Ilgo Galiojimo Keksas: Receptai, Tradicijos ir Pasirinkimo Įvairovė

Artėjant šventėms, daugelis ieško receptų, kurie ne tik džiugintų skoniu, bet ir būtų praktiški - ilgiau išliekantys švieži ir tinkami iš anksto pasiruošti. Ilgo galiojimo keksas yra puikus pasirinkimas, leidžiantis mėgautis šventine nuotaika be streso dėl greitai gendančių produktų. Šiame straipsnyje aptarsime ilgo galiojimo keksų receptus, tradicijas, ingredientų pasirinkimą ir patarimus, kaip iškepti tobulą keksą.

Miltų Įvairovė ir Pasirinkimas

Paprasto, tačiau labai universalaus produkto - miltų - ko gero, galima rasti kone kiekvieno tautiečio virtuvėje. Tai ne tik neatsiejamas duonos, blynų, makaronų komponentas, bet dažnai ir tiesiog būtina saldžiųjų kepinių dalis. Artėjant Šv. Velykoms, kai šventinį stalą norėsis papuošti pačių keptais pyragais, pravartu ne tik peržiūrėti miltų likučius namuose, bet ir papildyti juos sveikesniais pasirinkimais. „Šias dvi rūšis įvardinčiau kaip populiariausias mūsų šalyje. Pirmiausiai, matyt, dėl to, jog kvietiniai ir ruginiai miltai turi išties gilias tradicijas Lietuvoje. Su jais gaminamų patiekalų receptai keliauja iš kartos į kartą. Be to, vartotojų virtuvėse tokie miltai karaliauja dėl savo universalumo, neutralaus skonio ir įvairių patiekalų receptų gausos su jais“, - teigia V. Tačiau pasirinkimas, anot ekspertės, yra kur kas platesnis. Lietuvoje jau galima nesunkiai įsigyti ir svetur, pavyzdžiui, Pietų Europoje ar Azijoje, labai populiarių ir ten dominuojančių kukurūzų bei ryžių miltų. „Lietuvoje šie miltai taip pat aktyviai skinasi kelią. Juos noriai renkasi glitimo netoleruojantys vartotojai ar tie, kurie mėgsta eksperimentuoti. Pastaraisiais metais rinkoje galima rasti ir ankštinių kultūrų miltų: žirnių, pupų, lęšių. Šios rūšys pasižymi didesniu baltymų kiekiu, todėl dėl savo maistingumo jie gali puikiai papildyti mūsų mitybos racioną“, - įsitikinusi V. Pašnekovės teigimu, norintiems nepasimesti miltų įvairovėje, pravartu įsidėmėti keletą šio produkto žymėjimo ypatumų. Pirmasis rašomas skaičius - jis nurodo miltų spalvą ir mineralinių medžiagų kiekį. Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai yra baltesni. Raidė nurodo glitimo, t. y. kviečių baltymo kiekį. Glitimas turi įtakos tešlos kepimo savybėms, todėl nuo jo kiekio priklausys kepinio struktūra bei tekstūra. Tuo metu užrašai „Pirma“, „Aukščiausia“, „Extra“ - tai miltų rūšys, nusakančios miltų funkcionalumą, kokybę ir maistinę vertę. „Žymę „Ekstra“ turintys miltai rinkoje bei šeimininkių virtuvėse savo gerą vardą išsikovojo ne be reikalo. Tai išskirtinio baltumo, labai smulkių kruopelių struktūros miltai, todėl su jais ruošta tešla puikiai išsimaišo, nesusidaro gumuliukai. Tokie miltai tinka įvairiems trapiems konditerijos gaminiams, pyragėliams ar pabarstymui kočiojant tešlą“, - pasakoja V. Besiruošiantiems Šv. Velykoms ir norintiems pasiraitoti rankoves gaminat saldžiuosius kepinius, V. „Universaliausi ir populiariausi yra 550D tipo miltai, kurie gali tikti beveik viskam, tačiau labiau įgudę vartotojai tikrai žino, kad ne vis miltai vienodi ir reiktų neapsiriboti vienos rūšies miltų pakuote savo virtuvės spintelėje. Norint kuo baltesnių, šviesesnių kepinių rinkitės 405 ar 550 tipo miltus. Trapios, purios tešlos biskvitiniams gaminiams, taip pat ir keksams, geriau rinktis D ar net E tipo miltus su kuo mažiau glitimo. Virtuvėje visuomet turintiems universaliųjų miltų, V. Janušauskienė primena, jog tai - ilgo galiojimo produktas, kuriam suteikiamas 12 mėnesių galiojimo laikas. Kaip ir visi sausi produktai miltai bijo drėgmės, todėl juos būtina laikyti sausai, vėsiai, sandariai ir švariai. Stokojančius kulinarinių žinių ar turinčius mažiau laiko eksperimentams, V. Janušauskienė ragina visuomet po ranka turėti ir miltų mišinių. I. „Ruginiai ar kvietiniai miltai savaime tėra ingredientas, su kuriuo visuomet reikia pagalvoti, ką ir kaip gaminti, o miltiniai mišiniai - profesionalų technologų sukurti kelių ingredientų mišiniai, palengvinantys darbą virtuvėje ir, žinoma, taupantys mūsų laiką bei įvairių indelių ir pakelių vietą lentynoje, - miltų mišinių populiarumo priežastį įvardija „Kauno grūdų“ atstovė.

