Kulautuva: Miestelis prie Nemuno, kur istorija susipina su gamta ir vandens pramogomis
Kulautuva - tai jaukus miestelis Nemuno slėnyje, netoli Kauno, viliojantis lankytojus savo istorija, gamta ir pramogomis. Nuo seno žinomas kaip poilsio vieta, Kulautuva šiandien siūlo įvairias veiklas tiek mėgstantiems ramų poilsį, tiek aktyvioms pramogoms.
Istorijos puslapiai
Kulautuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta dar 1364 m. Vygando Marburgiečio „Naujoje Prūsijos kronikoje“, kur aprašinėti vokiečių ordino kariniai veiksmai. Ši vaizdinga vietovė pastoviai vadinti Kulautuva imta nuo 1854 m.
Pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune su kultuvėmis triukšmingai velėdavo skalbinius, esą nuo to ir kilo miestelio pavadinimas. Legenda byloja, kad šis vardas siejamas su žodžiu „kultuvė“ (įnagis drabužiams skalbti daužant).
Maždaug nuo 1927 m. apie Kulautuvą jau atsiliepta kaip apie žinomą poilsio vietą - klimato stotį. Oficialiai poilsiavietės statusas Kulautuvai suteiktas 1933 m. Tarpukariu visoje šalyje Kulautuva buvo žinoma dėl pušynų, 1,5 km švaraus smėlio paplūdimio, parko. Vasaros savaitgaliais poilsiautojų prisirinkdavo gausybė - apie 5 tūkst., vasarotojų skaičiumi ją lenkė tik Palanga. Čia ilsėjosi tuometis Lietuvos elitas, svečiai iš Vakarų Europos, Amerikos, Argentinos ir kitų šalių. 1929 m. čia oficialiai atidaryta pirmoji sanatorija, sulaukusi neįtikėtino besigydančiųjų ir poilsiaujančiųjų populiarumo.
Lankytinos vietos ir pramogos
Akacijų alėja
Kitas sustojimas - Akacijų alėja, kurią išgarsino to paties pavadinimo dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis, vykstantis nuo 2001 m., kasmet liepos vidury į Kulautuvą suplūsta minios žmonių. Ši gatvė 1933 m., minint Prezidento 60-metį, gavo A. Smetonos alėjos pavadinimą. Norint, kad gatvė primintų Laisvės alėją, čia pasodinta akacijų, o 1952 m. Akacijų alėjoje įkurta unikali lauko paroda „Istorinė Kulautuvos atmintis: kurortas prie upės“ (iniciatorė ir kuratorė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė). Svetainėje ras ir specialiai šiai parodai sukurtą maršrutą: „Kulautuva: kurortas prie upės“, kuris skirtas pažymėti vietos atmintį.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Šalia Akacijų alėjos, prie vieno iš tvenkinių, galima pamatyti Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklą (skulpt. Stasys Stanišauskas). Paminklas pastatytas 1934 m., minint Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 60-metį. 1956 m. jis buvo nugriautas (statula perkelta į bažnyčios šventorių), 1990 m.
Dievų ir Deivių slėnis
Dievų ir Deivių slėnis prasideda Pušyno g. 39. Kulautuvos miško šlaite sveikatingumo take įsikūrę mediniai Dievai ir Deivės atkeliavo iš senovės lietuvių mitologijos, religijos ir apeigų. Slėnyje įrengtas 4 km ilgio dviračių takas ir 2,4 km pėsčiųjų takas. Norintiems pasinerti į visišką miško apsuptį A. Tamonienė siūlo išmėginti sveikatingumo trasas. Prieš pradedant kelionę derėtų pasirinkti vieną iš siūlomų 6 trasų: Žalioji - populiariausia ir patraukliausia šeimoms su vaikais.
Vandens pramogos
Kulautuva garsėja savo vandens pramogomis. Miestelyje dviratininkai gali pasivažinėti ir toliau vykti į paplūdimį, šalia kurio įkurta kelto Kulautuva-Zapyškis-Kulautuva prieplauka. Šiltuoju metų laiku keltas veikia nuo penktadienio iki sekmadienio, kelia kas valandą. Persikėlus keltu į Zapyškį, dviračių takais galima aplankyti likusią kurortinės Kauno r. Paplūdimyje gegužės mėnesį veiklą pradėjo vandenlenčių parkas „Dock 7“. Čia veikia dvi vandenlenčių trasos, siekiančios po 200 m, lauko kavinė, budi gelbėtojas, vyksta koncertai. Dar viena vandens pramoga - laivas „Vytis“. Jis pėsčiuosius ir dviratininkus iš Zapyškio plukdo į naująją Kulautuvos prieplauką, esančią prie karjero.
Kitos pramogos
Kulautuvoje veikia vaikų dienos centras su atvira jaunimo erdve, čia yra sporto salė, laipiojimo erdvė, kino kambarys. Taip pat derėtų apžiūrėti Kulautuvos kurorto įkūrėjo, pulkininko V. Augustausko namą (Akacijų al. 20). Sudegusios medinės Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios vietoje pastatytas kryžius.
Kur pavalgyti ir apsistoti
Kulautuvos seniūnės pavaduotoja A. Tamonienė informavo, kad maitinimo paslaugas Kulautuvoje teikia vandenlenčių parke „Dock 7″ esanti kavinė bei greitojo maisto užkandinė, esanti Akacijų alėjos bei V. Augustausko gatvės sankirtoje. Pernakvoti galima „Actio Catholica Patria” jaunimo namuose (Poilsio g. 12), veikia dvi kaimo turizmo sodybos („Gojus”, Akacijų al. 20 ir „Petrauskų sodyba”, Kranto g.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Kulautuva ir vandens leksika
Nors pagrindinis Kulautuvos vardo kilmės paaiškinimas siejamas su skalbinių velėjimu, verta pažvelgti ir į jūrinės leksikos sąsajas, kurios galėtų papildyti šios vietovės istorijos interpretacijas. Šiame mėgėjiškame žodyne, parengtame Artūro Dovydėno, galima rasti įdomių terminų, susijusių su laivyba ir vandeniu, kurie galbūt netiesiogiai atspindi Kulautuvos, kaip vietovės prie vandens, ypatumus.
- Kranto sąvokos: Nors žodis "lenta" žodyne neminimas, pats faktas, kad žodynas skirtas jūrinei leksikai, leidžia įsivaizduoti, jog krantas, kaip riba tarp vandens ir sausumos, yra svarbi sąvoka.
- Navigacija ir kryptis: Žodyne apibrėžiami tokie terminai kaip "Traverse" (statmena kryptis į laivo išilginę ašį), "Astern" (už laivo), "Upwind" (kilti į vėją), "Starboard to" (dešiniu bortu link), "Port" (kairys bortas). Jie rodo, kad upė, net jei ir ne jūra, reikalauja navigacinių žinių.
- Laivo dalys: Žodynas apima laivo dalių pavadinimus ("Keel" - kylis, "Deck" - denis, "Stern" - achteris), kurie, nors ir neaktualūs tiesiogiai skalbiant ant kranto, primena apie vandens transporto svarbą.
- Burės ir vėjas: Terminas "Tack" (halsas) ir kiti buriavimo terminai leidžia įsivaizduoti Nemuną kaip vietą, kur galbūt kadaise plaukiojo buriniai laivai.
- Inkaravimas ir švartavimas: Terminas "Rode" (Ankerleinas, virvė) primena apie poreikį tvirtinti laivą prie kranto.
Nors šie terminai tiesiogiai nepaaiškina Kulautuvos vardo, jie suteikia kontekstą, primindami apie vandens ir laivybos svarbą šioje vietovėje.
Šakališkės: Atokios ramybės oazė ant Žeimenos kranto
Šakališkės - nedidelis kaimas Švenčionių rajone, ant srauniosios Žeimenos kranto, tapęs atokiu prieglobsčiu dailininkei Jūratei Stauskaitei ir rašytojui Tomui Sakalauskui. Jų daili medinė troba smulkučių skiedrų stogu, kiek atokiau nuo kitų kaimo namų, alsuoja ramybe ir jaukumu. Tiesiog per kiemą tekanti Žeimena šiai ramybės salai suteikia nepaprasto žavesio.
Gyvenimas prie upės
Vasara Šakališkėse neatsiejama nuo Žeimenos. Dailininkė net pailgino antrame namo aukšte pastatytos lovos kojas, kad tik nubudusi galėtų grožėtis Žeimenos vingiu. Pirmasis darbas atsikėlus - maudynės skaidriame jos vandenyje. „O kaip gera čia skalbti! Įbrendi ir sau skalauji. Nereikia galvoti apie jokį vandens taupymą ar panašius dalykus. Lauke vėjo išdžiovinti drabužiai maloniai kvepia", - pasakoja dailininkė.
Senienų dvelksmas
Šakališkėse nėra nė vieno atsitiktinio daikto. Kiekviena smulkmena turi prasmę ir paskirtį. Nebūtinai funkcionalią. Daugybė daiktų tiesiog brangūs patiems šeimininkams. Tai - ir T. Sakalausko tėčio kopijuotas šventojo paveikslas, ir jo mamos audinyje siuvinėtas paveikslėlis su užrašu „Miegok ramiai, sapnuok saldžiai". Kambario puošmena - senovinis suolas su užrašu „Lietuvos gelžkeliai". Jis - iš tarpukario Lietuvos geležinkelio stoties, kadaise stūksojusios greta dabartinės vilniečių sodybos. J. Stauskaitė pasakoja: „Tiesiog kai perku daiktą iš antikvariato, lyg giminę įsigyju…".
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Muziejus po atviru dangumi
Apleisto namo tvarkymas T. Sakalauską paskatino imtis medžio darbų. Menininkai sukūrė savotišką muziejų, kuriame sudėti jų surinkti senoviniai buities įrankiai. Kai kuriuos, pavyzdžiui, audimo stakles, geri žmonės menininkams padovanojo, kitus patys antikvariatuose įgijo, trečius iš kaimų „pijokėlių" už puslitrį nusipirko.
Ilgesys traukiniui
J. Stauskaitei gaila, kad su sodyba tenka atsisveikinti dar prieš rugsėjį - naujuosius mokslo metus dailės mokykloje. Ji prisimena, jog labai ilgisi pro pat jų sodybą iš Vilniaus į Uteną pūškavusio traukinio. „Pavasario lauksiu išsižiojusi, kol vėl galėsiu čia atvažiuoti", - sako J. Stauskaitė.
tags: #lenta #skalbti #ant #kranto #pavadinimas