Lietuvos duonos pramonės krizė: iššūkiai ir perspektyvos
Įvadas
Lietuvos duonos pramonė, kaip ir daugelis kitų pramonės šakų, išgyvena sudėtingą laikotarpį. Šiame straipsnyje nagrinėjama duonos pramonės krizė Lietuvoje, apžvelgiamos priežastys, iššūkiai ir galimos perspektyvos ateičiai. Straipsnyje remiamasi istoriniais duomenimis, ekonomine analize ir įmonių vadovų įžvalgomis, siekiant pateikti išsamų vaizdą apie dabartinę situaciją ir galimus sprendimus.
Pramonės transformacija po nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva susidūrė su dideliais ekonominiais iššūkiais. Sovietinio centralizuoto ūkio valdymo mechanizmas lėmė ekonomikos struktūrą, kuri neatitiko naujų rinkos sąlygų. Lietuva prarado didžiąją dalį produkcijos realizavimo rinkos ir prekybinius ryšius, todėl pramonę ištiko nuosmukis. Pereinamuoju laikotarpiu Lietuva daugelį pramonės šakų sugebėjo pritaikyti prie naujų sąlygų ir paversti jas ekonominės plėtros bei užsienio prekybos veiksniais.
Apdirbamoji pramonė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo vyravo ir jos svarba vis didėjo. Tuo tarpu gavybos pramonės reikšmė dėl skurdžių gamtinių išteklių išliko menka. Pramonės produkcijos dalis ūkyje turėjo tendenciją didėti, o jos parduotos produkcijos indeksas po pereinamojo laikotarpio nuosmukio rodė sparčią plėtrą.
Iššūkiai pereinamuoju laikotarpiu
Paveldėta pramonės struktūra 1990-1994 m. sunkiai galėjo veikti kaip savarankiškos šalies ūkio dalis. Sumažėjus ekonominiam bendradarbiavimui su SSRS rinka, Lietuva neteko pagrindinių žaliavų tiekėjų ir pramonės produkcijos pirkėjų, patyrė vienų gaminių perprodukciją ir kitų deficitą. Atsivėrus Vakarų rinkai ir į Lietuvą ėmus masiškai importuoti įvairias prekes, Lietuvos pramonė nepajėgė pateikti konkurencingos produkcijos.
Reikėjo kardinalių pokyčių: likviduoti technologinį atsilikimą, panaikinti neefektyvias pramonės gamybos grandis, pertvarkyti kai kurias pramonės šakas. Susiklosčius kritiškai šalies ūkio padėčiai, vyriausybė privalėjo priimti esminius sprendimus dėl tolesnės ūkio struktūros ir pramonės šakų plėtros.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Privatizavimas ir užsienio investicijos
Didelę reikšmę šalies ūkiui turėjo pirmasis privatizavimo etapas (1991-1995 m.), kai buvo privatizuota 81 % numatyto privatizuoti valstybinio turto. Lietuvoje veiklą pradėjo žinomos tarptautinės bendrovės (pvz., „Philip Morris“, „Kraft General Foods International“), kurios paskatino didžiausios pramonės šakos - maisto pramonės - plėtrą.
Pramonės šakų struktūros pokyčiai
Kintant ūkio struktūrai, buvo pakeista ir pramonės šakų klasifikacija. 1990 m. daugiausia produkcijos sukūrė beveik lygiavertės maisto, lengvoji pramonė ir mašinų gamyba bei metalo apdirbimas. Išryškėjus 1991 m. ekonominiam nuosmukiui, pradėjo pirmauti maisto pramonė, gerokai padidėjo naftos perdirbimo pramonės dalis.
Politinės ir ekonominės reformos
Ekonominio nuosmukio metais buvo aktyviai vykdomos politinės ir ekonominės reformos, kuriama laisvajai rinkai palanki teisinė bazė, ieškoma naujų prekybos ir bendradarbiavimo ryšių su Vakarų šalimis. 1995 m. įsigaliojo Lietuvos ir Europos ekonominės bendrijos Laisvosios prekybos sutartis, Lietuva oficialiai pareiškė siekį tapti Europos Sąjungos nare.
Antrasis privatizavimo etapas ir pramonės augimas
1996-2001 m. buvo įgyvendinamas antrasis valstybinių įmonių privatizavimo etapas, jo metu siekta pritraukti užsienio investicijų į šalies ūkį, privatizuojamose įmonėse diegti pažangias technologijas, paversti jas pelningomis. 1995-2000 m. pramonės produkcijos mastas kasmet didėjo po apie 15 %. Daugiausia pramonė pagamino 1998 m. Pagrindinė šios pramonės šaka išliko maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonė.
