Nutukimas vaikystėje: kaip atpažinti ir spręsti problemą bei jodo svarba organizmui
Visame pasaulyje stebimas nutukimo epidemijos augimas, o vaikų nutukimas kelia ypatingą susirūpinimą. Prognozuojama, kad iki 2035 m. nutukimu sirgs vienas iš keturių žmonių. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti nutukimą vaikystėje ir kokios priemonės gali padėti. Šiame straipsnyje aptarsime nutukimo priežastis, diagnostiką, gydymo būdus ir prevenciją, taip pat aptarsime jodo svarbą organizmui.
Nutukimo paplitimas ir priežastys
Vaikų ir paauglių nutukimo skaičiai nuolat didėja jau 40 metų. Higienos instituto duomenimis, 2022-2023 m. Lietuvoje per didelio svorio (antsvoris ir nutukimas) 2-17 metų vaikų dalis sudarė 19,1 proc. 2-6 metų amžiaus grupėje tokių vaikų buvo 9 proc., o 7-17 metų amžiaus grupėje - 22,4 proc.
Nutukimas dažnai prasideda dar negimus vaikui. Pirmosios 1000 vaiko gyvenimo dienos (vaisiaus vystymasis ir pirmieji dveji gyvenimo metai) yra kritinis laikotarpis, kai gali išsivystyti įvairios ligos, įskaitant nutukimą. Jei vaikas iki dešimties metų serga nutukimu, tikimybė, kad ši problema tęsis ir suaugus, siekia apie 70 proc. Tai galima paaiškinti fiziologiškai: riebalų ląstelių (adipocitų) skaičius didėja iki paauglystės, o vėliau jos tik plečiasi, kaupdamos riebalus.
Kaip atpažinti nutukimą
Vaiką nuo gimimo stebi vaikų ligų arba šeimos gydytojas, kuris vertina vaiko augimą pagal ūgio ir svorio santykį procentilėmis. Antsvoris ir nutukimas dažniausiai konstatuojami vaikams nuo dvejų metų amžiaus.
Tėvai turėtų būti pirmieji, pastebėję vaiko svorio problemas. Pasverti ir pamatuoti ūgį nėra sunku, o augimo diagramų galima rasti internete. Svoris pagal ūgį tarp 10 ir 90 procentilės yra norma, daugiau nei 90 procentilių - antsvoris, o 97 ir daugiau - nutukimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie akių vokų tinimą
Vaikų kūno masės indeksas (KMI) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Pavyzdžiui, penkerių metų vaiko KMI - 15, suaugusiajam tai reikštų išsekimą.
Nutukimas - liga
Nutukimas visame pasaulyje pripažįstamas liga, kuriai būdingos komplikacijos ir recidyvai. Tai daugiafaktorė liga, kuri gali vystytis dėl daugelio veiksnių, todėl kalbėti apie nutukimą kaip apie vaiko apsileidimą dažniausiai neteisinga. Vaikams, sergantiems nutukimu, būtinas šeimos palaikymas, nes jie dažnai turi psichologinių problemų, o stigmatizacija dar labiau pablogina jų būseną.
Gydymo principai
Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas mitybai ir fiziniam aktyvumui. Šie dalykai visada turi būti derinami. Taip pat svarbu keisti aplinką, t. y. šeimos įpročius. Gydosi visa šeima, negali būti taip, kad vieni valgo vienokį maistą, o vaikui, sergančiam nutukimu, duoda kitokio. Reikia suprasti, kad valgyti reikia tai, kas naudinga ne tik nutukusiam, bet ir sveikam vaikui.
Numesti svorio nėra sunku, tačiau išlaikyti numestą svorį yra daug sunkiau. Todėl dieta turi būti ne drastiška, o tokia, kuri sukeltų žmogui kuo mažiau nepatogumų, kad jis galėtų laikytis dietos visą gyvenimą.
Vaikams ir paaugliams dietos netaikomos. Čia galioja paprastos sveikatai palankios mitybos rekomendacijos. Svarbu valgyti reguliariai, kad vaikas išvengtų nuolatinio užkandžiavimo. Vaikams iki dvylikos metų rekomenduojama valgyti ne daugiau kaip penkis kartus per dieną. Svarbu rinktis maistingus maisto produktus, kurie suteiktų ne tik energijos, bet ir būtinų maistinių, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Maisto kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus. Labai svarbu užtikrinti, kad vaikas kasdien suvalgytų pakankamai daržovių ir vaisių. Svarbūs skysčiai - vanduo. Visa kita, kas ne vanduo, yra maistas.
Taip pat skaitykite: Gyventojų patirtys dėl lėktuvų skrydžių
Nereikėtų kalbėti, kad kuris nors maistas yra geras, o kuris nors - blogas, draudžiamas. Traškučių ir vaisvandenių visada bus. Svarbu kreipti dėmesį į elementarius dalykus, pavyzdžiui, kad maistas nebūtų priešais akis. Vaisiai yra gana kaloringi. Medus kaloringesnis negu cukrus, fruktozės jis turi daugiau, o fruktozė riebalais virsta greičiau negu cukrus. Prieš valgant svarbu išgerti stiklinę vandens. Valgyti neskubant, sukramtyti 10-15 kartų, nuryti. Jeigu vaikas labai greitai valgo, viduryje valgio reikia padaryti pertraukėlę. Mes prikrauname skrandį greičiau, nei pajuntame sotumo jausmą. Maistą reikėtų dėti į mažą lėkštę - tada vizualiai atrodo, kad daug valgai. Patartina laikytis nuo seno žinomo principo - daugiau suvalgyti ryte, mažiau - antroje dienos pusėje.
Nutukimo komplikacijos
Ne laikas pradėti gydytis, kai jau reikia šuntuoti miokardo kraujagysles ar kai jau suriebėjusios kepenys ir išsivystė kepenų uždegimas. Pagrindinė komplikacija vaikams yra nuotaikos stoka, žema savivertė, depresija. Nutukę vaikai dažnai patiria patyčias, nenori eiti į mokyklą, būrelius, sportuoti, nes gėda nusirengti. Vaikui gėda kur nors išeiti su draugais.
Suaugusiajam motyvas atsiranda, kai jau kyla komplikacijų. Blogiausia, kad anksčiau tokiomis ligomis - metaboliniu sindromu, antrojo tipo cukriniu diabetu - vaikai nesirgdavo, o dabar tokių jau atsiranda. Nutukusiems žmonėms dažniau išsivysto širdies ir kraujagyslių ligos, ištinka infarktas, galvos smegenų insultas, suriebėja kepenys, kyla sąnarių problemų. Visi organai gali nukentėti, net ir inkstai, plaučiai, smegenys.
Šeimos vaidmuo
Savo vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra, turintį bet kokį kūno masės indeksą - didesnį ar mažesnį. Tačiau praleisti problemas pro akis, galvojant, gal išaugs, nereikėtų. Geriau yra profilaktiškai pasitikrinti ir įsitikinti, kad viskas gerai. Vaiką reikia mokyti ir į šį procesą turi įsitraukti visa šeima, o tai būna labai retai. Daug atsakomybės numetama vaikui, jo motyvacijai. Į gydymo procesą turi įsitraukti visa šeima, pradedant nuo valgymo kartu su šeima bent penkis kartus per savaitę.
Nutukimas - tai tam tikra apleidimo forma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vaiko didelį antsvorį yra įvardijusi kaip vieną iš nepriežiūros požymių. Tėvai dažnai būna užimti visą dieną, vaikai patys sprendžia, kada ir ką jiems valgyti, dažnai net ką užsakyti paspaudus vos kelis mygtukus telefone. Todėl svarbu bent kartą per dieną šeimai susėsti prie stalo kartu, pasirūpinti visos šeimos racionu pasirenkant sveikatai palankius produktus. Sukurkite ramią valgymo aplinką - atsitraukite nuo trikdžių (televizorių, telefonų). Venkite ginčų ar komentarų dėl vaiko valgymo proceso, valgių pasirinkimo, jo kūno parametrų.
Taip pat skaitykite: Mėsos valgymo pradžia: moksliniai tyrimai
Jodo svarba organizmui
Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daugybę sutrikimų, žinomų kaip jodo deficito sukelti negalavimai. Šie sutrikimai - tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, skydliaukės ligos. PSO duomenimis, apie trečdalis pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų, 200-400 milijonų planetos gyventojų serga struma, apie 20 milijonų vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai, sukelti jodo stygiaus per jų motinų nėštumą.
Lietuva taip pat priskiriama jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą. Net 46 proc. tirtų vaikų organizme pasireiškė maži ir vidutiniai jodo trūkumo sukelti sutrikimai.
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien, tačiau nedideliais kiekiais. Jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Hormonas tiroksinas skatina medžiagų ir energijos apykaitą, augimą, psichinį vystymąsi, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, daro įtaką nervų sistemos veiklai, raumenų, kraujo apytakos, endokrininių liaukų, lytinei funkcijai. Esant jodo trūkumui žmonės darosi lėtesni, nervingi, jautresni, priauga svorio, jaučia nuovargį, dingsta darbingumas.
Jodo trūkumas turi įtakos ir visuomenės intelektiniams gebėjimams. Mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15-20 proc. žemesnis nei regionų, kur jodo netrūksta, gyventojų. Labiausiai jodo trūkumas veikia įvairaus amžiaus vaikų intelektinį išsivystymą - jiems prasčiau sekasi mokytis, sutelkti dėmesį.
Pakankamas jodo kiekis organizme sumažina cirkuliuojančio cholesterolio kiekį, tai padeda išspręsti vieną iš pagrindinių aukšto cholesterolio, hormonų disbalanso ir trūkumo priežasčių. Pakankamas jodo kiekis gali padėti užkirsti kelią arba palengvinti metabolinio sindromo simptomus, pradedant nuo hipotirozės. Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp jodo trūkumo ir kitų ligų, susijusių su metaboliniu sindromu, tokių kaip diabetas, širdies ligos ar net vėžys.
Jodas yra labai svarbus sveikai odai, dantims ir blizgantiems, sveikiems plaukams. Jodo trūkumas sukelia plaukų slinkimą, kuriam įtakos turi skydliaukės hormonų trūkumas. Jodas palaiko plaukų augimą ir plauko folikulo stiprumą.
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu, nes skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenims vystytis. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, todėl sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius yra antrajame nėštumo trimestre. Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, žvairumą, kretinizmą.
Tiesa, gauti pakankamai jodo svarbu ne tik per nėštumą. Būtina užtikrinti, kad jo netrūktų vaikams ir paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema toliau aktyviai vystosi.
Kaip gauti jodo?
PSO rekomendacijos skelbia, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 mikrogramų jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai - net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose.
Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus. Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme - kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Joduotąją druską reikia teisingai laikyti ir vartoti: jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti.
Perkant joduotąją druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją druskoje (palankiausia yra 20-40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai ir kt.
Kaip įsitikinti, kad organizmas gauna pakankamai jodo?
Liaudies medicinos žinovai siūlo paprastą ir nebrangų testą, kuris gali parodyti, ar pakankamai jodo yra jūsų organizme. Uždėkite lašą jodo tirpalo ant riešo. Jeigu ruda dėmė išnyks greičiau nei per 24 valandas, tai rodo jog organizmui nepakanka jodo.
Jodo dėmės spalvos rezultatai per artimiausias 24 valandas:
- Dėmė pradeda nykti po 24 valandų - įprastas jodo kiekis organizme.
- Dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 18-24 valandas - vidutinis kiekis.
- Dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 12-18 valandas - jodo trūkumas.
- Dėmė išnyksta arba beveik išnyksta po 6-12 valandų - didelis jodo trūkumas.
- Dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per mažiau nei šešias valandas - labai didelis jodo trūkumas.
Galite testą kartoti kas 2 savaites.
tags: #kada #žmogaus #smegenys #pradėjo #sparčiai #vystytis