Kaip Rauginti Voro Akis: Helovino Įkvėpti Užkandžiai ir Faktai apie Vorus

Šiurpiausią metų naktį - Heloviną - bauginančią nuotaiką sukurti padės ne tik kraupios kaukės, dekoracijos, bet ir teminiai užkandžiai, kurie įsimins ir patiks ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems. Tačiau prieš gilinantis į šventinius receptus, verta pažvelgti į vienus iš Helovino simbolių - vorus - iš arčiau.

Vorai: Baimė ir Nauda Viename

Dėmesio, vorai! Su šiais padarėliais susiduriame kasdien tiek namuose, tiek lauke. Juos pamačius, dažnai ne vienam kyla ranka juos mušti, bet ar tikrai verta tai daryti? Plaukuotomis ilgomis kojomis, grėsminga išvaizda, greitu bėgiojimu ir neva nuodingais įkandimais jie daugeliui varo baimę, nors be vorų negalėtumėme niekaip apsieiti.

Voras (Araneae) - tai voragyvių (Arachnida) klasei priklausantys gyviai, gausiai paplitę beveik visame pasaulyje. Jų žinoma virš 42 700 rūšių, o Lietuvoje jų - apie 450 rūšių. Vorų išskirtiniai bruožai: kūną sudaro daugiau ar mažiau plaukeliais padengti galvakrūtinė ir pilvelis, turi plaukuotas 8 kojas ir 8 paprastas akis. Grėsmingai atrodo voro burnos aparatas, sudarytas iš nuodams sušvirkšti ir maistui iščiulpti pritaikytų chelicerų. Kūno priekyje į kojytes panašios trumpos išaugos yra vadinamos pedipalpais, kuriais voras sugauna, nužudo ir susmulkina grobį bei pasitarnauja dalyvaujant apvaisinime. Vorų pasaulyje patelės yra didesnės už patinus, kartais skiriasi ir išvaizda. Dauguma vorų mezga įvairaus rašto ir sudėtingumo voratinklius, kuriems formuoti šilkines gijas išskiria iš pilvelio esančių liaukų.

Vorų Įvairovė Lietuvoje

Lietuvoje galima rasti įvairių vorų šeimų, kiekviena pasižyminti savitais bruožais:

  • Kryžiuočiai (Araneidae) - vorų šeima, Lietuvoje yra 16 genčių ir 32 rūšys. Pasižymi plaukuotu pilveliu ir įvairiai stilizuoto kryžiaus piešiniu ant pilvelio. Dauguma rūšių rezga taisyklingus apskritus tinklus, kurie būna gana lipnūs. Įdomu tai, kad kryžiuočiai naujus tinklus mezga kiekvieną dieną iš naujo. Atskirai reikia paminėti kryžiuočių šeimai priklausančią gentį, kurioje Lietuvoje žinoma vienintelė rūšis paprastasis vapsvavoris (Argiope bruennichi). Lengvai atpažįstamas iš skersai dryžuoto pilvelio geltonais, baltais, juodais dryželiais. Mezga voratinklį, kuris išsiskiria per vidurį numegzta balta tankia juosta.

    Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

  • Šokliavoriai (Salticidae) - šeima, kuriai priklauso šuoliuojantys vorai. Jų kūnas kresnas su trumpomis kojomis, labai greitai juda, turi išvystytą regėjimą. Tinklų nerezga, bet tiesia apsauginį siūlą, dėl kurio gali greitai prisitraukti atgal. Sieninis šokliavoris (Salticus scenicus) kartais pastatų viduje gali būti aptiktas. Tai mažas, 8 mm dydžio voras su baltomis ir juodomis žymėmis ant pilvelio ir kojų ir šokinėjančiais judesiais.

  • Krabvoriai (Thomisidae) - šeima, kuriai priklauso nedideli 1 cm dydžio voriukai, kurių priekinių kojų poros sulenktos. Jie vaikščioja į šonus, todėl judėjimas primena krabus. Lietuvoje puikiai žinomi žiedvoriai, kurie gyvena ant augalų žiedų ar lapų, o dėl kūno spalvos yra prisitaikę prie augalo spalvų.

  • Guolininkai (Pisauridae) - Lietuvoje tik 3 rūšis turinti vorų šeima, iš kurių paplitusios dvi rūšys. Paprastasis guolininkas (Pisaura mirabilis) yra apie 10-15 mm dydžio vorai, su šviesiai rudu pilveliu ir tamsesne zigzagine juosta ant jo. Visada nešiojasi kokoną, labai ėdrūs, gaudomojo tinklo nerezga. Juostuotasis plūdvoris (Dolomedes fimbriatus) - didelis voras iki 2 cm dydžio kūno ir ilgomis stambiomis kojomis. Pilvelis blizgantis raudonai rudos spalvos iš šonų baltomis juostomis.