Klasikinis Brandintas Vaisių Keksas: Gaminimo Žingsniai

Tikrasis, tradicinis Kalėdinis keksas dažniausiai yra sodrus, tamsus, kupinas džiovintų vaisių, riešutų ir dosniai sulaistytas alkoholiu (dažniausiai brendžiu, romu ar viskiu). Jo gamyba - tai ne vienos dienos darbas, o veikiau ritualas, prasidedantis gerokai prieš šventes. Būtent brandinimas suteikia šiam keksui ypatingą skonį ir tekstūrą.

Ingredientų Pasirinkimas: Kokybės Svarba

Pradėkime nuo pamatų - ingredientų. Jų kokybė tiesiogiai lemia galutinį rezultatą. Šiam keksui reikės:

  • Džiovintų vaisių mišinio: Apie 1 kg. Tradiciškai naudojamos razinos (tamsiosios ir šviesiosios), džiovintos spanguolės, smulkintos džiovintos slyvos, abrikosai, figos, cukatos (apelsinų, citrinų žievelių). Rinkitės kokybiškus, nesukietėjusius vaisius. Jų įvairovė suteiks skoniui kompleksiškumo.
  • Riešutų: Apie 100-150 g. Dažniausiai naudojami graikiniai riešutai, migdolai, lazdyno riešutai. Juos verta lengvai paskrudinti sausoje keptuvėje ar orkaitėje - tai sustiprins aromatą. Skrudintus riešutus reikėtų stambiai sukapoti.
  • Sviesto: Apie 250 g. Būtinai aukštos kokybės, ne mažesnio nei 82% riebumo, kambario temperatūros.
  • Tamsaus rudojo cukraus: Apie 200-250 g (pvz., Muscovado). Jis suteikia ne tik saldumo, bet ir drėgnumo bei karamelinio poskonio.
  • Kiaušinių: 4-5 dideli, kambario temperatūros.
  • Miltų: Apie 250-300 g kvietinių miltų. Kartais dalis miltų keičiama maltais migdolais, kad tekstūra būtų dar turtingesnė.
  • Kepimo miltelių: Apie 1-2 arbatiniai šaukšteliai. Nors keksas sunkus, šiek tiek kildinimo medžiagos padeda išvengti pernelyg didelio tankumo.
  • Prieskonių: Būtinai šviežiai maltų arba kokybiškų maltų prieskonių mišinys. Tradiciškai naudojama cinamonas (1-2 a.š.), maltas imbieras (1 a.š.), muskato riešutas (1/2 a.š.), malti gvazdikėliai (1/4-1/2 a.š.), kartais - kardamonas ar kvapieji pipirai. Prieskonių kiekį galima reguliuoti pagal skonį.
  • Alkoholio mirkymui ir brandinimui: Apie 100-150 ml brendžio, tamsaus romo, viskio ar net stipraus porterio alaus vaisiams mirkyti. Papildomai reikės alkoholio keksui brandinti (apie 100-200 ml ar daugiau, priklausomai nuo brandinimo trukmės).
  • Papildomai: Tarkuota vieno didelio apelsino ir vienos citrinos žievelė (ekologiškų), žiupsnelis druskos (išryškina skonius).