Energetikos sektoriaus svarba
Lietuvos ūkiui būdingas didelis imlumas energijai, todėl elektros, dujų ir vandens tiekimo sektorius turi išskirtinę reikšmę šalies pramonėje. Nepaisant plėtros, pramonės dalis šalies ūkio pridėtinėje vertėje šiek tiek mažėjo. Didžiąją pridėtinės vertės dalį sukūrė apdirbamoji pramonė.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Užsienio investicijos ir pramonės efektyvumas
Iki 1996 m. apdirbamoji pramonė jau buvo pritraukusi 621 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų, arba 44 % visų sukauptųjų pramonėje. Užsienio investuotojams patraukliausios buvo maisto ir gėrimų, aprangos ir tekstilės, medienos, popieriaus ir baldų bei transporto priemonių gamybos pramonės šakos. Didėjančios tiesioginės užsienio ir materialiosios investicijos padidino pramonės efektyvumą ir darbo jėgos produktyvumą, bet pramonės darbuotojų mažėjo.
Krizės ir ekonominiai sukrėtimai
10 dešimtmečio pabaigoje sėkminga Lietuvos ūkio plėtra sulėtėjo dėl 1998 m. Azijos krizės ir žaliavų kainų sumažėjimo pasaulinėje rinkoje bei Rusijos finansinės, politinės ir valiutos krizės atgarsių. Labai sumažėjo Lietuvos eksportas į Rusiją, nes devalvavus rublį Lietuvos prekės Rytų rinkose tapo nekonkurencingos, vidaus rinką užplūdo eksportui skirta produkcija, padidėjo nedarbas. Jautriausiai reagavo naftos perdirbimo pramonė.
Pokyčiai naftos perdirbimo pramonėje
Naftos perdirbimo pramonei buvo reikšmingi 2002 m. - prie bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymo prisijungė Rusijos naftos bendrovė „JUKOS“. 2006 m. Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ įsigijo bendrovę „Mažeikių nafta“. Tais pačiais metais bendrovei buvo nutrauktas žaliavos tiekimas iš Rusijos naftotiekiu „Draugystė“.
Privatizavimo pabaiga ir energetikos sektoriaus pokyčiai
Iki 2004 m. baigtas alkoholinių gėrimų pramonės privatizavimas. Tais pačiais metais Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ ir Vokietijos energetikos bendrovė „E.ON“ įsigijo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų.
Pramonės augimas 2001-2006 m.
2001-2006 m. pramonės sukurta pridėtinė vertė padidėjo 42,4 %. Nuolat didėjo apdirbamosios pramonės ir energetikos sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės mastas, ilgainiui mažėjo tik turinčios mažiausią jos dalį gavybos pramonės sukuriama pridėtinė vertė. Sparčiausiai didėjo apdirbamosios pramonės parduotos produkcijos mastas.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Investicijos į pramonę
2001-2006 m. pramonės produkcijos eksportas kasmet didėjo vidutiniškai 15 %. Didėjo darbo vietų skaičius, vidutinis darbo užmokestis ir darbo našumas. Materialiosios investicijos į pramonę padidėjo nuo 2,3 mlrd. litų (2001 m.) iki 3,9 mlrd. litų (2006 m.).
Technologinis lygis ir aukštosios technologijos
Vienas esminių prioritetų buvo kelti šalies pramonės technologinį lygį, skatinti aukštųjų technologijų plėtrą, bet tik nedidelė dalis Lietuvos pramonės įmonių priskiriama aukštųjų technologijų sričiai.
Maisto pramonės vaidmuo
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, maisto pramonei tenka didžiausia apdirbamosios pramonės sukuriamos pridėtinės vertės dalis, bet nuo 20 a. 10 dešimtmečio vidurio ji nuolat mažėjo. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, teko perorientuoti žaliavų rinkas ir derinti produkcijos kainas su Vakarų šalių kainomis. Apie 70 % maisto ir gėrimų pramonės produkcijos realizuojama Lietuvos vidaus rinkoje, bet eksporto dalis nuolat auga.
Lengvoji pramonė
Lengvoji pramonė yra viena seniausių tradicinių Lietuvos pramonės šakų, bet jos svarba bendrosios pramonės produkcijos ir užimtumo struktūroje laikui bėgant mažėja. Lengvosios pramonės įmonės vienos pirmųjų įsitvirtino Europos rinkoje.
Naftos produktų gamyba
Naftos produktų gamyba - labiausiai koncentruota ir našiausia Lietuvos pramonės šaka. Naftos produktų gamybos dalis visoje pramonės gamyboje nuolat didėjo.
Chemijos pramonė
Chemijos pramonė geriausiai atlaikė pereinamojo iš planinės į rinkos ekonomiką laikotarpio išbandymus. Dėl palankių pasaulinės trąšų rinkos tendencijų itin sėkminga chemijos pramonei buvo 21 a. pradžia.