  • Naminiai vorai: Mūsų gyvenamosiose erdvėse gyvena kelios rūšys, kai kurios iš jų čia būna ištisus metus, o kitos tik ką pateko pro atvirus langus ar durų tarpus. Tik nedaugelis vorų gali patogiai gyventi šiuolaikiniuose namuose. Didelis vorų skaičius namuose gali reikšti vabzdžių gausą namie.

    • Ilgakojis virpūnėlis (Pholcus phalangioides) - tai nedidelis trapus voras, kuris turi labai ilgas, lenktas kojas ir pilkai rudą, ploną kūnelį. Jau pavadinimas sako, kad vorai vos sujudinti ima virpėti ir siūbuoti. Tinklas be lipnių siūlų, bet labai tankus, todėl grobis apsivelia juo ir negali ištrūkti.

      Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

    • Gelsvapilvis niūrvoris (Amaurobius fenestralis) - niūrvorių šeimai priklausanti rūšis. 5-15 mm dydžio voras, dažniausiai rudos spalvos su gelsvomis žymėmis ant pilvo, primenančią V raidę. Paprastai aptinkami lauke ant sienų, tvorų ir sode, tačiau namuose ar prie langų aptinkami rudenį ar po stipraus lietaus.

    • Plyšinis kampavoris (Tegenaria atrica) - gana retas svečias namuose, piltuvininkų šeimos voras. Plaukuotas kūnas rudos spalvos, ant nugaros turi šviesesnes dėmių žymes. Greitai bėgioja. Gyvena rūsiuose, sandėliuose, namų kertėse, kampuose, plyšiuose. Ši rūšis yra viena iš didžiausių vorų Lietuvoje. Patelės gali būti iki 18,5 mm ilgio, patinai - apie 12-15 mm ilgio.

    • Naminis kampavoris (Tegenaria domestica), dar vadinamas didžiuoju naminiu voru. Jo kūno ilgis 6-12 mm, gana didelis, plaukuotas, ilgomis kojomis, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Ant pilvo matomos įvairios suodžių žymės. Tai tie juodi vorai namuose, kurių žmonės labai gąsdinasi.

    • Naminis brėžius (Steatoda grossa) - gana retas kilpininkų šeimai priklausantis voras. Smulkučiai voriukai, patelės 6-10 mm ilgio, kūnas tamsus, blizgus, pilvelis apvalus, turi kelias blyškesnes dėmes. Patinai smulkesni, šviesesni ir margesni.

    • Dėmėtasis trūkinukas (Zygiella x-notata) - kryžiuočių šeimai priklausantis voras, kurio dydis iki 11 mm. Spalva įvairi, ant pilvelio yra į lapą panašus piešinys.

      Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

Vorų Mityba ir Pavojingumas Žmogui

Vorai pasižymi savitais maitinimosi ypatumais. Voras, pagavęs auką, cheliceromis suleidžia į ją nuodus, kurie suvirškina auką iš vidaus, o šiuos syvus voras vėliau ir iščiulpia. Vorų maistą dažniausiai sudaro įvairūs vabzdžiai: uodai, musės, tarakonai, drugiai, laumžirgiai, bitės, kiti vorai ir t.t. Išskirtinė vorų savybė - kanibalizmas.

Mažai tikėtina, kad voras ims kandžioti žmones, nes tai ne jo maistas. Kartais, voras jausdamas didelį pavojų gali bandyti „įkąsti“ žmogui, tačiau Lietuvoje apskritai labai mažai vorų rūšių, sugebančių perkąsti žmogaus odą. Iš tokių galėtų būti didžiausi vorai: kryžiuočiai, vapsvavoriai, vandeninis voras sidabrinukas, naminis brėžius, diegliavoris. Jeigu atsitiktų taip, kad voras įkanda, priklausomai nuo rūšies, gali jaustis nedidelis it įgnybimo, uodo įkandimo jausmas. Po kažkurio laiko gali jaustis nedidelis dilgčiojimas, tinimas, niežulys. Esant alerginei reakcijai gali pasireikšti ir stipresni simptomai. Skausmingiausiai gali įkąsti klajoklinis ar taškuotasis diegliavoriai.

Jeigu jus domina nuodingų vorų pavadinimai, tai tektų paminėti visus Lietuvoje gyvenančius vorus. Visi vorai nuodingi, tačiau padaryti didelės žalos žmogui, o tuo labiau - jį pribaigti - lietuviški vorai negali, nes jie turi per mažai nuodų. Kryžiuočiai vorai nuodingi galėtų pasirodyti, jeigu jiems įkandus pasireiškia tam tikra alerginė reakcija jautresniems žmonėms.

Vorai Namuose: Ar Jie - Blogis?

Daugumą žmonių namuose bėgiojantys vorai gąsdina, todėl imamasi priemonių jiems išvyti ar naikinti. Kitiems vorų buvimas namuose asocijuojasi su nešvara namuose, tačiau tai nėra visiška tiesa. Kaip minėjome, vabzdžių gausa skatina veistis ir vorus, todėl pirmiausiai reikėtų mažinti vabzdžių populiacijas. Užsandarinant vorų pamėgtas vietas - plyšius, landas, ventiliacijas angas - taip pat galima jų išvengti.

Helovino Užkandžiai: Baisu ir Skoninga

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, jog jiems susikurti įmantrių receptų ar ilgų valandų praleistų virtuvėje tikrai neprireiks. „Baisiausią metų naktį daugeliui jau tapo tradicija rengti Helovino vakarėlius, o šventės akcentu puikiai gali tapti teminiai užkandžiai. Ir nors iš pažiūros atrodytų, kad teminiams užkandžiams susikurti reikia daug darbo, pastangų ir pinigų, viskas daug paprasčiau. Tereikia pasitelkti fantaziją. Užkandžiams galite įsigyti ir namuose padekoruoti iš anksto jau paruoštų užtepėlių, pavyzdžiui, humuso, krekerių, įdomesnių sūrių. Ir, žinoma, vaisių bei daržovių, kurių pirkėjams siūlome platų asortimentą“, - sako V. Juodkazienė. „Artėjant Helovinui pirkėjams paruošėme ir ypatingus moliūgus su trafaretiniais lipdukais, kurie padeda išpjauti nepriekaištingą formą pagal pasirinktą paveikslėlį ir sukurti šios šventės dekoraciją“, - sako V. Juodkazienė.

Helovino receptai:

Iškraupintos Paprikos

Ingredientai:

  • 2 didelės paprikos
  • 500 g maltos mėsos
  • 1 svogūnas
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1⁄4 a. š. raudonėlio
  • 1⁄4 a. š. druskos
  • 1⁄2 a. š. vandens
  • 1-2 v. š. smulkintų pomidorų

Gaminimas:

  1. Paprikas nuplaukite, nupjaukite viršūnėles ir išimkite sėklas.
  2. Kiekvienai paprikai išpjaukite akis, nosį ir burną.
  3. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir pakepinkite svogūnus, tuomet sudėkite mėsą, kepkite apie 5 minutes ir suberkite raudonėlius, žiupsnelį druskos, supilkite vandenį ir sudėkite pasmulkintus pomidorus.
  4. Viską troškinkite apie 20 minučių.

Aštuonkojų Pyragai

Ingredientai:

  • 2 v. š. miltų
  • 1⁄2 a. š. druskos
  • 1⁄2 a. š. sviesto
  • 1⁄2 a. š. vandens
  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1 svogūnas
  • 2 a. š. salierų
  • 2 a. š. vištienos
  • 2 a. š. morkų
  • 2 a. š. pomidorų pastos
  • 2 a. š. vandens

Gaminimas:

  1. Miltus, druską, sviestą ir vandenį sumaišykite, tešlą išminkykite, suvyniokite į foliją ir pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą.
  2. Svogūnus ir salierus susmulkinkite, vištieną supjaustykite kubeliais, o morkas - griežinėliais.
  3. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, pakepinkite svogūnus, tuomet suberkite vištieną, po kelių minučių - morkas ir salierus. Įberkite druskos, supilkite pomidorų pastą, vandenį ir viską troškinkite apie 15 minučių.
  4. Paruoštą įdarą po lygiai paskirstykite į keturis keraminius indelius.
  5. Tešlą padalinkite į 4 lygias dalis, kiekvieną gabalėlį plonai iškočiokite ir ties kraštais keliose vietose įpjaukite, suformuodami aštuonkojų „čiuptuvus“.
  6. Šiais „aštuonkojais“ uždenkite keraminius indelius ir pašaukite juos į orkaitę, įkaitintą iki 180°C.
  7. Kepkite 15-20 minučių.

Voriukai Deserte

Ingredientai:

  • 2 v. š. medaus
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 2 a. š. tarkuotos apelsino žievelės
  • 2 a. š. apelsino sulčių
  • 2 a. š. maskarponės sūrio
  • 2 a. š. kakavos
  • Sausainiai
  • Šokoladas

Gaminimas:

  1. Dubenyje sumaišykite medų, vanilės ekstraktą, tarkuotą apelsino žievelę, pusę apelsino sulčių bei maskarponės sūrį. Viską išplakite iki glotnios kreminės konsistencijos.
  2. 1-2 šaukštus kremo sumaišykite su šaukšteliu kakavos, masę supilkite į konditerinį maišelį ir pasilikite dekoravimui.
  3. Į 4 stiklines padalinkite po šiek tiek kremo, ant viršaus suberkite patrupintus sausainius ir viską užklokite likusiu kremu.
  4. Į kiekvieną stiklinę įdėkite po 1 apvalų sausainį ir kakaviniu kremu nupieškite voriukams burną bei kojas.
  5. Akis suformuokite iš baltojo kremo likučių, o šokoladą sutarkuokite ir paskleiskite voriukams virš galvų.

tags: #kaip #rauginti #voro #akis #receptas

Populiarūs įrašai: