Inteligentiska Mesa Veikla: Apibrėžimas ir Kontekstas
Naumiestis, zanavykų krašto kultūros židinys, ypač svarbus spaudos draudimo ir tautinio atgimimo laikotarpiu, buvo Vinco Kudirkos pasiaukojimo tautai paskutinė stotis. Jo testamentiniai žodžiai, aidi per istorinį Šešupės tiltą, įpareigoja kartas: "Kelkitės! . . Kol jaunas, o broli! . . Kad ženklą paliktum, jog žmogumi buvęs . . ". Šie šūkiai anuomet, Lietuvą atstatant, jautriai atsišaukė daugelio širdyse, nes Naumiestis buvo kupinas laisvės idėjų, šviesesnės ateities vilčių ir idealistinio kovingumo.
Naumiesčio reikšmė tautiniam atgimimui
Naumiestis, paprūsės lietuvių veiklos centras, su himno autoriaus įspaustu pėdsaku, buvo kupinas laisvės idėjų ir šviesesnės ateities vilčių. Sąmoningi žmonės čia sparčiai gausėjo, kol galop 1918 m. buvo pasiekta nepriklausomybė. Jaunimas mito V. Kudirkos pasėta sėkla: ne sau turtų ar garbės godėtis, bet tarnauti tautai. Net po I pas. karo, luošas knygnešys Antanėlis (Baltrušaitis) tebesėdėjo centriniame kryžgatvyje, knygų krautuvėje, kaip heroizmo simbolis. Buvo ir daugiau knygnešių, "Aušros" ir "Varpo" skleidėjų. Todėl ir savai valstybei atsikūrus, kultūros ilgesys nedingo, o idealizmo pasėliai vėl augo jaunose sielose.
Pranas Dielininkaitis: Zanavykų krašto sūnus
Pranas Dielininkaitis gimė 1902 m. gegužės 5 d. Juškų kaime, netoli Žaliosios, iš neturtingų tėvų. Netrukus šeima nukilo į Naumiestį, apsistojo Bažnyčios gatvėje. Apie ankstyvą vaikystę sesuo Petrė rašė: "Jaunystė prabėgo sunkiais I-jo pokario metais. Prieš karą mažai ką prisimenu, sirgau šiltine, buvau sunykusi, o broliukas, gyvas ir energingas, vis tampydavo mane šokti, žaisdavo su vaikais karą, sužiūrėdavo, kur vištos padeda kiaušinius, ir mokydavo gaidžius peštis." Pokario metai buvo sunkūs, tačiau entuziazmas ir giminės parama padėjo išgyventi. Pranas visuomet buvo linksmas, didelis entuziastas. Norėjo savanoriu stoti, bet nepriėmė - per jaunas.
Jaunystės idealai ir tautinis įkvėpimas
Zanavykuose jaunimą veikė V. Kudirkos ir P. Vaičaičio pavyzdžiai bei poezijos žodis. Retas kas nemokėjo atmintinai jų posmų, atliepiančių tautinius reikalus ir idealizmo nuotaikas. "Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grudej! . ." kėlė energiją ir skatino idėjiniam darbui. "Ne tas yra didis, prieš ką milijonai žemyn galvas lenkia …" stiprino pasitikėjimą savo jėgomis. "O eik, vaike, balnok žirgelį… ir muški priešus plėšikus! …" buvo aiškus įsakas savanorių žygiams. Vaičaičio lyrika atitiko jaunimo meilę savam kraštui, o jo tautinės odės kurstė žengti didvyrių keliu.
Prano kelias į mokslą ir visuomeninę veiklą
Vos Lietuvai atsistatant, Pranas, jau raštingas ir veržlus, išėjo kaiman mokytojauti. 1918-1919 m. jis dirbo Skirkiškės ir Višakio Rūdos mokyklose. Vėliau, Naumiestyje įsteigus gimnaziją, jis stojo tiesiai į trečią klasę. Laisvės žvaigždei švystelėjus, Pranas pasiryžo stoti savanoriu į kariuomenę, bet dėl per jauno amžiaus nebuvo priimtas. Tad jis uoliai kibo į mokslus.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
Naumiestyje baigęs pradinę mokyklą ir keturias gimnazijos klases, o vėliau su Marijampolės mokytojų seminarijos atestatu, Kauno universitete per ketvertą metų baigė sociologiją. Kartu pragyvenimui ir mokytojavo. Jis buvo veržlus visuomenininkas, vis valdybose, vis veiklus vadovas, greitas ir gabiai karštas, šviesiai optimistiškas. Visur nuoširdus ir bičiuliškas, bemaž jokių pareigų nesikratąs, daug pavežąs ir nepailstas. Ir jokio garbės atlygio nei padėkos nelaukiąs.
Prano savybės ir idealizmas
Jau nuo jaunystės Pranas buvo konkretus, gyvenimiškas, nuo žemiškos realybės neatsitrūkstąs, tuščiom teorijom nesiviliojąs. Ir vis paprastas, demokratiškas, be jokių puikybės įsivaizdavimų, be savęs pervertinimo. Toks gryno idealizmo ir apčiuopiamos tikrovės sandėris pažymėjo jo psichologinį paveikslą. Gal būt, tai yra esminis jo asmens vertės bei darbų sėkmės pagrindas. Net vėliau, jau moksle aukštai įsisiekęs, jau žymus veikėjas, išlaikė tą dvasinių polių pusiausvyrą. Erudiciją sujungti su gyvu praktikos pajautimu, su buities problemų, šiandienos žmonių reikalų bei santykių realiu pulsu vedė jį į teisingus sociologinius sprendimus dabarties uždavinių platformose.
Deja, bolševikų kalėjimo iškankintas, jis mirė pačioje asmenybės pražydėjimo užuomazgoje. Kaip daugelį žymesniųjų lietuvių, bolševikai tuojau suėmė. Beveik metus iškentęs jų žiaurų kalėjimą ir tardymus, tik karui prasidėjus išėjo į laisvę.
Šeimos įtaka ir vertybės
Pranui kelią į mokslus daug nulėmė vyresnioji sesuo Pranė, kuri savo jaunystę atidavė savo tėvų šeimai. Kitaip būtų tekę Pranui anksti tapti duonpelniu ir aukštesnių studijų atsisakyti. Tiktai vėliau, kai jaunesnieji šeimos nariai išėjo ir pajėgė patys verstis, Pranutė ištekėjo už našlio į ūkį.
Pranas buvo šviesaus gymio, aukštokas ir dailiai nuaugęs, beveik stambaus stuomens. Veidas irgi nesmulkus, pilnokas ir gražiai pailgas, švelniai apvalių bruožų, bet vyriškai ryžtingo, nors sykiu ir jaukaus, kultūringo įspūdžio. Kakta pakiliai erdvi, nosis tiesiai taisyklinga, o lūpos vis praviros šypsniu bei bičiulišku nuoširdumu. Išskirtinai visuomet linksmos, geru jausmu ir išmintim žiburiuojančios, smigliai judrios, viską varstančios akys! Pranas toks ir buvo: atvirai nuoširdus ir grynai tiesus, neužgaulus ir be piktų patyčių, be pasalingos ironijos, be pavydų ar kerštų. Vis atlaidus ir visa į gera lenkiąs, vis ko teigiamo ieškąs. Net ir iškilęs, jis likosi paprastas, be puikybės, visur lengvai pritampąs ir kitų nevaržąs, nieko neniekinąs. Žodžiu, simpatingas jaunuolis, socialumo pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
Šeimos religingumas ir visuomeninis gyvenimas
Prano būdo ir polinkių šaltiniai glūdėjo iš tėvų įsigimtuose praduose. Palinkimą į sociologiją, gal būt, daigino namų nuotaikos bei luominė būklė. Tai neturtinga, bet veržli šeima, uoliai siekianti susikurti padorią buitį ir gerbtiną vietą aplinkoje. Mažo miesto atmosfera buvo gana vientisa, žmonės susiaudė draugėn gyvais santykiais. Čia luomai nesiskiria į uždarus getus, kaip didmiesčiuose, bet trinasi gretom ir lyg bendroj šeimoj glaudžiai santykiauja, artimai pasipažįsta.
Prano tėvų šeima buvo žinoma kaip labai katalikiška. Vyriausioji sesuo Pranė vadovavo bažnyčioje vaikų procesijom. Pranas ir Petrė nuo jaunumės ateitininkai. Namuose dažnai lankėsi kunigai. Motina ir jos senyvos seserys kas dieną ėjo prie Dievo stalo, bažnyčią puošė, siuvinėjo rūbus, vėliavas.
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
tags: #inteligentiska #mesa #veikla #apibrėžimas