Medienos apdirbimo pramonė
Pastatytos kelios naujos modernios įmonės, padidėjo produkcijos paklausa, ypač baldų, medžio drožlių ir plaušų plokščių, medinių langų ir durų. Didžioji dalis sektoriaus gamybos vykdo mažos ir vidutinės įmonės, esančios periferiniuose šalies rajonuose, dėl to efektyviau naudojami darbo jėgos ištekliai ir mažėja Lietuvos regionų ekonominės plėtros netolygumai.
Nemetalo mineralinių produktų pramonė
Ši pramonės šaka, apimanti statybinių medžiagų, stiklo ir keramikos gamybą, labiau orientuota į vidaus rinką ir tiesiogiai priklauso nuo statybų masto šalyje.
Duonos pramonės krizė
Vokietijos pavyzdys
Vokietijos pramonę, kuri yra ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, karas Ukrainoje pastūmėjo ties bedugnės kraštu. Tuo pat metu didžiausia Vokietijos prekybos partnerė Kinija, kuri pernai nupirko Vokietijos prekių už 100 mlrd. eurų, taip pat kelia nerimą. Didžiausia Vokietijos problema - sparčiai kylančios energijos kainos. Elektros kaina kitiems metams jau padidėjo 15 kartų, o dujų kaina - 10 kartų. Pramonės analitikai teigia, kad Europa jau prarado bent pusę amoniako gamybos ir trečdalį azoto trąšų gamybos dėl itin aukštų dujų kainų. Maždaug pusė Europos aliuminio ir cinko lydymo gamyklų buvo uždarytos.
Duonos gamintojų sunkumai
Daugiau nei 10 000 duonos gamintojų patiria sunkumų, su kuriais nebuvo susidurta nuo pokario laikų. Verslams reikia elektros, dujų, o jų kainos - neįkandamos net vidutinėms įmonėms, ką jau kalbėti apie mažus šeimos verslus.
„Vilniaus duonos“ atvejis
Ponia Rita Ramanauskienė „Vilniaus duonai“ vadovauja 13 metų. Ji prisimena, kad etapas, kai iš finansų direktorės pareigų turėjo pereiti į generalinės direktorės pareigas, buvo gana sudėtingas. Kai „Vilniaus duona“ priklausė „Vilniaus prekybos“ grupei, įmonė turėjo geras prekybos sąlygas. Tačiau didžiausia Baltijos šalyse duonos kepimo įmonė iki restruktūrizacijos buvo nelanksti. Restruktūrizacija ir kiti atnaujinimai buvo labai reikalingi, kad būtų išsaugota lyderio pozicija. Pradėjus restruktūrizavimą, pirmiausia buvo uždarytos senosios kepyklos. Aukštuosiuose Paneriuose buvo pastatyta nauja moderni kepykla, 100% modernizuota ir „Vilniaus duonai“ priklausanti Panevėžio kepykla. Šiuo metu Panevėžio kepykla daugiau koncentruojasi kepti ruginę duoną, nors kepa ir kvietinę, o štai Vilniuje daugiau kepama kvietinės duonos.
Pasak jos, dabar „Vilniaus duona“ šalies duonos rinkoje užima maždaug 33% ir mažiausiai du kartus lenkia artimiausius konkurentus. Dalis produkcijos iš „Vilniaus duonos“ kepyklų išvežama į Latviją ir Estiją, daugiausia eksportuojama ruginės duonos. Pirmieji „Vilniaus duonos“ produkcijos pavyzdžiai jau keliauja ir į Skandinaviją.
Įmonės vadovė tikisi, kad, grupę „Vaasan“ įsigijus didžiulei Švedijos kompanijai „Lantmännen“, „Vilniaus duonos“ pozicijos Europos rinkoje dar labiau sustiprės. Darbuotojų skaičius buvo sumažintas beveik 4 kartus (nuo 1.400 iki 400), tačiau grynieji pardavimai visąlaik kilo, išskyrus dvejus nuosmukio metus - 2009-uosius ir 2010-uosius. 2010 m. įmonė pardavė produkcijos už 25,5 mln. Eur, 2014-aisiais - už 29,7 mln. Eur.
Vartojimo tendencijos ir mitai
Duonos rinka traukiasi dėl emigracijos, besikeičiančių vartojimo tendencijų ir visuomenėje sklandančių mitų, neva duona - nesveikas produktas, nuo jo auga svoris. Pasak Ritos Ramanauskienės, auga gatvės užkandžių rinka, nes žmonės negali skirti daug laiko valgymui, apsipirkimui parduotuvėje. Dėl tų pačių priežasčių žmonės vis rečiau kepa duoną ir namuose.
tags: #krizė #duonos #pramonė #Lietuva