Jaunųjų Sutiktuvių Tradicijos Lietuvoje: Nuo Senovės Iki Šių Dienų

Vestuvės - vienas svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime, kupinas senovinių papročių ir simbolių. Ši šventė, žyminti naujos šeimos sukūrimą, Lietuvoje visada buvo apipinta gausybe tradicijų, kurios įprasmina šventę, sutvirtina jaunųjų ryšį ir ryžtą gyventi drauge. Nors šiuolaikinės vestuvės dažnai perima vakarietiškus papročius, senosios lietuviškos tradicijos vis dar gyvos ir puoselėjamos. Tarp jų - jaunųjų sutikimas su duona ir druska, turintis gilias šaknis ir simbolinę reikšmę.

Istorija ir Kilmė

Duonos ir druskos tradicija siekia senovės laikus, kai druska buvo labai vertinga ir brangi medžiaga. Ji ne tik padėdavo išsaugoti maistą, bet ir simbolizavo draugystę, lojalumą ir gerovę. Duona, savo ruožtu, visada buvo laikoma pagrindiniu maisto produktu, simbolizuojančiu sotumą, turtą ir šeimos gerovę. Tad jaunųjų sutikimas su duona ir druska reiškė linkėjimą jaunai šeimai klestėti, gyventi sočiai ir darniai.

Šis paprotys nėra išskirtinai lietuviškas. Panašios tradicijos egzistuoja ir kitose Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Visose šiose šalyse duona ir druska turi panašias simbolines reikšmes ir yra naudojamos kaip sveikinimo bei palaiminimo ženklas.

Simbolinė Reikšmė

Kiekvienas elementas, naudojamas jaunųjų sutikimo ceremonijoje, turi savo simbolinę reikšmę:

  • Duona: Simbolizuoja sotumą, turtą, šeimos gerovę, prieglobstį ir bendrą namų ūkį. Tai linkėjimas, kad jaunoji šeima niekada nepatirtų nepritekliaus ir gyventų sočiai. Duona taip pat gali būti suprantama kaip kasdienė pagalba vienas kitam. Tėvai pasako, kad jei vaikams pritrūktų duonos, visuomet galės kreiptis į juos.
  • Druska: Simbolizuoja draugystę, lojalumą, gerovę, apsaugą nuo blogio ir išbandymus, kuriuos jaunieji turės įveikti kartu. Taip pat gali reikšti galvojimą apie kito norus pirmiau nei savuosius. Tai linkėjimas, kad jaunoji šeima būtų tvirta ir atspari sunkumams. Linkime jums tvirtos ir stiprios santuokos, kuri būtų kaip ši druska. Ir šios duonos - kad jūsų namai visada būtų pilni šilumos ir meilės.
  • Vanduo: Kartais naudojamas kartu su duona ir druska. Simbolizuoja tyrumą, švarą, gyvybę ir atsinaujinimą. Tai linkėjimas, kad jaunoji šeima būtų sąžininga, darni ir gyventų tyrai. Kai kuriuose regionuose jaunieji ne tik ragauja duonos ir druskos, bet ir atsigeria vandens. Vanduo simbolizuoja pagarbą partneriui.

Jaunųjų atsilaužimas nuo duonos gabalėlio ir druskos paragavimas yra simbolinis veiksmas, reiškiantis pasidalijimą gerove ir sunkumais. Tai ženklas, kad jie yra pasiruošę kartu kurti savo gyvenimą ir dalintis viskuo, ką turi.

Taip pat skaitykite: Tradicijos gyvybingumas

Ceremonijos Eiga

Tradiciškai, jaunieji po santuokos ceremonijos, grįždami į namus arba į vestuvių šventės vietą, yra pasitikiami tėvų (dažniausiai jaunosios tėvų) su duona ir druska. Tėvai laiko padėklą (arba rankšluostį), ant kurio padėta duona (dažniausiai apvali kepalas) ir druskinė.

Tėvai sako sveikinimo žodžius, linkėdami jauniesiems laimės, meilės, gerovės ir ilgų gyvenimo metų kartu. Tada jaunieji simboliškai atsilaužia po gabalėlį duonos, pamerkia į druską ir suvalgo. Kai kuriuose regionuose jaunieji dar ir atsigeria vandens.

Po to, jaunieji turi atsilaužti po didžiausią duonos gabalą, pamerkti į druską ir pamaitinti vienas kitą. Manoma, kad tas, kuris atsilaužia didesnį gabalą, bus šeimos galva. Šis momentas dažnai būna linksmas ir sukelia daug juoko.

Šiuolaikinėse vestuvėse ši tradicija gali būti šiek tiek modifikuota. Pavyzdžiui, duoną ir druską gali patiekti ne tik tėvai, bet ir kiti artimi giminaičiai ar draugai. Taip pat, vietoje tradicinės duonos gali būti naudojami įvairūs duonos gaminiai, pavyzdžiui, bandelės ar riestainiai.

Pavyzdžiai Sveikinimo Žodžių Sutinkant Jaunuosius

Jeigu jaudinatės, kad reikės kalbėti prieš visus susirinkusius žmones, tai padaryti bus žymiai lengviau iš anksto pasiruošus ką sakyti sutinkant jaunuosius su duona ir druska.

Taip pat skaitykite: Dekoravimo patarimai vestuvėms

  • "Sveiki atvykę, Eglė ir Martynai! Tai yra didžiulė garbė mums kaip Jūsų tėvams stovėti čia šiandien ir pasveikinti Jus šioje ypatingoje dienoje. Tebūnie jums laiminga, derlinga ir skani jūsų bendra kelionė gyvenimo keliu. Linkime jums šios duonos ir druskos, kad jūsų santuoka būtų pilna skonio ir jūsų namai visada būtų pilni svečių. Linkime jums ilgo ir laimingos kelionės drauge. Šios duonos ir druskos simbolizuoja jūsų santuokos saldumą ir tvirtumą."
  • "Laimingos santuokos, Ieva ir Andriau! Esame čia šiandien, kad padalytume su Jumis džiaugsmą šio ypatingo gyvenimo etapo pradžioje. Linkime jums tvirtos ir stiprios santuokos, kuri būtų kaip ši druska. Ir šios duonos - kad jūsų namai visada būtų pilni šilumos ir meilės."
  • "Sveikiname, Rasa ir Jonai! Tai yra labai ypatinga diena Jūsų gyvenime, ir mes esame be galo laimingi, kad galime stovėti šalia Jūsų ir dalytis šia išskirtine akimirka.Linkime jums tvirto ir ilgoji santuokos, kad jūsų meilė būtų kaip šis geras alkoholis - skanus ir šildantis. Linkime jums tvirto, ilgo ir laimingos kelionės drauge. Šios duonos ir druskos - kad jūsų santuoka būtų pilna skonio ir tvirtumo, ir kad jūsų namai visada būtų pilni šilumos ir džiaugsmo."
  • "Gerbiamieji Gabriele ir Mindaugai! Šiandieną yra Jūsų ypatinga diena, kurią norime iškelti aukštai ir dalytis su Jumis šiuo džiaugsmu."
  • "Laimingos santuokos, Emilija ir Tomai! Mes, kaip Jūsų tėvai, esame labai laimingi, kad galime stovėti čia šiandien ir švęsti kartu su Jumis. Šios duonos ir druskos simbolizuoja jūsų santuokos saldumą ir tvirtumą."
  • "Mieli vaikai, mes pasitinkame Jus su duona ir druska. Būkite visada paprasti ir teisingi, taupūs ir santūrūs, o kartu ir dosnūs, kaip duonelė. Tegul visada būna sugrįžimas prie tėvų stalo juodos duonos paragauti. Tegul visada Jūsų kelyje būna daug gyvenimiškos druskos tyrumo, švarumo. Priimkit šią duoną ir druską iš tėvų rankų ir išsaugokite jos kvapą ir šilumą. Mylėkite gyvenimą, kaip žemė myli duoną, kaip obelys myli pavasarį, kaip tėvai myli Jus."
  • "Brangūs vaikai, mes, tėvai, iš visos širdies linkime, kad jūsų šeimos lauktų giedra ir laiminga ateitis, kad namuose visados rusentų jauki židinio ugnelė, krykštautų mūsų vaikaičiai, kad gyvenimo saulės netemdytų nė menkiausias debesėlis."
  • "Brangūs vaikai, didžiausia laimė tėvams su duona ir druska pasitikti Dievo palaiminimą gavusius savo vaikus."
  • "Brangiausi vaikai, sutinkame Jus kaip naują šeimą su duona, druska ir vandeniu. Tai trys simboliai, tokie paprasti, kasdieniai, besantys ir ant varguolių, ir ant turčių stalo. Be jų gyvenimas neįmanomas, be jų nėra gyvybės. Santuokos duona - kasdienė pagalba vienas kitam, druska - galvojimas apie kito norus pirmiau nei savuosius, vanduo - pagarba partneriui. Tegu Jūsų gyvenime jų niekada nepritrūksta. Tada santuoka bus tvirta it deimantas, kurį gyvenimo išbandymai nugludins, kad dar labiau spindėtų."
  • "Brangūs vaikai, didžiausia laimė su duona ir druska pasitikti savo vaikus ir iš visos širdies palinkėti, kad jūsų šeimos lauktų giedra ir laiminga ateitis, kad namuose visados rusentų jauki židinio ugnelė, krykštautų mūsų vaikaičiai, kad gyvenimo saulės netemdytų nė menkiausias debesėlis."
  • "Brangūs vaikai, didžiausia laimė tėvams su duona ir druska pasitikti santuokos įžadus davusius savo vaikus. Perlaužkite šią duonos riekę, pasidalykite ir žinokite: Kaip duonos riekę laužiate perpus, Taip teks pasidalyt džiaugsmu ir laime. Pečius suglaudus teks atremt vargus, Kurie užklumpa lyg naktis savaime…"
  • "Brangūs mūsų vaikai, Šiandien pasitinkame Jus ne tik, kaip jauną porą,bet kaip mūsų širdies dalį, mūsų gyvenimo stebuklą. Imkite šią duoną ir druską - kaip mūsų palaiminimą.Duona - kad niekada nepritrūktų Jums kasdienės laimės. Druska- kad kartu ištvertumėt viską: ir šventes, ir tylą, ir tuos vakarus, kai kalbėti sunku, bet šalia būt svarbiausia. Šiandien Jus išlydime į Jūsų istoriją.Tegul Jūsų namai būna pilni meilės, supratimo, šviesos ir tikrumo. Mes jus mylime."
  • "Mieli vaikai, mes pasitinkame Jus su duona ir druska. Būkite visada paprasti ir teisingi, taupūs ir santūrūs, o kartu ir dosnūs, kaip duonelė. Tegul visada būna sugrįžimas prie tėvų stalo juodos duonos paragauti. Tegul visada Jūsų kelyje būna daug gyvenimiškos druskos tyrumo, švarumo. Priimkit šią duoną ir druską iš tėvų rankų ir išsaugokite jos kvapą ir šilumą. Mylėkite gyvenimą, kaip žemė myli duoną, kaip obelys myli pavasarį, kaip tėvai myli Jus. Brangūs vaikai, mes, tėvai, iš visos širdies linkime, kad jūsų šeimos lauktų giedra ir laiminga ateitis, kad namuose visados rusentų jauki židinio ugnelė, krykštautų mūsų vaikaičiai, kad gyvenimo saulės netemdytų nė menkiausias debesėlis."

Patarimai Ruošiantis Kalbai

  • Iš anksto pasiruoškite kalbai. Nors tai gali atrodyti akivaizdu, bet rengiantis kalbai tėvai turėtų iš anksto nuspręsti, ką jie nori pasakyti ir kaip jie nori tai pasakyti.
  • Įtraukite asmeninius prisiminimus.
  • Kalbėkite paprastai arba naudokite jau paruoštą tekstą.
  • Pasipraktikuokite kalbą iš anksto. Geriausias būdas sumažinti nervų ir streso lygį, yra gerai pasiruošti ir daug kartų pratęsti kalbą iš anksto. Tėvai gali paprašyti savo draugų ar šeimos narių pasiklausyti jų kalbos ir duoti savo atsiliepimus.
  • Nepamirškite tinkamai užbaigti kalbos. Jaunieji įdėmiai Jūsų klausysis ir lauks ženklo kuriuo parodysite, jog baigėte kalbėti ir dabar yra laikas išgerti. Šis momentas turi būti aiškus todėl pasakę norimą tekstą užbaikite paraginimu išgerti. Pvz. “už Jūsų ilgaamžišką ir laimingą santuokos gyvenimą!"

Šiuolaikinė Interpretacija ir Iššūkiai

Nors jaunųjų sutikimas su duona ir druska išlieka populiaria tradicija, šiuolaikiniame pasaulyje ji patiria tam tikrų iššūkių. Dažnai, ypač miesto vietovėse, tėvai nebegamina duonos patys, o perka ją parduotuvėje. Taip pat, vis dažniau šią tradiciją atlieka ne tėvai, o maisto tiekėjai ar vestuvių organizatoriai.

Kita vertus, šiuolaikinės vestuvės suteikia galimybę kūrybiškai interpretuoti šią tradiciją. Jaunavedžiai gali patys iškepti duoną, naudoti ekologiškus ar rankų darbo produktus, taip suteikdami tradicijai asmeniškesnį ir prasmingesnį atspalvį. Svarbu, kad ši tradicija nebūtų tik formalumas, bet turėtų gilesnę prasmę jaunajai šeimai.

Kritinis Požiūris į Tradiciją

Nors tradicija turi gilias šaknis ir yra plačiai paplitusi, svarbu pažvelgti į ją kritiškai ir iš įvairių perspektyvų.

Pirmiausia, verta atkreipti dėmesį į tai, kad tradicijos simbolinė reikšmė gali būti interpretuojama skirtingai. Pavyzdžiui, linkėjimas "gyventi sočiai" šiuolaikiniame kontekste gali būti suprantamas kaip materialinės gerovės siekimas, kuris nebūtinai atitinka tikrąsias vertybes. Svarbu, kad jaunieji suprastų tikrąją tradicijos esmę ir ją interpretuotų pagal savo įsitikinimus.

Antra, tradicija gali būti suvokiama kaip spaudimas jaunai šeimai. Linkėjimai "gyventi darniai" ir "įveikti visus sunkumus kartu" gali sukurti nerealistiškus lūkesčius ir padidinti stresą. Svarbu, kad jaunieji suprastų, jog santuoka yra nuolatinis darbas ir kad konfliktų neišvengiamai pasitaikys.

Taip pat skaitykite: Saldūs akcentai jaunavedžiams

Trečia, verta atkreipti dėmesį į tai, kad tradicija gali atspindėti pasenusius socialinius vaidmenis. Pavyzdžiui, paprotys, kad tas, kuris atsilaužia didesnį duonos gabalą, bus šeimos galva, gali sustiprinti patriarchalinę šeimos modelį. Svarbu, kad jaunieji sąmoningai pasirinktų, kokius vaidmenis jie nori atlikti savo šeimoje, ir nepasiduotų tradicijos spaudimui.

Ketvirta, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tradicija gali būti prarasta autentiškumo. Jei duoną ir druską patiekia maisto tiekėjai, o ne tėvai, tradicija gali tapti tik formaliu ritualu, neturinčiu jokios gilesnės prasmės. Svarbu, kad jaunieji ir jų tėvai sąmoningai stengtųsi išsaugoti tradicijos autentiškumą ir į ją įdėti savo asmeninį indėlį.

Alternatyvūs Požiūriai ir Šiuolaikinės Inovacijos

Šiuolaikinės vestuvės neretai pasižymi kūrybiškumu ir noru individualizuoti tradicijas. Jaunavedžiai ieško būdų, kaip adaptuoti senus papročius prie savo vertybių ir gyvenimo būdo. Štai keletas alternatyvių požiūrių ir šiuolaikinių inovacijų, susijusių su jaunųjų sutikimo su duona ir druska tradicija:

  • Vietoj duonos ir druskos - kitos simbolinės vaišės: Jaunavedžiai gali pasirinkti kitus maisto produktus, kurie jiems asmeniškai turi didesnę reikšmę. Pavyzdžiui, jei jie yra vegetarai, gali pasiūlyti ragauti vaisių ar daržovių. Jei jie mėgsta keliauti, gali pasiūlyti ragauti egzotiškų prieskonių ar patiekalų iš skirtingų šalių.
  • Personalizuota duona: Jaunavedžiai gali užsisakyti duoną su savo inicialais, vestuvių data ar kitais simboliais. Taip pat jie gali patys iškepti duoną pagal seną šeimos receptą, suteikdami tradicijai asmeniškesnį atspalvį.
  • Interaktyvi ceremonija: Jaunavedžiai gali įtraukti svečius į ceremoniją, paprašydami jų pasidalinti savo linkėjimais ar patarimais jaunai šeimai. Taip pat jie gali surengti mini viktoriną apie duonos ir druskos tradicijos istoriją ir reikšmę.
  • Simbolinė dovana: Vietoj duonos ir druskos ragavimo, jaunavedžiai gali padovanoti svečiams mažus maišelius su druska ar duonos sėklomis, simbolizuojančiais gerovę ir klestėjimą.
  • Duonos ir druskos menas: Jaunavedžiai gali sukurti meninę instaliaciją iš duonos ir druskos, kuri simbolizuotų jų meilę ir sąjungą. Ši instaliacija gali būti eksponuojama vestuvių šventės vietoje ir vėliau perkelta į jų namus kaip prisiminimas apie šią ypatingą dieną.

Svarbu, kad jaunavedžiai kūrybiškai ir sąmoningai pasirinktų, kaip jie nori paminėti savo vestuves. Tradicijos gali būti puikus įkvėpimo šaltinis, tačiau svarbu jas pritaikyti prie savo individualių poreikių ir vertybių.

Kitos Senovinės Vestuvių Tradicijos

Šiais laikais dauguma porų nori netradicinių ir originalių vestuvių, o senųjų papročių laikomasi labai retai, tad tai bus tikrai originalios vestuvės, o kartu išsaugosit ir tradicijas.

  • Nuotakos atsisveikinimas: Nuotaka išvažiuodama iš savo gimtųjų namų turėdavo atsisveikinti su šeima. Pagal papročius jaunąją pasiimdavo brolis ir vesdavo ratu aplink stalą. Atsisveikindamos nuotakos verkdavo prie židinio kartu su broliu.
  • Bažnyčia: Buvo įprasta, kad prie altoriaus nuotaka eina kartu su jaunikiu ir pasitinka savo likimą. Dabar daugelis nuotakų renkasi vakarietiškas tradicijas, kai tėtis lydi nuotaką. Tačiau anksčiau jaunieji iki altoriaus ateidavo atskirai, kiekvienas su savo palyda - jaunoji su pamergėmis ir svočia, o jaunasis su pabroliais. Abu pulkai eidavo vienu metu šoninėmis bažnyčios navomis, susikabinę po du arba tris - kiek leisdavo navos plotis. Vieną šalia kito jaunuosius pastatydavo svočia. Ji patiesdavo naują baltą rankšluostį arba drobės stuomenį (audinio gabalas užtektinas marškiniams) ir ant jo atvesdavo jaunuosius.
  • Marčios vežimas: Nuo seno nuotakos vežimas buvo puošiamas lininėmis mėlynomis arba žaliomis juostomis, rūtų vainikais. Šiuolaikinėse vestuvėse jaunųjų transportas galėtų būti puošiamas gėlių vainikais.
  • Dialogas prie vartų: Sulaukus jaunųjų su poromis, prie vartų vykdavo dviejų, priešiškų pusių dialogas. Vartai atsiverdavo tik tuomet, kai nuotaka apdovanodavo vartų sargus.
  • Marčios sutiktuvių ugnys: Nuo seno buvo įprasta, kad jaunąją pasitikdavo su laužu, jis būdavo kuriamas ties ta vieta, kur prasidėdavo jaunikio kaimas. Šiuolaikinėse vestuvėse jaunieji taip pat gali būti pasitinkami deginant laužą, ar jų kelią iki šventės papuošti žvakėmis ar fakelais. Laukdami jaunųjų svečiai kieme ant aukštos karties iškeldavo dervuotą ratą ir jį uždegdavo, kad jaunieji nepasiklystų, kad kelias namo būtų šviesus. O prie vartų ir namo durų sustatydavo žibintus.
  • Stalo vadavimas: Stalą „užsėda“ vestuvių svečiai, persirengę čigonais, o piršliai su pulku turi jį išpirkti, kad jaunieji galėtų atsisėsti į savo vietas. Išpirkimas gali vykti naudojant dainas, įvairias užduotis ar gėrimus. Šiandieninėse vestuvėse piršlys su visu pulku paprastai iš čigonų ir apsimetėlių vestuvininkų išsiperka vietas prie stalo.
  • Vainikėlio nuėmimas: Nekaltos mergelės prieš tekėdamos turėdavo rūtų vainiką, tačiau prieš ceremoniją jį turėdavo nuimti vyriausias pabrolys, gavęs tėvų palaiminimą. Prieš gaubiant jaunąją nuometu, būdavo nuimamas vainikas. Gavęs tėvų leidimą tai atlikdavo vyriausias pabrolys (jaunikio atstovas). Nuėmus vainiką svočia jaunąją apgaubdavo nuometu. Vyriausiam pabroliui atitekusį rūtų vainikėlį pamergės bandydavo pavogti arba turėdavo išpirkti.
  • Jaunųjų guldymas: Pamergės paklodavo lovoje naują patalynę ir padėdavo lėlę, kad būtų vaisingi metai. Jaunuosius palydėdavo svočia. Jaunųjų lovą paprastai išpirkdavo nuotakos pusė (šiandien tai galėtų daryti pamergės). Tuomet lovą paklodavo naujai apvilkta patalyne ir joje paguldydavo suvystytą lėlę, kad guolis būtų vaisingas. Po pagalve buvo dedamas duonos kepalas, kad jaunieji visą gyvenimą būtų turtingi ir duonos nepritrūktų. Jaunuosius gulti palydėdavo svočia. Šiandien, vestuves švenčiant dvi dienas, jaunieji palydimi visų svečių, jiems įteikiamas pirmosios nakties užkandžių rinkinys.
  • Keltuvės: Iš miego jaunuosius keldavo visas pamergių ir pabrolių pulkas. Jie naudojo įvairius puodus ir menteles, kad prikeltų jaunuosius ir sukeltų kuo didesnį triukšmą, juos nuraminti jaunieji galėdavo tik išsipirkdami. Jaunuosius keldavo visas pulkas. Prie klėties, kur šie miegodavo, durų atsinešdavo nekultų javų ir kuldavo juos spragilais, skambindavo metaliniais puodais, tauškėdavo medinėm kultuvėm į jaunavedžių duris. Prieš sėdant prie stalo jaunieji nusiprausdavo šulinio vandeniu.
  • Piršlio korimas: Dažniausiai piršlį gelbėja nuotaka arba jaunosios mama, atleisdama už dukros išviliojimą iš namų. Jei vestuvėse kariamas piršlys, jį paprastai gelbėja jaunoji. Uždeda ant peties drobinę arba austinę juostą.

Šiuolaikinės Vestuvių Tendencijos

Kaip pastaraisiais taip ir šiais metais išlieka ryški tendencija kelti priešingas, nei nusistovėjusios tradicijos, vestuves. Vis daugiau jaunavedžių noriai organizuoja išskirtinio formato vestuves, ieško unikalių vietų, atsisako kai kurių įprastų šios šventės programos dalių ar pramogų. Klasikinis vestuvių scenarijus ilgus metus nesikeitė. Jaunieji šventės rytą pradeda ruošdamiesi atskirai ir vienas kitą pamato tik bažnyčioje. Po oficialios vestuvių dalies bažnyčioje, jaunieji vyksta į fotosesiją, o svečiai į sodybą, kur laukia vakarop pasirodysiančių šventės kaltininkų. Jiems pasirodžius, sėdama vakarieniauti, sakyti tostų, teikti dovanų. Galiausiai vakaras pasibaigia su jaunųjų šokiu, torto pjovimu ir vidurnakčio šou. Toks vestuvių formatas vis dar dominuoja, tačiau pastaraisiais metais pastebimos naujos vestuvių tendencijos, pasižyminčios didesniu laisvumu ir improvizavimu. Iš įprastos vestuvių programos dalies ištrinamas vedėjo vaidmuo, nebelieka nakvynių poreikio.

Senosios vestuvių tradicijos dažniausiai yra įpinamos iš pagarbos tėvams. Senosios vestuvių tradicijos pamažu nyksta, nes ateina naujos - perimami užsienyje matytų vestuvių modeliai. Taip pat, žmonės labiau gilinasi į tokios šventės reikšmę, ieško daugiau estetikos ir prasmės. Senieji vestuvių papročiai daromi nebeįdedant daug pastangų. Pavyzdžiui, pasitikimą su duona ir druska ruošia nebe tėvai, o maisto tiekėjai, todėl viskas yra pateikiama žymiai paprasčiau. Kai tuo tarpu anksčiau pateikimas buvo sudėtingesnis ir jam jaunųjų tėvai ilgai ruošdavosi. Pirkdavo duoną, turėdavo lininį rankšluostį - visas ritualas.

Jaunieji organizuodami savo svajonių vestuves daug dėmesio skiria šventės vietai. Juk vieta, kur vyks dvi širdis sujungianti puota, privalo būti ypatinga ir išskirtinė. Ne veltui jų taikinyje atsiduria senoviniai dvarai, su senų parkų alėjomis, baltais, didingais rūmais ir vynuogynais, kurie leidžia sukurti Provansu dvelkiančią nuotaiką, pripildytą stilinga egzotika. Šiandienos žmonės vis labiau vertina grynumą, autentiškumą. Todėl jie ir nori rengti savo asmenines šventes ten, kur sienomis smelkiasi istorija ir yra galimybė su svečiais pasidalinti tikrais pojūčiais.

Vestuvės gali būti labai skirtingos: šiuolaikinės - be įžanginių dalių ir papročių, tradicinės bei perpintos įvairiausiais papročiais arba abiejų variantų komplektas, kai derinamos tradicinės vestuvės su moderniomis. Nepaisant jaunųjų šventės koncepto pasirinkimo visi pasirinkti variantai teisingi, jeigu kelia laimę ir džiaugsmą. Mergvakaris/bernvakaris - tradicijos, kilusios iš JAV, kai jauniesiems prieš artėjantį vieną svarbiausių įvykių gyvenime suteikta teisė pašėlioti su draugėmis ir draugais. Turbūt niekam ne paslaptis, kad prieš dešimtmetį (o kartais net ir dabar) šios tradicijos kai kam gali asocijuotis su vulgarumu ir nešvankumu, vis dėlto, dabar jaunieji mergvakarius/bernvakarius pamini kur kas ramiau: susitinka su artimiausiais draugais, smagiai leidžia laiką gamtoje ar išbando naujas pramogas. Jaunosios vedimas prie altoriaus - tai itin sena ir be galo jautri tradicija, kai tėtis palydi dukrą pas būsimą vyrą. Žiedlapių metimas, kurie simbolizuoja meilę, laimę ir vaisingumą. Įdomi ir žavi tradicija, ypatingai gerai atrodo, kai būna įamžinta nuotraukose. Jaunųjų šokis - romantika dvelkiantis pasirodymas bei visų svečių įvedimas į šventinių šokių sūkurį. Jaunosios ir tėčio šokis - jaudinanti akimirka, kai po santuokos sudarymo tėtis pakviečia šokti jau nebe merginą, o ištekėjusią moterį. Jaunųjų sutikimas - linksma, nuotaikinga ir gerai vakaro pradžiai nuteikianti tradicija, kai svečiai kartu su vedėju paruošia pasitikimą (jų būna pačių įvairiausių). Keliaraiščio ir puokštės metimas. Tradicijos, kurių pagrindinė mintis - ištekinti netekėjusius asmenis, kai pagavus puokštę ar keliaraištį tikima, kad šie asmenys sukurs šeimą. Šeimos židinys - viena labiausiai jaudinančių vestuvių vakaro akimirkų, kai susirinkę jaunųjų tėveliai, kartu su židinyje uždegta ugnimi, jiems perduoda šeimos palikimą, laimę, namų jaukumą.

tags: #jaunuju #sutiktuves #tradicijos

Populiarūs įrašai: