Juodgrūdės sėklos: receptai ir nauda sveikatai

Juodgrūdė, dar kitaip vadinama sėjamąja juodgrūde (Nigella sativa), nuo seno žinoma dėl savo gydomųjų savybių ir kulinarinio panaudojimo. Šis augalas, kurio sėklos ašaros formos, Lietuvoje anksčiau buvo auginamas vietoje aguonų. Šiandien juodgrūdė vėl atranda savo vietą mūsų virtuvėse ir sveikatos puoselėjimo praktikoje.

Juodgrūdės nauda sveikatai

Amžius juodgrūdės sėklos buvo naudojamos Ajurvedoje. Ji laikoma puikia priemone nuo skrandžio, širdies, kvėpavimo takų, akių ligų, bronchito, kepenų sutrikimų, inkstų disfunkcijos, galvos ir dantų skausmo, persišaldymo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo ir daugelio kitų negalavimų. Senovės egiptiečiai sėjamąsias juodgrūdes vartojo kaip panacėją nuo visų ligų. Ibn Sina, Vakaruose žinomas kaip Avicena, savo traktate „Medicinos kanonas“ šių augalų vaisius charakterizuoja kaip sėklą, „teikiančią kūnui energijos ir padedančią įveikti nuovargį“. Šis prieskonis yra natūralus antidepresantas. Nustatyta, kad juodgrūdžių sėklose esančios polinesočiosios riebiosios rūgštys stiprina imunitetą, slopina alergines reakcijas. Juodgrūdžių sėklose rasta daugiau kaip 100 veikliųjų medžiagų, reguliuojančių daugelį organizmo funkcijų, tarp jų - polinesočios linolio, alfa-linolio ir stearino riebalinės rūgštys. Juodgrūdėse esančios medžiagos skatina tulžies darbą, varo šlapimą, naikina laisvuosius radikalus. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad Nigella sativa aliejus padeda išvengti neigiamo šalutinio chemoterapijos poveikio.

Juodgrūdė lieknėjimui

Juodgrūdės sėklos gali būti naudingos ir norintiems sulieknėti. Jos slopina apetitą, skatina virškinimą, palaiko kepenis, mažina uždegimą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Visa tai - be stipraus poveikio nervų sistemai ar žalingų medžiagų.

Pastebima, kad reguliariai vartojant, mažėja emocinis alkis, gerėja savijauta, stabilizuojasi miegas. Tai tinka tiems, kurie nenori staigių dietų, o ieško natūralios pusiausvyros. Ilgainiui tai lemia geresnį savijautos foną: ryte mažiau patinimų, vakare - mažesnis nuovargis. Pirmiausia keičiasi ne skaičiai svarstyklėse, o pojūčiai kasdienybėje - lengvesnė galva, mažesnis potraukis saldumynams, stabilesnė energija.

Juodgrūdžių sėklos lieknėjimui veikia iš vidaus: jos padeda ne tik deginti riebalus, bet ir sumažinti vidinį uždegimą, kuris dažnai būna paslėpta antsvorio priežastis. Vos vienas šaukštelis per dieną gali tapti tyliu sąjungininku - padėti kūnui valytis, gerinti medžiagų apykaitą ir pamažu grąžinti prarastą lengvumą.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti skanią ruginių miltų duoną?

Kiti juodgrūdės privalumai

Senovės egiptiečiai juodgrūdes laikė panacėja nuo visų ligų. O pranašas Mahometas yra pasakęs: „Juodgrūdė padeda išsivaduoti iš visų ligų, išskyrus mirtį“. Senovės graikai juodgrūde gydė galvos, dantų skausmą, slogą, o Avicena ją apibūdino kaip sėklą, „teikiančią kūnui energijos ir padedančią įveikti nuovargį“.

Juodgrūdės auginimas

Juodgrūdė - netradicinėje bei daugelio šalių liaudies medicinoje gerai žinomas augalas. Jos sėklos taip pat puikus prieskonis, suteikiantis patiekalams aštrumo ir pikantiškumo. Kol kas Lietuvoje tai dar mažai žinomas augalas ir retai auginamas. Vis dėlto išmėginti jos auginimą tikrai verta. Ir ne vien dėl labai naudingų sveikatai sėklų, tačiau ir dėl išskirtinių augalo žiedų. O gera žinia ta, kad juodgrūdės auginimas nekelia rūpesčių.

Juodgrūdė pasaulyje žinoma jau daugiau nei 2000 metų. Pirmą kartą jos naudą sveikatai aprašė garsusis persų gydytojas Avicena. Jis teigė, jog juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu ir tinka nuo bet kokio organizmo užterštumo: gleivių, dujų, pūlinių. Ir šiandien juodgrūdė plačiai naudojama liaudies medicinoje, o kai kurios jos naudos įrodytos net moksliniais tyrimais. Be to, juodgrūdė yra puikus prieskonis. Ne veltui anglai ją vadina „juoduoju kmynu“, o prancūzai - „keturiais prieskoniais“.

Natūraliai juodgrūdė auga Pietvakarių Azijoje, Viduržemio jūros regione bei Šiaurinėje Afrikos dalyje. Juodgrūdė (Nigella) priklauso vėdryninių augalų šeimai. Tai tvirtas, vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 20-60 cm aukščio. Stiebas tiesus, tvirtas, smarkiai šakotas. Lapeliai labai smulkūs, giliai suskaldyti.

Juodgrūdė žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais labai dailiais, baltos arba šviesiai melsvos spalvos žiedais. Tiesa, darželinė juodgrūdė (Nigella damascena) gali žydėti ir kitokiomis spalvomis: rožine, melsva, rausva, raudona, violetine ir kt. Vaisius - sėklų dėžutė. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį ir tinka naudoti kaip prieskonis, taip pat liaudies medicinoje. Tiek vienos, tiek kitos rūšies sėklos naudojamos kaip prieskoniai, taip pat liaudies medicinoje. Tačiau stipresnėmis gydomosiomis bei aromatinėmis savybėmis pasižymi sėjamoji juodgrūdė. Tuo tarpu darželinė juodgrūdė labiau naudojama puokštėms, jos žiedai didesni.

Taip pat skaitykite: Krautman H: nuo sėklos iki stalo

Juodgrūdės auginimo sąlygos

Tiek darželinės, tiek sėjamosios juodgrūdės auginimas yra toks pats.

  • Dirva. Juodgrūdė nėra išranki dirvai ir gerai auga praktiškai bet kokioje žemėje. Tik svarbu, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui, todėl būtina užtikrinti tinkamą drenažą.
  • Šviesa. Tai sauliamėgiai augalai, todėl joms augti reikia parinkti labai saulėtą vietą, kur saulės spinduliai jas pasiektų apie 6-8 valandas kasdien.
  • Sėja. Dėl savo liemeninių šaknų juodgrūdė prastai toleruoja persodinimą, todėl rekomenduojama ją sėti tiesiai į dirvą. Sėjama gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms. Sėklos sėjamos labai negiliai, nes joms sudygti reikalinga šviesa. Juodgrūdės sėklos sėjamos 5-7 cm atstumu ir užberiamos plonu žemės sluoksniu.
  • Kur sėti? Darželinė juodgrūdė puikiai tinka mišriems gėlynams, taip pat gali būti auginama vazone. Sėjamoji juodgrūdė irgi dera gėlynuose, taip pat prieskonių lysvėse.

Juodgrūdę galima auginti ir vazone ar kitoje talpoje. Į vazoną juodgrūdę sėti galima jau nuo kovo mėnesio. Tačiau reikia prisiminti, kad ji nemėgsta persodinimo, todėl sėjama iš karto į tokį vazoną, kuriame ir planuojama auginti visą laiką. Taip pat anksti pasėjus būtina užtikrinti pakankamai šviesos. Kitaip augalas ištįs, lėčiau ir silpniau augs. Vazonuose auginamai juodgrūdei tinka puri, lengva, gerai drenuojanti dirva. Taip pat reikia užtikrinti gerą vazono drenažą. Juodgrūdei tinkami gilūs, nors gali būti ir siauresni vazonai. Labai svarbu, kad pilnai pakaktų gylio jos liemeninei, ilgai šakniai.

Juodgrūdės priežiūra

Juodgrūdę labai lengva auginti dėl itin paprastos priežiūros. Tik tiek, jog jos žydi labai trumpą laiką, tad norint pratęsti žydėjimą, rekomenduojama sėti kas tris savaites.

  • Laistymas. Juodgrūdė gali pakelti trumpalaikę sausrą, tačiau idealu ją laistyti kartą per savaitę gerai sudrėkinant dirvožemį. Jeigu laikosi labai sausi ir karšti orai, laistyti reikėtų dažniau.
  • Tręšimas juodgrūdei nebūtinas, nebent ji auginama labai skurdžioje dirvoje.
  • Genėjimas juodgrūdei nereikalingas.
  • Žiemojimas. Juodgrūdė - vienmetis augalas, tad nužydėjusias geriausiai išrauti ir kompostuoti (jeigu nepažeistos ligų ar kenkėjų), o jų vietoje pasėti naujų. Rudenį, pasibaigus žydėjimui, pašalinami visi augalai.

Juodgrūdė labai atsparus augalas, tačiau kartais ją puola baltasparniai, tripsai ar skydamariai. Nedidelį jų antplūdį galima suvaldyti tiesiog nuplaunant stipresne vandens srove.

Juodgrūdės panaudojimas

Kaip minėta, sėjamoji juodgrūdė plačiai naudojama liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti. Jos sėklomis ar jų aliejumi gydomi pūliniai, votys, uždegimai, gyvačių įkandimai, netgi pasiutligė.

Taip pat skaitykite: Kaip užsiauginti kopūstus?

Sėjamosios juodgrūdės sėklos naudojamos kaip prieskonis panašiai kaip aguonos, tačiau yra kur kas pikantiškesnio bei aštresnio skonio. Skonis primena pipirus, tačiau yra labai malonus, kvepia kamparu. Prieš gardinant patiekalus sėklas patariama lengvai paskrudinti, kad labiau atsiskleistų skonis ir kvapas. Tinka berti kepant riestainius, sausainius, blynus. Jomis gardinama varškė, aromatizuojami gėrimai.

Juodgrūdės receptai

Juodgrūdės sėklas galima įtraukti į įvairius patiekalus, suteikiant jiems ne tik išskirtinį skonį, bet ir naudingų savybių.

Traškūs krekeriai su sezamo ir juodgrūdės sėklomis

Šie traškūs krekeriai su sezamo ir juodgrūdės sėklomis yra puikus pasirinkimas sveikiems užkandžiams. Šie naminiai kepiniai ne tik lengvai paruošiami, bet ir suteikia galimybę mėgautis natūraliu skoniu bei maistinėmis medžiagomis.

  • Formavimas: Padalykite tešlą į mažesnius gabalėlius, iškočiokite juos iki norimo storio ir išpjaukite pageidaujamas formas.

Arbatos ir nuovirai su juodgrūde

  1. Juodgrūdės užpilti stikline vandens.
  2. valandos iškošti.
  3. 0,25 stiklinės 3 kartus per dieną iki valgymo.
  4. Išgerkite, o sėkliukes - sukramtykite.
  5. Galima gėrimą paskaninti, pavyzdžiui medumi.

Kiti būdai vartoti juodgrūdę

  • Galima vartoti juodgrūdės miltelius. Šį mišinį vartoti likus 30 min. min. iki valgio.
  • Masažas su greipfruto aliejumi ir juodgrūde. Apskritiminiais judesiais tepamas nuo kulkšnies iki liemens.

Svarbu: Nepiktnaudžiauti juodgrūde. Jei šio prieskonio vartosite dideliais kiekiais, galite sudirginti skrandį.

Juodgrūdė pusryčiams

Ji nuostabiai tinka pusryčiams: beriama į varškę, ryžius, lietinius blynus. Juodgrūdės sėklų dedama į blynų ir duonos, bandelių, kūčiukų tešlas, daržovių patiekalus, nokinamus sūrius, nes jiems suteikia puikų aromatą.

tags: #juodgrūdės #sėklos #receptai

Populiarūs įrašai: