Duonos kepimas sovietmečiu: tradicijos, iššūkiai ir nostalgija
Duona lietuvių kultūroje ir kulinarinėje tradicijoje užima bene svarbiausią vietą, daugelis šalies gyventojų ir šiandien be šio produkto neįsivaizduoja savo kasdienės mitybos. Šiame straipsnyje panagrinėsime duonos kepimo ypatumus sovietmečiu, atskleisdami to laikotarpio iššūkius, tradicijų transformacijas ir nostalgiją, kurią jaučia sovietinį laikotarpį prisimenantys žmonės.
Duona lietuvių kultūroje
Duona nuo seno užėmė svarbią vietą lietuvių gyvenime - ji simbolizavo namų darną ir šeimos vienybę, o iki XX a. vidurio Lietuvos kaime buvo pagrindinis valgis. Vasario 5-ąją minint Šv. Agotos, arba Duonos dieną, verta prisiminti duonos valgymo tradicijas ir jų reikšmę mūsų protėviams, o kartu apžvelgti šiuolaikines duonos valgymo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Iki šių dienų išliekančią duonos svarbą geriausiai atspindi stabilios duonos gaminių pozicijos populiariausių produktų viršūnėje.
Duonos kepimo tradicijos sovietmečiu
Sovietmečiu žemė buvo nusavinta, todėl ir santykis su duona pasikeitė. Profesorius L. Klimka sako, kad kepama nebe namie, duona prarado šventumą ir papročiai jos nebesaugojo. Net duonos rūšių pavadinimai buvo svetimi - Maskvos, Borodino. Tačiau ir tada atokesniuose Lietuvos kampeliuose moterys kruopščiai saugojo tikruosius duonos receptus, slapta tęsė tautos tradicijas ir stengėsi perduoti savo vaikams šimtmečių pagarbą ir meilę gimtajai duonai.
Duonos asortimentas sovietinėse parduotuvėse
Dar kokiais 1980 tipiškoje duonos parduotuvėje būdavo maždaug penkių rūšių duonos gaminiai: pilka forminė (klaiki, skoniu primenanti pjuvenas), juoda Vilniaus duona, batonas, balta forminė duona (maždaug tarpinė tarp pilkos ir batono) ir bulkutės po 3 kapeikas.
Duonos kokybė ir deficitas
Sunkiai suvokiamas planinės ekonomikos paradoksas: kaimiečiai parduotuvėse pirkdavo valstybės dotuojamą duoną gyvuliams šerti, bet kiaulėms imdavo juodą, nes net ir kiaulės nelabai tos pilkos duonos norėdavo. Kai pasirodė Palangos duona, prie duonos parduotuvių kelias savaites stovėdavo didžiulės eilės, o pirmomis dienomis - išvis minia.Konservuoti žirneliai buvo lengvai gaunami - suprantat, konservuoti žirneliai buvo kasdienis produktas. Visų prisimenamas deficitas buvo lengvai gaunamas.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Duonos reikšmės transformacija
Sovietmečiu nusavinus žemę, pasikeitė žmogaus santykis ir su žeme, ir su duona - ji prarado šventumą, nyko su ja susiję papročiai. Toks virsmas žmogaus galvoje nepraėjo be pėdsakų, jį savo apysakoje „Duonos valgytojai“ skaudžiai aprašė R.Šiandien duonos vaidmuo žmogaus gyvenime jau kitoks, nors tai, kas įdiegta tėvų, kas suformuota literatūros kūrinių, tam tikroje situacijoje, tam tikru gyvenimo momentu iškyla ir tampa labai svarbu. Anot M. Martinaičio, „senųjų duona yra naminė, susieta su bendruomene, jos papročiais, praeitimi, o kita, jau žento - savo duona, pirktinė, tinkama tik savo vartojimui be jokių giliųjų turinių“ (ten pat, 209). Žinoma, naminė duona pasakojamuoju laiku jau nėra vienintelis kasdieninis maistas, bet seniesiems vis dar siekia sakralinį lygmenį, laikoma gyvųjų ir mirusiųjų bendruomenės maistu. Kartas skiria ir tai, su kuo duona valgoma: senieji ją užgeria pienu, jaunieji valgo su mėsa.
Nostalgija sovietinei duonai
Žvelgiant į sovietmečio prisiminimus, duona tampa ne tik maisto produktu, bet ir simboliu, keliančiu įvairius jausmus. Vieni prisimena deficitą ir prastą kokybę, kiti - skonį, kuris primena vaikystę.
A. Užkalnio knyga apie sovietmetį
Andrius Užkalnis kažkodėl nevaro ant sovietžmogių ir netgi sovietinių laikų. Ponas autorius čia stebėtinai tolerantiškas ir švelnus - toksai įspūdis, kad knyga kaip tik ir nutaikyta į tuos, kas sovietinius laikus prisimena su nostalgija. Andrius Užkalnis prisimena kokius tai lydytus sūrelius, gamintos iš sodos, emulgatorių ir dar kažkokių neaiškių atliekų. Jis tiesiog rašo, kad tasai lydytas sūrelis buvo toksai mielas ir skanus, nepaisant to, kad chemijos jame daugiau, nei skalbimo milteliuose. O jau būtent toks reikalas ir priverčia susimąstyti. O tada dar ponas Užkalnis prideda, kad konservuoti žirneliai buvo lengvai gaunami - suprantat, konservuoti žirneliai buvo kasdienis produktas. Visų prisimenamas deficitas buvo lengvai gaunamas.
Duona šiandien
Nors šiandien duonos vaidmuo lietuvių namuose tapo praktiškesnis, ji išlieka neatsiejama mitybos dalimi. Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovės Ernestos Dapkienės, daugelis gyventojų duonos gaminių skyriaus parduotuvėse neaplenkia, o šalia tradicinių lietuviškų skonių ieško ir naujovių. Per mėnesį pirkėjai vidutiniškai įsigyja 1600-1800 tonų duonos. Rinkdamiesi duoną jie noriai išbando naujoves - skirtingų grūdų ir sėklų duoną, jos gaminius su daržovėmis ar vaisiais. Taip pat šiandien ryški sveikesnių pasirinkimų tendencija - gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia pilno grūdo gaminiams, renkasi speltos miltų duoną, kepinius be glitimo, taip pat šviežią mūsų meistrų iškeptą duoną.
Duonos įvairovė ir regioniniai skirtumai
Lietuvoje jau įprasta savo kasdienį ar šventinį racioną paįvairinti itališka čiabata, prancūziška bagete, Artimųjų Rytų pita ar lavašu. Ištikimybę būtent savo regiono duonai valgytojai yra išsaugoję ir mūsų dienomis. Anot Vilmos Drulienės, tinklo pardavimų duomenys rodo, žmonės vertina vietinę produkciją, daugelyje regionų jų duonos gaminiai patenka tarp populiariausiųjų. Anot jos, bene labiausiai vietinį gamintoją vertina pajūrio gyventojai: Klaipėdos rajone į 30-ies perkamiausių duonos gaminių sąrašą šiais metais patenka net septyni „Klaipėdos duonos“ gaminiai. Tarp jų - plikyta duona su saulėgrąžomis, su daigintais kviečiais, kelių rūšių duonos ir batonai. Saviškius taip pat palaiko biržiečiai: šiaurės rytų krašte ypač populiarios „Biržų duonos“ kepamos dviejų rūšių duonos ir pjautinis batonas. O štai Šiaulių rajono gyventojai pamėgę „Verbūnų duonos“ kepyklos produkciją - tarp perkamiausių patenka jos duona ir dviejų rūšių batonai. Beje, šios kepyklos gaminiai populiarūs ir šiauriau esančiame Joniškio rajone. Vietinių gamintojų duonos gaminiams pirmenybę taip pat teikia Jonavos, Plungės, Ukmergės rajonų gyventojai.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Duonos vartojimo tendencijos
Per pastaruosius penkerius metus sumuštinių duonos paklausa tinklo parduotuvėse ūgtelėjo maždaug ketvirtadaliu (25 proc.). Juodos duonos, duonos su priedais ir šviesios duonos su priedais pardavimai išliko stabilūs, o šviesios duonos ir batonų pardavimai sumažėjo atitinkamai 22 ir 26 procentais. Tiesa, vertinant absoliučiais skaičiais, daugiausia žmonės vis dar nuperka tradicinių batonų ir juodos duonos.
Išradingi duonos receptai
Lietuvių šeimininkės būdavo labai išradingos ir ypatingomis progomis stengdavosi iškepti gardesnę, saldesnę duoną. „Kiek teko skaityti istorinius šaltinius, buvo naudojamos žaliavos, kurių rasdavo savo daržuose, soduose. Nors pasirinkimas buvo labai ribotas, pasidžiovindavo šeimininkės ir slyvų, ir obuolių. Prabangesni pagardai būdavo bruknės ar spanguolės“, - pasakoja S. Šobinskienė. Neturint džiovintų vaisių, duoną saldindavo medumi arba jau nuo XX a.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
tags: #duonos #kepimas #sovietmečiu