaudės ir kiti miglinių šeimos genčių augalai.
Gyvūnija
Stepių zonose gausu graužikų (veisiasi starai, žiurkėnai, pelėnai, pelės, triušiai, šokliai, švilpikai), paplitę kiškiai, lapės, antilopės, kengūros.
Žemdirbystė ir gyvulininkystė
Natūralių stepių kraštovaizdžių likę tik saugomose teritorijose, daugumoje stepių plėtojama žemdirbystė arba ganyklinė gyvulininkystė.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Klimatas stepių zonose
Didžiausias stepių masyvas tęsiasi per Europą ir Aziją. Klimatas sausas žemyninis. Metinės ir paros temperatūrų svyravimo amplitudės vienos didžiausių pasaulyje. Vasaros karštos ir saulėtos (vidutinė temperatūra 20-24 °C), žiemos šaltos (vidutinė temperatūra nuo 0 iki -30 °C). Per metus iškrinta 200-450 mm kritulių (daugiausia vasaros pradžioje). Žiemą sniego danga plona. Dažni smarkūs vėjai, sausvėjai, dulkių ir sniego pūgos. Vasaros karštos (vidutinė temperatūra 20-25 °C), žiemos švelnios (5-12 °C), be sniego. Per metus iškrinta 500-600 mm kritulių. Dažnos sausros, dėl kurių vegetacinis periodas gali sutrumpėti iki 3-4 mėnesių. Stepių zonose, esančiose žemynų rytinėse dalyse, daugiausia lyja vasarą, vakarinėse dalyse - žiemą. Auga daugiausia varpinės žolės, vietomis krūmai.
Paviršiaus reljefas ir dirvožemiai
Stepių zonos, Šiaurės ir Pietų pusrutulių subtropinių ir vidutinių juostų geografinės zonos, kurių gamtinį kraštovaizdį sudaro stepės. Paviršiaus reljefas lyguminis, klimatas sausas ir šiltas. Vyrauja kaštonžemiai, juodžemiai, juosvažemiai, verstžemiai, yra sūrožemių ir druskožemių. Dirvožemių erozija.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
tags: #stepių #geografinė #zona #Šiaurės #ir #Pietų