Pietų pertraukos įsakymas: pavyzdys ir svarbūs aspektai
Šiame straipsnyje aptariamas pietų pertraukos reglamentavimas, remiantis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos įsakymo pavyzdžiu ir Darbo kodekso nuostatomis. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į darbuotojų teises, darbdavio pareigas ir praktinius aspektus, susijusius su pietų pertraukos organizavimu.
Pietų pertraukos trukmė ir reglamentavimas
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos įsakyme nurodoma, kad darbuotojams suteikiama 45 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Jeigu darbo laikas yra nuo 8 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., pertrauka yra nuo 12 val. 00 min. iki 12 val. 45 min. Paprastai pietų pertrauka suteikiama praėjus pusei darbo dienos laiko, bet ne vėliau kaip po 5 darbo valandų. Darbuotojo prašymu jam gali būti suteikta 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti.
Darbo laiko režimas ir pertraukos
Direkcijoje pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį dirbama nuo 8 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., o penktadienį - nuo 8 val. 00 min. iki 15 val. 45 min. Darbuotojas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, raštu gali deklaruoti darbo laiko pradžią 30 minučių intervale nuo 7 iki 9 val. ir darbo laiko pabaigą 30 minučių intervale nuo 16 iki 17 val. Tokiu atveju turi būti išlaikyta Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
Viršvalandžiai ir darbo laikas
Maksimalus darbo laikas, apimantis viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per dieną negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Darbuotojų pareigos ir atsakomybė
Darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Direkciją, kurioje dirba. Palikdami Direkciją darbo tikslais, turi apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę, tuo tikslu informacinių technologijų priemonėmis (vidiniame tinklapyje) pildomas Direkcijos darbo kalendorius. Darbo kalendoriuose kiekvienas darbuotojas privalo pažymėti darbo ir dalykinius susitikimus, posėdžius, pasitarimus, vizitus, seminarus, konferencijas, mokymus ir kitus su atliekamomis funkcijomis susijusius renginius, kuriuose numato dalyvauti. Darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą, o jeigu jo nėra, - darbuotoją, kuriam priskirta Direkcijos personalo administravimo funkcija ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos vaistų receptai
Darbas nuotoliniu būdu
Darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia jiems priskirtas funkcijas atlikti ne Direkcijos patalpose arba darbo sutartyje nustatytose darbo vietose, esančiose kitose įstaigose, gali dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Direkcijos direktorius tokį prašymą tenkina (įrašydamas rezoliuciją) arba motyvuotai atsisako prašymą tenkinti per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo pateikimo dienos.
Nelaimingi atsitikimai dirbant nuotoliniu būdu
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme neapibrėžta nelaimingo atsitikimo dirbant nuotolinį darbą sąvoka, nelaimingas įvykis, kuris atsitiktų dirbant nuotolinį darbą nustatytomis darbo valandomis, atlikus visapusį faktinių aplinkybių tyrimą, būtų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.
Kasmetinės atostogos
Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Direkcijos struktūrinių padalinių vadovai kasmet iki kovo 15 d. Prašymas dėl kasmetinių atostogų grafiko pakeitimo, nepanaudotų kasmetinių atostogų, nemokamų atostogų, papildomų poilsio dienų suteikimo ar kitų atostogų, numatytų Darbo kodekse, Direkcijos direktoriui pateikiamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomų atostogų pradžios.
Rūkymas darbo vietoje
Direkcijos patalpose leidžiama rūkyti tik tam skirtose, specialiai parengtose ir pažymėtose vietose. Tarnybinėse transporto priemonėse, rūkyti draudžiama.
Įranga ir priemonės
Direkcijos elektroniniais ryšiais, programine, biuro įranga, Direkcijoje naudojamomis duomenų bazėmis, prieigomis prie valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų (toliau - registrai), kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis gali naudotis tik tie darbuotojai, kuriems ši teisė suteikta, ir tik su darbu susijusiais tikslais. Direkcijos darbuotojai darbo vietose įrengtus stacionarius tarnybinius telefonus privalo naudoti tik darbo reikalais ir tikslais. Naudoti darbo vietose įrengtus stacionarius tarnybinius telefonus tarptautiniams pokalbiams gali tik gavę Direkcijos direktoriaus leidimą.
Taip pat skaitykite: Kaip receptų taisyklės veikia pacientus
Materialinė atsakomybė
Kiekvienas Direkcijos darbuotojas saugo ir asmeniškai atsako už jam patikėtas (duotas naudotis darbo tikslais) Direkcijos materialines vertybes. Direkcijos darbuotojai privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), medžiagų pereikvojimo, baudų, kurias Direkcija patyrė dėl darbuotojo kaltės, išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, netinkamo materialinių vertybių saugojimo, netinkamos materialinių vertybių ar piniginių vertybių apskaitos, dėl to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Direkcijos vidaus administravimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas toks pažeidimas, jeigu dėl tokio darbuotojo darbo pareigų pažeidimo Direkcijos interesai yra iš esmės pažeidžiami ir jis praranda pasitikėjimą darbuotoju, t.y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas.
Informacijos pobūdis
Visa šiame tinklalapyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada.Atsakymas į netikslų arba neišsamų klausimą, gali būti nesuteikiamas. Nemokamas atsakymas (be atskiro perspėjimo) taip pat gali būti nesuteikiamas, jei klausimas yra specifinis, reikalaujantis daug laiko sąnaudų bei teisės aktų analizės. Jei pateiktas klausimas yra platus, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ir išsamios norminių teisės aktų analizės, galite užsisakyti mokamą konsultaciją, el.
Darbo kodekso nuostatos dėl poilsio laiko
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Taip pat skaitykite: Cezario pjūvis pagal pageidavimą
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė - 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė - 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis. Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis prarastų nepanaudotas atostogas už pirmuosius darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d. Jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pavyzdžiui, 2019-10-01, vadinasi, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėn., taigi nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus jis prarastų po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis jau nebegalėtų pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus po 2020 m. kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 m.
Mokymo išlaidų atlyginimas
Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbdavio apmokamose mokymų ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytų aukštesnio lygio žinias nei būtų reikalingos jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kurios suteiktų papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, jos būtų patirtos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, išskyrus atvejus, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas, tačiau neviršijantis trejų metų (DK 37 str. 3 d.), ir atlygintinos, tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 37 str. 1 d.).
Apmokėjimas už viršvalandžius ir darbą švenčių dienomis
Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Prašymas priimti į darbą ir atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį. Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas. Pažymėtina, jog teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalių susitarimo dėl iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko pagrindu ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.
tags: #įsakymas #dėl #pietų #pertraukos #pavyzdys