Kėdainių blynai: istorija, kilmė ir receptai
Kėdainių blynai - populiarus patiekalas Lietuvoje, ypač Kėdainių regione. Šis straipsnis skirtas išsiaiškinti Kėdainių blynų kilmę, istoriją ir receptus.
Kėdainių blynų istorija
Kėdainių blynų istorija nėra tokia sena, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Anot Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, Kėdainių blynai neturi ilgos ir įmantrios istorijos. Muziejininkas teigia girdėjęs, kad šiuos blynus sukūrė moteris, dirbusi vienoje iš Kėdainių gamyklų. Manoma, kad ji buvo rusė. Blynai atsirado maždaug prieš 40-50 metų.
Lietuvos istorikė ir etnologė Regina Merkienė taip pat patvirtina, kad šis patiekalas yra gana naujas. Pasak jos, „prašmatnesni“ valgiai atsirado XX amžiaus antroje pusėje, kai miestuose atsirado daugiau galimybių gaminti naujus patiekalus. Istorikė pažymi, kad mėsmalės kaime buvo brangios ir ne visi galėjo jas įsigyti.
Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė taip pat pritaria, kad Kėdainių blynai nėra senas patiekalas. Ji mano, kad šie blynai galėjo atsirasti sovietiniais laikais, kai reikėjo pigiai ir sočiai pamaitinti šeimą.
Jekaterina Stravinskienė - Kėdainių blynų autorė?
Neseniai „Rinkos aikštė“ publikavo straipsnį apie Kėdainių blynus ir jų kilmę. Straipsnyje kalbinti žmonės spėliojo, kas galėjo būti šių blynų autorius. Tačiau tikroji blynų istorija nebuvo atskleista net muziejininkų ir etnologų.
Taip pat skaitykite: Sezoninė virtuvė: obuolių pyragas
Vis dėlto, vienos skaitytojos, Valerijos Kopštalės, laiškas atskleidė, kad jos močiutė Jekaterina Stravinskienė yra lietuvių pamėgtų Kėdainių blynų autorė! Taip pat buvo gautas patvirtinimas iš pensininkės Zinos Urbienės, kuri buvo minėtų blynų pavadinimo suteikimo liudininkė.
Pati Jekaterina Stravinskienė teigia, kad Kėdainių blynų istorija prasidėjo palyginti neseniai - prieš daugiau nei trisdešimt metų. Anūkė Valerija labai gyrė močiutės blynus ir sakė, kad jai niekaip nepavyksta pagaminti tokių pat skanių blynų.
Jekaterina Stravinskienė, kilusi iš Ukrainos, Lietuvoje gyvena jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Ji atvyko į šį kraštą vedama meilės, ištekėjo ir liko. Moteris pradėjo dirbti tuometinėje milicijoje, sargavo Chemijos gamyklos teritorijoje. Vėliau ji pradėjo dirbti minėtos gamyklos fasuotoja superfosfato ceche.
Jekaterina prisimena, kad gamykloje vykdavo įvairios šventės ir kulinariniai konkursai. Moterys gamindavo valgį, ragaudavo ir vertindavo vienos kitų patiekalus. Ji teigia, kad būtent tada, norėdama pigiau ir sočiau pamaitinti šeimą, ji sukūrė Kėdainių blynus.
Jekaterina pasidalijo ir recepto paslaptimi: į bulvių tarkius reikia dėti česnako ir svogūno. Šie ingredientai suteikia blynams ypatingo skonio ir neleidžia bulvėms patamsėti. Pirmieji blynai buvo daromi ne su malta, o su smulkiai pjaustyta mėsa. Vėliau Kėdainių valgyklose receptas buvo supaprastintas.
Taip pat skaitykite: Skirtingų pasaulių susidūrimas šiame filme
Šis blynų receptas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, kur gyvena Jekaterinos giminaičiai. Ten jie vadinami „dyruny“ (ukrainietiškai - „tarkuoti“).
Pavadinimo atsiradimas
Iš pradžių Jekaterina norėjo blynus pavadinti „dyruny“. Vėliau buvo siūlymas suteikti jai vardą, bet galiausiai buvo nuspręsta pavadinti Kėdainių blynais.
Pensininkė Zina Urbienė prisimena, kad Kėdainių blynams pavadinimas buvo suteiktas 1973 metais. Ji tuo metu atlikinėjo praktiką Kėdainių visuomeninio maitinimo įmonėje „Nevėžis“. Restorane buvo rengiamos naujų patiekalų degustacijos ir pristatymai.
Pasak Zinos Urbienės, Kėdainių blynams pavadinimą suteikė tuometinė Kėdainių visuomeninio maitinimo gamybos vedėja Gailutė Laukevičienė. Ji paaiškino, kad lietuviai jau turi bulvinius paprastus blynus, žemaičiai taip pat, o šitie blynai atsirado Kėdainiuose, todėl juos reikia taip ir pavadinti.
Blynai pasaulyje ir Lietuvoje
Blynai yra vienas populiariausių valgių įvairiose pasaulio šalyse. Jų ruošimas yra gana paprastas, o didelis įvairių receptų pasirinkimas leidžia atrasti mėgstamiausius patiekalus.
Taip pat skaitykite: Padažų karalystės atradimas
Manoma, kad blynai buvo kepami dar neolito laikotarpiu, kai jau buvo auginami kviečiai. Tuo laikotarpiu miltams skirti grūdai buvo sutrinami akmenimis, o į tešlą buvo įmušama laukinių paukščių kiaušinių bei įmaišoma šiek tiek ožkos pieno. Pirmieji blynai buvo kepami ant įkaitintų akmenų.
Bėgant metams blynų populiarumas nemažėja: turbūt nerasime nė vienos tautos, kuri neturėtų savito blynų recepto. Lietiniai buvo aprašyti senovės graikų ir romėnų rankraščiuose bei Senajame Testamente. Seniausias užrašytas receptas buvo rastas Prancūzijoje (manoma, kad jis buvo užrašytas 1540 metais).
Mūsų šalyje blynai kepami nuo seno. Šio patiekalo paruošimui reikia vos kelių nebrangių maisto produktų, iš kurių labai greitai galima paruošti puikaus skonio patiekalą. Šiandien blynų rūšių suskaičiuojama tikrai nemažai, tačiau galima išskirti kelias pagrindines rūšis:
- Sklindžiai - tai blynai, kurie kepami iš tirštos, mielėmis kildinamos tešlos.
- Bulviniai blynai Lietuvoje kepami nuo tada, kai septynioliktajame amžiuje Radvilos savo dvare ėmė auginti bulves.
- Žemaičių blynai: tradiciškai šis patiekalas yra gaminamas iš bulvių tešlos ir mėsos įdaru.
- Grikių blynai yra kepami iš mirkytų arba virtų grikių, kurie pagardinami svogūnais, morkomis bei žalumynais.
- Lietiniai - tai skystos tešlos blyneliai, kurie liejami per visą keptuvę.
- Amerikietiški blyneliai Lietuvoje taip pat labai populiarūs. Jie kepami su kepimo milteliais.
Kėdainių krašto patiekalai
Anot etnografės, Kėdainių kraštui ir visai Aukštaitijai būdingi ne mažiau populiarūs miltiniai virtiniai su įvairiais įdarais. Tiek anksčiau, tiek šiomis dienomis ypatingai mėgstami su varške, pagardinta mėtomis ar kitais prieskoniais. Tiesa, ruošti virtinius su mėsa, kaip pasakojo R. Lukminienė, aukštaičiai nebuvo pratę. Jie atkeliavo iš kitų tautų.
Be minėtų blynų ir virtinių, aukštaičiai turėjo ir daugiau įvairių patiekalų.
Žirniniai blynai
Reikės: žirnių miltų, kvietinių miltų, vandens, pieno, druskos.
Gaminimas: žirnių miltų reikia imti didesnę dalį nei kvietinių. Iš visų produktų užmaišoma tešla ir per visą keptuvę riebaluose kepami blynai. Anot etnografės, blynai valgomi su spirgučiais pusryčiams ar pietums.
Dilgėlių sriuba
Reikės: dilgėlių, kiaulienos arba jautienos, rūgštynių, pipirų, laurų lapelių, druskos.
Gaminimas: į nuvirtos mėsos (kauliukų) sultinį dedamos nuplikytos ir supjaustytos dilgėlės, rūgštynės, lauro lapai, pipirai, druska. Prieš valgant įdedama grietinės.
Batvinių (raudonų burokėlių lapelių) sriuba
Reikės: batvinių lapų, kotelių ir gumbų, rūgšties (būdavo naudojamas nuo duonos raugas), grietinės, druskos, pipirų, laurų lapelių.
Gaminimas: batvinių lapai, koteliai ir gumbai supjaustomi, sudedami prieskoniai, rūgštelė ir išverdama. Prieš valgant įdedama grietinės.
Kėdainių blynų receptas
Ingredientai:
- Bulvės (krakmolingos veislės)
- Kiaušinis
- Miltai
- Druska
- Pipirai
- Maltos kiaulienos kumpis
- Svogūnas
- Aliejus kepimui
- Grietinė ir spirgučiai patiekimui
Gaminimas:
- Bulves nuskuskite ir sutarkuokite smulkia tarka.
- Svogūną smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su malta mėsa. Pagardinkite druska ir pipirais.
- Sutarkuotas bulves nusunkite.
- Į bulvių masę įmuškite kiaušinį, įberkite druskos, pipirų ir įmaišykite miltus.
- Keptuvėje įkaitinkite aliejų.
- Šaukštu dėkite dalį bulvių tešlos į keptuvę, suformuodami pagrindą.
- Ant viršaus dėkite mėsos įdarą.
- Uždenkite likusia bulvių tešla.
- Kepkite ant vidutinės ugnies, kol blynai gražiai apskrus iš abiejų pusių.
- Patiekite su grietine ir spirgučiais.
tags: #kur #kilęs #pavadinimas #kėdainių #blynai #istorija