Svarbu: Šie kiekiai yra orientaciniai. Skirtingi receptai gali siūlyti šiek tiek kitokias proporcijas. Esminis principas - didelis kiekis vaisių ir riešutų, palyginti su tešlos kiekiu.

Taip pat skaitykite: Super ilgo galiojimo konservai

Džiovintų Vaisių Paruošimas: Skonio Pagrindas

Tai vienas svarbiausių etapų, kurį reikėtų atlikti bent parą prieš kepant keksą, o idealiu atveju - net prieš kelias dienas ar savaitę.

Procesas: Visus pasirinktus džiovintus vaisius (išskyrus cukatas, jei jos labai smulkios ir minkštos) sudėkite į didelį dubenį. Jei naudojate didesnius vaisius, pavyzdžiui, abrikosus ar slyvas, juos reikėtų pasmulkinti iki razinų dydžio gabalėlių. Užpilkite pasirinktu alkoholiu (brendžiu, romu ar kt.), įmaišykite tarkuotas citrusinių vaisių žieveles. Gerai išmaišykite, uždenkite dubenį maistine plėvele ar dangčiu ir palikite kambario temperatūroje bent 24 valandoms, o dar geriau - kelioms dienoms. Kartkartėmis pamaišykite. Per šį laiką vaisiai sugers alkoholį, taps minkštesni, sultingesni ir įgaus nuostabų aromatą. Būtent šis mirkymas yra viena iš ilgo kekso galiojimo ir sodraus skonio paslapčių.

Kodėl tai svarbu? Sausi vaisiai linkę sugerti drėgmę iš tešlos kepimo metu, todėl nemirkyti vaisiai gali lemti sausą keksą. Mirkymas ne tik drėkina vaisius, bet ir leidžia jiems prisigerti alkoholio bei citrusų aromato, taip sukuriant daugiasluoksnį skonį.

Tešlos Maišymas: Technika ir Nuoseklumas

Kai vaisiai pakankamai išmirkę, galima pradėti maišyti tešlą. Šiam procesui taip pat reikalinga kantrybė ir kruopštumas.

Pasiruošimas: Kepimo formą (dažniausiai apvalią, 20-23 cm skersmens, arba stačiakampę) itin kruopščiai ištepkite sviestu ir išklokite dvigubu kepimo popieriaus sluoksniu - tiek dugną, tiek šonus. Popierius turėtų būti šiek tiek aukštesnis už formos kraštus. Tai būtina, nes keksas kepa ilgai ir žemoje temperatūroje, o dvigubas popieriaus sluoksnis apsaugo kraštus ir dugną nuo pridegimo.

Taip pat skaitykite: Viskas apie daugiafunkcius puodus

Maišymas:

  1. Dideliame dubenyje iki purumo išsukite kambario temperatūros sviestą su ruduoju cukrumi. Naudokite elektrinį plaktuvą arba medinį šaukštą. Masė turi tapti šviesesnė ir puresnė. Tai vadinama kreminimo metodu (creaming method) ir yra svarbu galutinei kekso tekstūrai.
  2. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną kartą gerai išplakdami, kol masė taps vientisa. Jei masė pradeda "susitraukti" (atsiskirti į dribsnius), įmaišykite šaukštą miltų - tai padės emulsijai stabilizuotis.
  3. Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius, druską ir visus prieskonius. Persijojimas padeda išvengti gumuliukų ir prisotina miltus oro.
  4. Į sviesto ir kiaušinių masę dalimis, pakaitomis su miltais, įmaišykite išmirkytus vaisius kartu su visu skysčiu, kuriame jie mirko. Pavyzdžiui, įmaišykite trečdalį miltų mišinio, tada pusę vaisių masės, vėl trečdalį miltų, likusius vaisius ir galiausiai likusius miltus. Maišykite atsargiai, tik tol, kol neliks sausų miltų ruožų. Permaišius tešla gali tapti kieta.
  5. Galiausiai įmaišykite paskrudintus ir sukapotus riešutus.

Svarbus patarimas: Kad sunkūs vaisiai ir riešutai kepant tolygiai pasiskirstytų tešloje ir nenusėstų ant dugno, prieš dedant į tešlą, juos galima lengvai apvolioti šaukšte miltų (atimtų iš bendro miltų kiekio). Tačiau jei vaisiai gerai išmirkyti ir tešla pakankamai tiršta, tai nebūtinai reikalinga.

Kepimas: Kantrybės Reikalaujantis Procesas

Tai bene ilgiausias etapas, reikalaujantis kantrybės ir atidumo. Orkaitę įkaitinkite iki 150-160°C (ne aukštesnės!). Karštis turi būti nedidelis, kad keksas keptų lėtai ir tolygiai, o vaisiai viduje nesudegtų, kol iškeps vidurys.

Procesas: Sukrėskite tešlą į paruoštą kepimo formą, paviršių išlyginkite drėgna mentele ar šaukšto nugarėle. Galima paviršiuje padaryti nedidelį įdubimą centre - kepant keksas kyla labiau per vidurį, o įdubimas padeda išgauti lygesnį paviršių.

Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 2,5-4 valandas. Kepimo laikas labai priklauso nuo orkaitės ypatumų, kekso dydžio ir gylio. Po maždaug 1,5-2 valandų kepimo, jei matote, kad viršus pernelyg sparčiai ruduoja, pridenkite jį folijos lakštu (blizgia puse į viršų).

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti konservus

Tikrinimas: Ar keksas iškepęs, tikrinkite mediniu iešmeliu, įsmeigtu į storiausią kekso vietą (centrą). Ištrauktas iešmelis turi būti švarus arba su keliais drėgnais trupinukais, bet ne aplipęs skysta tešla. Keksas turi būti tvirtas palietus.

Aušinimas: Iškepusį keksą palikite formoje visiškai atvėsti (bent kelias valandas ar per naktį). Karštas keksas yra labai trapus ir bandant išimti gali subyrėti.

Brandinimas: Skonio Gylio Paslaptis

Atvėsęs keksas dar nėra pasiekęs savo skonio viršūnės. Dabar prasideda brandinimo etapas, kuris gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Procesas:

  1. Visiškai atvėsusį keksą išimkite iš formos, bet nepašalinkite kepimo popieriaus.
  2. Mediniu iešmeliu ar virbalu subadykite kekso viršų ir šonus daugybėje vietų.
  3. Tolygiai sulaistykite keksą keliais šaukštais (apie 30-50 ml) pasirinkto alkoholio (to paties, kuriame mirkėte vaisius, arba kito - brendžio, romo, viskio). Leiskite alkoholiui susigerti.
  4. Kruopščiai suvyniokite keksą į švarų kepimo popierių (galima naudoti tą patį, jei jis nesuplyšo), tada sandariai įvyniokite į aliuminio foliją (kelis sluoksnius) arba įdėkite į sandarų indą.
  5. Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje (rūsyje, vėsioje spintelėje, bet ne šaldytuve, nes ten per drėgna).
  6. Kas savaitę ar dvi (priklausomai nuo norimo brandinimo intensyvumo ir trukmės) išvyniokite keksą ir vėl sulaistykite keliais šaukštais alkoholio. Vėl sandariai suvyniokite.

Kodėl tai svarbu? Brandinimo metu alkoholis ne tik veikia kaip konservantas, bet ir toliau drėkina keksą, o skoniai susijungia, suintensyvėja ir subręsta. Vaisiai, prieskoniai, alkoholis ir tešla tampa vientisa, harmoninga visuma. Keksas įgauna sodresnę spalvą, drėgnesnę ir tankesnę tekstūrą. Teigiama, kad geriausią skonį toks keksas pasiekia po 1-3 mėnesių brandinimo.

Minimalus brandinimo laikas, kad pajustumėte skirtumą, yra bent 1-2 savaitės. Jei keksą planuojate valgyti greičiau (per 7-10 dienų, kaip minėta kai kuriuose šaltiniuose), jis vis tiek bus skanus, bet neturės to gylio ir drėgnumo, kurį suteikia ilgesnis brandinimas.

Papuošimas: Paskutinis Štrichas

Prieš patiekiant ar dovanuojant, brandintas keksas dažniausiai puošiamas. Tradiciniai angliško stiliaus Kalėdiniai keksai dažnai dengiami marcipano sluoksniu ir puošiami karališkuoju glaistu (royal icing), sukuriant įspūdingus žiemos peizažus ar raštus. Tačiau yra ir paprastesnių, bet ne mažiau šventiškų variantų:

  • Cukraus pudra: Gausiai apibarstyti cukraus pudra - klasikinis ir paprastas būdas.
  • Glajus: Galima aplieti paprastu cukraus glajumi (cukraus pudra + citrinos sultys ar vanduo) arba šokoladiniu glajumi.
  • Riešutai ir džiovinti vaisiai: Aptepti viršų pašildytu abrikosų džemu (kad priliptų) ir dekoruoti sveikais riešutais (migdolais, graikiniais, pekano) bei gražiais džiovintais ar cukruotais vaisiais (vyšniomis, apelsinų griežinėliais).
  • Natūralūs elementai: Kartais puošiama šviežiomis spanguolėmis, rozmarino šakelėmis (kurios primena eglės šakeles), mandarinų ar citrinų žievelėmis. Tai suteikia gaivumo ir kontrasto sodriam keksui.

Puošimas priklauso nuo jūsų skonio ir progos. Jei keksas skirtas dovanai, apgalvokite ne tik papuošimą, bet ir įpakavimą - graži dėžutė ar permatomas popierius su kaspinu pavers jį dar ypatingesne dovana.

Kalėdinio Kekso Variacijos: Nuo Lengvesnių iki Netikėtų

Nors klasikinis brandintas vaisių keksas yra tikra Kalėdų žvaigždė, "Kalėdinio kekso" sąvoka apima kur kas daugiau. Egzistuoja daugybė lengvesnių, greičiau paruošiamų ir skirtingų skonių variacijų, kurios taip pat puikiai tinka šventiniam stalui.

Lengvesni Kalėdiniai Keksai

Ne visi mėgsta sunkų, alkoholiu prisotintą vaisių pyragą. Alternatyvos gali būti:

  • Šviesūs vaisių keksai: Gaminami su šviesiuoju cukrumi, kartais be melasos ar tamsaus sirupo, naudojant šviesesnius džiovintus vaisius (auksines razinas, džiovintus ananasus, papajas). Jie gali būti brandinami trumpiau arba visai nebrandinami.
  • Keksai su varške ir aguonomis: Tai visiškai kitokio pobūdžio kepinys - minkštas, purus, drėgnas dėl varškės. Aguonos ir citrina suteikia malonų skonį ir aromatą. Tokie keksai dažniausiai kepami aukštesnėje temperatūroje (pvz., 180°C) ir trumpiau (apie 40-60 minučių). Jie valgomi švieži ir ilgai nebrandinami.
  • Šokoladiniai Kalėdiniai keksai: Su kakava ar lydytu šokoladu tešloje, dažnai papildomi vyšniomis, riešutais ar apelsinų cukatomis.
  • Prieskoniniai keksai (Spice cakes): Akcentuojami Kalėdiniai prieskoniai (cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, muskato riešutas), bet vaisių kiekis mažesnis arba jų visai nėra.

Šie lengvesni variantai puikiai tinka tiems, kas nori greitesnio rezultato ar švelnesnio skonio. Jiems dažnai naudojama kitokia maišymo technika (pvz., atskiriant trynius nuo baltymų ir įmaišant plaktus baltymus pabaigoje, siekiant purumo), naudojamas aliejus vietoj sviesto arba jo dalis.

Regioniniai ir Šeimos Receptai

Kiekviena šalis, regionas ar net šeima gali turėti savo Kalėdinio kekso versiją. Angliškas vaisių pyragas (Christmas cake) yra bene žinomiausias brandinto kekso pavyzdys. Vokiškas "Stollen" yra mielinis pyragas su vaisiais ir marcipano įdaru, taip pat dažnai brandinamas. Itališkas "Panettone" yra lengvas, purus mielinis pyragas su cukatomis ir razinomis. Lietuvoje taip pat kepami įvairūs keksai šventėms, dažnai naudojant aguonas, varškę, obuolius ar vietinius ingredientus.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno "teisingo" recepto. Tradicijos kinta, receptai perduodami iš kartos į kartą, adaptuojami pagal turimus produktus ir skonį. Todėl internete randama informacija gali būti fragmentiška ar net prieštaringa, nes ji gali atspindėti skirtingas tradicijas ar kekso tipus.

Bealkoholinės Versijos ir Dietiniai Pritaikymai

Nors alkoholis yra svarbi klasikinio brandinto kekso dalis (dėl skonio ir konservavimo), galima pagaminti ir bealkoholines versijas. Vaisius galima mirkyti stiprioje juodoje arbatoje, apelsinų ar obuolių sultyse. Toks keksas nebus toks patvarus ir neturės tokio specifinio skonio gilumo, bet vis tiek bus gardus. Jį reikėtų suvartoti greičiau.

Taip pat galima eksperimentuoti su miltais (naudoti speltos, viso grūdo ar net be gliuteno mišinius, nors tai paveiks tekstūrą), cukraus pakaitalais (atsižvelgiant į jų savybes kepant) ar riebalais (pvz., keičiant dalį sviesto kokosų aliejumi), tačiau tai nutolins nuo klasikinio recepto ir reikalaus eksperimentų.

Kalėdinio Kekso Kultūrinė Reikšmė

Kalėdinis keksas nėra tik maistas. Tai reiškinys, turintis gilias kultūrines šaknis ir simbolinę prasmę.

Istorija ir Tradicijos

Sodrių vaisių pyragų ištakos siekia viduramžius, kai džiovinti vaisiai ir prieskoniai buvo prabangos prekės, naudojamos ypatingoms progoms. Pyragai buvo kepami gerokai prieš šventes, nes tai buvo būdas konservuoti vaisius ir turėti maisto atsargų žiemai. Alkoholis ir cukrus veikė kaip natūralūs konservantai. Tradicija kepti specialius pyragus Kalėdoms ypač išpopuliarėjo Viktorijos laikų Anglijoje ir paplito po Britų imperijos šalis.

Ilgas gaminimo ir brandinimo procesas taip pat tapo tradicijos dalimi - tai laikas, skirtas pasiruošimui, laukimui, šeimos susibūrimui virtuvėje.

Simbolika ir Prasmingumas

Kalėdinis keksas dažnai simbolizuoja gausą, dosnumą ir namų šilumą. Jo sodrumas, ingredientų įvairovė atspindi šventinį stalą ir linkėjimą gerovės ateinančiais metais. Pats kepimo procesas gali būti meditacija, o dalijimasis iškeptu keksu - bendrystės ir meilės išraiška.

Kai kuriose kultūrose egzistuoja papročiai, susiję su kekso maišymu (pvz., kiekvienas šeimos narys turi pamaišyti tešlą ir sugalvoti norą) ar puošimu.

Dovanų Kultūra

Dėl savo ilgo galiojimo laiko ir šventiškos išvaizdos, Kalėdinis keksas yra populiari dovana. Kruopščiai pagamintas, subrandintas ir gražiai supakuotas keksas tampa asmeniška ir prasminga dovana draugams, kaimynams ar kolegoms. Kaip minėta, kiekviena detalė dovanoje svarbi - nuo kokybiškų ingredientų iki dailaus įpakavimo.

Receptas: Kalėdinis Keksas su Trupinių Viršumi

Šis keksas neturi tokio ilgo galiojimo laiko kaip brandintas, tačiau jo skonis ir išvaizda pavergs visus savo ryškiu kalėdiškumu.

Ingredientai (vienam 22-24 cm skersmens pyragui):

  • 250 g įvairių džiovintų vaisių ir cukatų (tiks džiovinti ananasai, papajos, susmulkinti džiovinti obuoliai, abrikosai, slyvos ir kiti)
  • 150 g geltonųjų razinų (sultanas)
  • 100 g paskrudintų migdolų plokštelių
  • 250 ml romo
  • 100 ml Cointreau likerio
  • 225 g sviesto, minkšto, kambario temperatūros
  • 115 g rudojo cukraus
  • 115 g baltojo cukraus
  • 4 kiaušiniai
  • 280 g miltų
  • 3 šaukšteliai kepimo miltelių
  • ¾ šaukštelio druskos
  • 1 šaukštelis meduoliams skirto prieskonių mišinio
  • 1 šaukštelis cinamono

Trupiniams:

  • 115 g miltų
  • 1 ir ½ šaukštelio kepimo miltelių
  • Žiupsnis druskos
  • 60 g baltojo cukraus
  • 1 šaukštelis cinamono
  • 60 g šalto (kieto) sviesto, supjaustyto gabalėliais

Gaminimas:

  1. Kekso gaminimą pradėkite iš vakaro. Į didelį dubenį suberkite džiovintus vaisius ir cukatus, razinas ir migdolus. Užpilkite romu ir Cointreau (ar kokiu kitiu apelsininiu likeriu) ir uždengę palikite išbrinkti. Geriausia, jei leisite brinkti per naktį (arba bent 6 valandas).
  2. Kekso kepimo formos (22- 24cm skersmens su nusegamais kraštais) dugną išklokite pergamentiniu popieriumi, formos šonus patepkite sviestu. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros.
  3. Į virtuvinio kombaino indą sudėkite sviestą ir suberkite rudąjį bei baltą cukrų. Plakite, kol cukrus ištirps, o sviestas taps labai purus. Muškite po vieną kiaušinį, nesustodami plakti, kaskart labai gerai viską suplakdami, prieš įmušant kitą kiaušinį.
  4. Atskirame dubenyje sumaišykite visus birius ingredientus: miltus, kepimo miltelius, druską, prieskonius. Šį mišinį dalimis berkite ir plakite, kol visi ingredientai susimaišys. Pačioje pabaigoje sudėkite išbrinkusius vaisius kartu supildami visą alkoholį, kuriame jie brinko. Švelniai išmaišykite. Masę supilkite į paruoštą kepimo formą.
  5. Kepkite keksą 60 minučių.
  6. Kol keksas kepa, pasigaminkite trupinių masę: suberkite visus ingredientus į dubenį ir pirštų galais sutrinkite, nesistengdami sumaišyti visko iki vientisumo, tegul lieka didesni ir mažesni trupiniai. Išimkite keksą iš orkaitės, visą viršų užbarstykite trupinių mase ir kepkite dar 15-20 minučių, t. y. kol trupiniai bus pilnai iškepę. Atvėsinkite keksą, tik tada išimkite jį iš kepimo formos.
  7. Prieš patiekdami keksą pabarstykite cukraus pudra.

Iškeptą keksą galite laikyti sandariai uždengtame inde 7-10 dienų.

tags: #ilgo #galiojimo #keksas #receptai

Populiarūs įrašai: