Juodas katinas ir pica: mitai, prietarai ir gardus receptas

Katės, ypač juodos, nuo seno apgaubtos paslapties ir prietarų. Šiame straipsnyje panagrinėsime juodų kačių mitus ir legendas, taip pat pasidalinsime gardžiu picos receptu, įkvėptu šio paslaptingo gyvūno.

Katės mituose ir legendose

Tikriausiai joks kitas naminis gyvūnas nėra apgaubtas tokios paslapties, apie jį nėra tiek daug prietarų ir legendų, kiek apie kates. Ne kartą esame girdėję sakant, jog katės yra nepaprasti gyvūnai, gebantys rasti ryšį tarp šio ir anapusinio pasaulių. Jau nuo senų senovės žmogus buvo linkęs mistifikuoti katę dėl jos hipnotizuojančio žvilgsnio.

Prietarų ištakos

Prietarai apie kates atsirado labai seniai, kai žmonės įvairius gamtos ar gyvenimo reiškinius aiškindavo remdamiesi dievybių galiomis ar ženklais, siunčiamais iš dangaus. Nemažai legendų pasakoja apie paslaptingą kačių ryšį, kurio žmogus paaiškinti negali, su kitais pasauliais. Žmonės tikėjo, kad katės gali užfiksuoti ir perduoti informaciją. Be to, buvo manoma, kad jų akys turi hipnotizuojančių savybių.

Katės senovės Egipte

Pirmieji kačių atvaizdai buvo rasti Egipte. Atvaizdų amžius siekia 1800 m. pr. Kr., o seniausi kačių kapai datuojami 1500 m. pr. Kr. Egipte. Jau senoji kačių laidojimo tradicija byloja apie ypatingą žmogaus pagarbą šiam mielam keturkojui. Visos katės, nepriklausomai nuo jų kailio spalvos, senovės Egipte buvo laikomos laimės simboliu. Už jų nežudymą tais laikais buvo baudžiama mirties bausme. Egiptiečiai turėjo kačių deivę Bastet, kurią vaizdavo kaip moterį katės galva. Ji simbolizavo džiaugsmą, muziką ir linksmybes. Saulės dievą Ra taip pat dažnai vaizduodavo kaip katiną, o ant kapaviečių išraižytose maldose Ra buvo vadinamas Didžiuoju Katinu.

Katės skirtingose kultūrose

Itin garbintos trijų spalvų arba skirtingų akių spalvų katės. Graikai manė, kad deivė Artemidė žmonėms dažnai pasirodo katės pavidalu, o romėnams šie keturkojai gyvūnai buvo savarankiškumo, meilės laisvei simboliu. Jos vaizduotos lydinčios laisvės deivę Libertą. Murkliai nebuvo itin mėgiami romėnų valdovų ir tironų, nes katės laikytos laisvės ženklu. Jie labiau mėgo liūtus, simbolizuojančius jų valdžią. Tačiau katės simbolį dažnai iškeldavo tie, kurie kovodavo už laisvę. Todėl neatsitiktinai katė buvo pavaizduota Spartako vadovaujamų sukilusių vergų vėliavose.

Taip pat skaitykite: Receptas: "Juodas miškas"

Prietarai apie kačių žvilgsnį ir ateitį

Yra sakoma, kad katei į akis žiūrėti nevalia, nes žiūrint galima prarasti energiją. Ne mažiau populiarus yra prietaras apie kačių gebėjimą nuspėti ateitį. Manoma, kad katė mato ateitį, žino, kas gali nutikti jos šeimininkui. Jos akys prilyginamos veidrodžiui, kurių žvilgsnio reikėtų pasisaugoti ypač naktį. Žvilgsnis į katės akis gali pakeisti žmogaus ateitį. Sakoma, kad norint išvengti bėdos, reikia kuo mažiau žiūrėti katei į akis ir vengti žvilgsnių sandūros. Kita prietaro interpretacija - žvelgiant katei į akis, galima prisišaukti piktąsias dvasias.

Juodos katės ir jų reputacija

Juodos katės yra siejamos su magija, burtais, raganavimu ar paslaptimi, kurios žmogus negali įminti. Manoma, kad juoda katė turi tokių galių, kurios gali prasiskverbti iki pat žmogaus sielos gelmių. Yra nemažai legendų ir pasakojimų apie tai, kad dėl ilgo žiūrėjimo katei į akis žmogus išprotėjo arba pradėjo kentėti nuo baisių reginių, haliucinacijų.

Juodos katės kaip nelaimės pranašai

Jei pamatei juodą katę bėgant per gatvę, saugokis nelaimės. Per kelią bėganti katė nelaimes neša ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Teigiamos juodų kačių asociacijos

Teigiamai juodės minimos ir Skandinavijos mitologijoje. Meilės ir vaisingumo deivės Frėjos vežimą traukė dvi juodakailės gražuolės. Ši spalva buvo mėgiama, nes simbolizavo apsaugą nuo nelabųjų. XVIII-XIX a. Šiaurės Europos žvejų žmonos vyrams į laivus prileisdavo juodų kačių, kurios buvo garantija, kad į namus vyrai sugrįš saugiai.

Juodos katės šiandien

Juodos katės gerbiamos ir dabar. Škotai tiki, jei į namus atklydo svetima katė, reikia džiaugtis - ji atnešė laimę. Perbėgo kelią? Taip pat džiūgauk, nes ateityje seksis. Juodų kačių sėkme tiki ir australai. Suomijoje juodas kates gerbia, nes tikima, kad jos perneša mirusiųjų sielas į kitą pasaulį.

Taip pat skaitykite: Dienos pietūs Juodas Baras: ką galite rasti?

Katės kaip talismanai

Nors nuo senų laikų daug kalbama apie neregimą katės ryšį su anapusiniu pasauliu, tačiau verta nepamiršti, kad dažnai katė namuose yra it talismanas, apsaugantis nuo blogų jėgų bei negandų. Tad, svarbiausia yra mylėti savo augintinius, nes meilė gali apsaugoti žmogų nuo visų galimų nelaimių ir negandų.

Gardus picos receptas: įkvėptas juodo katino

Ar esate nusiteikę skaniai naminei picai? Ieškokite šio skanaus prosciutto ir rukolos picos recepto! Kai pica išimama iš orkaitės, ant jos užpilamos rukolos salotos, saulėje džiovinti pomidorai, raudonasis svogūnas, balzaminis actas ir aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus. Gamina dvi 30 cm picas.

Ingredientai

Picos tešlai:

  • Tyras vanduo, 147.9ml (šiltas)
  • Mielės, 1 šaukštelis (aktyvios sausosios mielės)
  • Medus, 0.5 šaukštas
  • Kvietiniai miltai, 212.7g
  • Miltai, 0.7 puodelis (viso grūdo)
  • Jūros druska, 0.5 šaukštas
  • Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, 1 šaukštas

Picos priedams:

  • Česnako skiltelė, 0.5 gvazdikėlis (smulkiai sumalti)
  • Alyvuogių aliejus, 2 šaukštai
  • Šviežia mocarela, 113g (supjaustyti dideliais kubeliais)
  • Vytintas kumpis (prosciutto), 56.7g (plonais griežinėliais)

Salotoms:

  • Rukola, 3.5 puodelis (laisvai supakuotas), nuplauti ir pašalinti kieti stiebai.

Gaminimo eiga

  1. Sumaišykite vandenį, mieles ir medų dideliame maišymo dubenyje arba stovinčio maišytuvo dubenyje. Leiskite pastovėti, kol suputos, apie 5 minutes.
  2. Sudėkite likusius ingredientus ir maišykite, kol susimaišys.
  3. Minkykite rankomis ant miltais pabarstyto paviršiaus 10 minučių arba mikseriu 5 minutes.
  4. Įkaitinkite orkaitę iki 232°C. Jei naudojate kepimo akmenį, leiskite jam įkaisti orkaitėje 30 minučių.
  5. Sumaišykite česnaką ir alyvuogių aliejų.
  6. Padalinkite tešlą per pusę.
  7. Vieną tešlos gabalą iškočiokite į 30 cm apskritimą. Jei naudojate kepimo akmenį, tešlą iškočiokite ant picos žievelės arba ant pergamento. Kitu atveju iškočiokite ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir perkelkite į aliejumi išteptą kepimo skardą.
  8. Šepetėlis nuo 1 iki 2 valg. česnako aliejaus ant tešlos.
  9. Pusę mocarelos išdėliokite aplink picą, o ant viršaus uždėkite 4 prosciutto riekeles.
  10. Kepkite iki tamsiai rudos ir traškios 10-12 minučių.
  11. Pakartokite su antruoju tešlos gabalėliu.
  12. Kai pica išimama iš orkaitės, ant jos užpilamos rukolos salotos, saulėje džiovinti pomidorai, raudonasis svogūnas, balzaminis actas ir aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus. Šios salotos puikiai tinka ir vienos.

Maitinimo įstaigų apžvalga: Restoranas "Sentimentai" ir "Storas katinas"

Straipsnyje taip pat pateikiamos dviejų restoranų apžvalgos: "Sentimentai" ir "Storas katinas".

Restorano "Sentimentai" apžvalga

Siūloma prisiminti kiek maitinimo įstaigų Lietuvoje buvo prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Sutikit, posakis, kad maitinimo įstaigos dar ir dabar dygsta kaip grybai po lietaus, nėra perdėtas. Tad matydamas pranešimus apie atsidarančias vis naujas maitinimo įstaigas norėčiau nuraminti tuos, kuriuos apniukusios pesimistinės mintys - Lietuvoje gyvenimas tik gerėja. Tad jums leidus apie vieną iš paminėtų maitinimo įstaigų restoraną „Sentimentai“ šiandien ir papasakosiu.

Nors restoranas suteikia galimybę prisėsti prie pievoje išmėtytų stalelių, mes visgi su Katiniene pasirenkame stalelį įstiklintoje terasoje. Nes joje vienintelėje, dėka atidarytų stiklinių terasos vitrininių langų yra jaučiamas lengvas skersvėjis, kuris neleido užtrokšti tos dienos kaitroje. Jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad pasiteirauti apie tai, ko virtuvė neturi pas meniu atnešusį padavėją mintis labai gera, nes tada jis stabtelėjęs pasakoja tikrąją padėtį virtuvėje. Štai ir šį kartą bandantį pabėgti padavėją užklupau minėtu klausimu. Po ko jis išsidavė, kad virtuvėje nėra poros patiekalų su žuvimi ir dar nėra bulvinių blynų.

Taip pat skaitykite: Skonio kelionė su juodu katinu ir pica

Meniu kainos lyg patvirtinimas to, kad Lietuvoje gyvenimas tik gerėja. Tai patvirtina ir padavėjas, kurio paklausęs kiek kainuoja cepelinai, sužinojau jog jų kaina tik 10 eur. Pirmų patiekalų teko palaukti apie 30-40 min. Nors mes niekur lyg ir neskubėjome, bet būtų malonu, kad apie tai, kiek virtuvė vėluos su užsakymu, padavėjas informuotų priimdamas užsakymą. Jei būtų pasakęs, kad virtuvė apkrauta darbu ir užsakymo teks laukti apie valandą, mūsų tai būtų neišgąsdinę. O sulaukę užsakymo po 30-40 min. mes net būtume apsidžiaugę, kad mūsų užsakymą pagamino greičiau nei buvo įspėta.

Patiekalų apžvalga

  • Šefo sriuba su mėsa - 7,00 eur. Jei ne lėkštės nuteleškuoti kraštai, kurie greičiausiai atsirado padavėjui beskubant patiekti mums užsakymą, sriubai turėčiau tik vieną pretenziją - jos buvo mažai. Nes Katinienė paskanavusi šaukštą sriubos užsimanė dar kelių, tad teko su ja dalintis sriuba. Mėgstu tokias sriubas, kurias valgydamas su kiekvienu jos šaukštu atrandi vis naują skonį, kurį suteikia sriubai vis kitas ingredientas.
  • Tuno salotos - 14,00 eur. O tuno salotoms aš net sugalvojau pavadinimą - moteriškas bučinys. Nes jos manau sukurtos būtent moterims, kurios labiau nei vyrai mėgsta saldesnius poskonius. O šiose salotose tą mintį puikiai išpildė uogos.
  • Veršiuko kepenėlių steikas - 18,00 eur. Pasirinkdamas pagrindinį patiekalą ir užsakydamas veršiuko kepenėlių steiką turėjau vidinių baimių, kad gal patiektas kepsnys bus kiek perkeptas. Ir tos abejonės išgaravo po pirmo steiko kąsnio. Iš pradžių pagalvojau gal reiks prie jo padažo, bet net ir jo neprireikė. Puikiai kepenėles papildė bulvių košė su keptomis daržovėmis. Pirmą kartą gyvenime džiaugiausi, kad Katinienei nepatinka kepenėlės. Gal nuskambėjo egoistiškai, bet veršienos kepenėlės buvo per skanios, kad jomis reiktų dar dalintis.
  • Sprandinė glazūruota garstyčiomis - 16,00 eur. Katinienė sprandinės kepsnio man atrėžė tokį siaurą juostelę paskanauti, kad vienu momentu susimąsčiau, ar ji tik neskaito mano minčių, ir ar nebus perskaičius mano savanaudiškų pamąstymų apie kepenėles. Abu patiekalai skanūs, aš gal tik restoranui rekomenduočiau naudoti įvairesnius garnyrus prie skirtingų patiekalų.
  • Cepelinai su mėsa - 10,00 eur. Cepelinai nuotraukoje atsirado tikrai ne per klaidą. Tiesiog Katinienei išsirinkus obuolių pyragą, aš nusprendžiau ne tik save, bet ir heiterius palepinti cepelinais. Tiesa, cepelinai buvo skanūs, o labiausiai patiko jų mėsa. Seniai kur bevalgiau cepelinus, kad jausčiau tokį stiprų mėsos skonį.
  • Firminis desertas - 7,00 eur. Obuolių pyragas mane perkėlė į tuos laikus, kai kažką panašaus valgiau Klaipėdoje bare „Juodas katinas“. Tas obuolių skonis, kurio neužmuša plonytis tešlos sluoksnis…

Įvertinimas

Gerdamas naminę girą, kuri kažkiek padėjo malšinti karštos dienos sukeltą troškulį aš džiaugiausi, kad Karklėje atsirado dar viena maitinimo įstaiga verta ne tik mano dėmesio, bet ir to, kad šią vietą galėčiau rekomenduoti jums. Taip, kainos restoranuose tokios, kad tas, kuris galvoja, jog gyvenimas Lietuvoje blogėja, į juos neužsuka. Bet jei jūs mąstote kitaip ir norite su šeimyna ištrūkti iš miesto, galiu jums drąsiai rekomenduoti šį restoraną.

Restorano "Storas katinas" apžvalga

Katinas - ne šuo, negulės susiraitęs ant kilimėlio prie durų, jam reikia patogumų. Interjeras, lauko terasa - pirmasis įspūdis, kurį susidarau per pirmas kelias sekundes nužvelgęs restorano aplinką - štai kas lemia, liksiu ten pietums ar ne. Nesužavės manęs ir salėje stovintys skirtingi stalai bei kėdės. Kaip nesudomins manęs ir baras iš netašytų lentų, kurias sukalė pats šeimininkas, kuris plaktuką į rankas pirmą kartą paėmė tik supratęs, kad barui įrengti skirti pinigai „subėgo“ į virtuvės baldus. Netaikau to užeigoms, kurios žemomis patiekalų kainomis bando kompensuoti skurdesnį interjerą bei ūkišką maisto pateikimą. Nebesiplėsdamas noriu tik pasakyti: restorano „Storas katinas“, įsikūrusio Klaipėdoje, interjeras puikiai atitinka mano skonį. Aišku, užsukus į prabangiai įrengtą restoraną daugelis dar neatvertęs meniu susidaro nuomonę, kad ir kainos atitiks aplinką. Kainos mūsų tikrai neišgąsdino. Ne dėl to, kad jos nebuvo aukštos, tiesiog esame pasiskiepiję nuo baimės aukštoms kainoms. Paklausite, kur gauti tokių skiepų? Atsakau: pakanka keletą kartų pereiti per Palangos Basanavičiaus gatvę, o geriausia pasėdėti keliose tos gatvės restoranėliuose, ir jūs jau pasiskiepijęs ir užsigrūdinęs. Nuostabus interjeras - tokioje aplinkoje galima ne tik išlenkti vieną ar kelias taures alaus su kompanija, bet puikiai galima atšvęsti ir kokią šventę.

Atnešta žuvienė iš pirmo žvilgsnio man džiugesio nesukėlė. Meniu buvo skelbiama, kad bus tiršta ir soti žuvienė už 4,90 euro, bet prieš mane lėkštėje buvo tik neskaidrus skystis, kvepiantis žuvimi bei prieskoninėmis žolelėmis. Apgaulingas pirmasis įspūdis dingo vos panardinau į indą šaukštą. Išties tiršta ir soti sriuba, kurioje dominavo žuvis, o ne daržovės. Atkeliavę pagrindiniai patiekalai labiau nudžiugino Katinienę - jai atiteko spalvomis trykštantis vištienos kepsnys, įdarytas mocarelos sūriu. O mano užsakytame antienos patiekale pasigedau daugiau atspalvių. Jaučiausi lyg žvelgčiau į 50 metų senumo nespalvotą televizorių su keliais žalsvais taškiukais ant perjungimo mygtukų. Spalvos, ir dar kokios, atsirado, kai paragavau antienos.

Kol buvo ruošiamas mėsainis, aš stebėjau Katinienę, valgančią savo kepsnį. Paminėjus puikiai iškeptą vištieną negražu būtų nepaminėti garnyro, kuris ir buvo pagrindinė lėkštės puošmena. Daržovės tik šiek tiek termiškai apdorotos, kad būtų šiltos, bet neišvirusios, dėl to nepraradusios skonio. Mėsainio kompoziciją gadino tik kopūstai. Ne dėl to, kad prie mėsainio ar BBQ šonkaulių aš dažniau esu pratęs matyti matyti salotas „Coleslaw“, kuriose dominuoja ne vien kopūstai, bet puikiai matomos ir morkos. Šiose buvo tik morkų fragmentai, bandę nenuskęsti majoneze, kuris jau buvo spėjęs vandeniu paversti kopūsto sultis. Sąžiningai pasakysiu - negelbėjau aš tų salotų, paskanavau ir palikau jas toliau skęsti tame skystyje. Man visiškai pakako ir mėsainio su saldžiomis bulvytėmis.

Dėl desertų, jei jie skanūs, mes su Katiniene galime parduoti sielas. Žinoma, jei jie to verti. Šokoladinis trio buvo gaivumo įsikūnijimas. Ne pernelyg saldus, dėl ko reikėtų išgerti net kelis puodelius kavos. Obuolių pyragas po plonu tešlos sluoksniu slėpė stambiai pjaustytus obuolio gabalėlius, kurie kepdami nepavirto obuolių džemu, o iš dalies išlaikė ir pirminį obuolio skonį, nes buvo ne iki galo iškepti. Norėjau susiraityti ant minkštasuolio kur saulutėje ir numigti nors vieną valandėlę. Vienintelis minusas - tai salotos prie mėsainio, bet jos man nesutrukdė įvertinti šio restorano 5/5. Žvejų g.

tags: #juodas #kate #pica #receptas

Populiarūs įrašai: