Receptinių vaistų prieinamumo pokyčiai Lietuvoje: nuo ribojimų iki galimybių
Lietuvos vaistų politika nuolat kinta, siekiant užtikrinti optimalų vaistų prieinamumą ir kainų prieinamumą pacientams. Per pastaruosius kelerius metus buvo įvairių pokyčių, įskaitant receptinių vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimus, bandymus reguliuoti vaistų kainas ir diskusijas dėl receptinių vaistų įsigijimo internetu. Straipsnyje nagrinėjama, kada Lietuvoje buvo panaikinti tam tikri receptinių vaistų ribojimai, kokios priežastys lėmė šiuos pokyčius ir kokios yra pasekmės pacientams bei farmacijos rinkai.
Teisiniai pokyčiai ir pacientų teisės
2019 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kuris turėjo didelės įtakos vaistų kompensavimo tvarkai. Teismas nusprendė, kad dalis sveikatos apsaugos ministro sprendimų, susijusių su vaistų kompensavimu, viršija jo kompetenciją ir gali pažeisti verslo subjektų bei pacientų teises. Teismas pabrėžė, kad esminiai reguliavimai, kurie nustato verslo subjektų ir pacientų teises ar ribojimus, turi būti priimti įstatymų lygmeniu, o ne ministro sprendimais.
Po LVAT sprendimo dalis ministro įsakymais nustatyto reguliavimo buvo panaikinta, o kita dalis perkelta į aukštesnės galios teisės aktus arba pateiktos su tuo susijusios iniciatyvos. Nors dalis reguliavimo turinio išliko nepakitusi, šis sprendimas parodė, kad pacientų teisės turi būti ginamos įstatymų lygmeniu.
Nauja žalos atlyginimo tvarka
Nuo sausio mėnesio įsigaliojo nauja pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka - naujasis žalos be kaltės modelis. Pagal šią tvarką, pacientai, siekdami žalos atlyginimo, turės kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Naujovė yra ta, kad gydymo įstaigos nebeprivalės draustis civilinės atsakomybės draudimu, o vietoj to mokės įmoką į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, iš kurios pacientui ir bus atlyginama žala. Sprendimas atlyginti žalą bus priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės, o atlyginus žalą, gydymo įstaigos neturės regreso teisės į specialistą (išskyrus tam tikrus atvejus).
Vis dėlto, nėra aišku, ar ginčų šioje srityje sumažės - pacientai vis dar gali likti nepatenkinti jiems priteistų sumų dydžiais, taip pat žala pacientams neturėtų būti priteisiama, jeigu komisija nustatytų, kad „žala buvo neišvengiama“.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?
Receptinių vaistų įsigijimas internetu
Nors Farmacijos įstatymas, numatantis galimybę receptinius vaistus įsigyti internetu jau yra įsigaliojęs, praktikoje šis reguliavimas neveikia, nes sveikatos apsaugos ministras nėra priėmęs tvarkos, kuri įgyvendintų įstatyme numatytą reguliavimą. Tai reiškia, kad pacientai vis dar negali patogiai įsigyti receptinių vaistų internetu, nors įstatymas tai leidžia.
Priemokos už receptinius vaistus
Per pastaruosius kelerius metus sveikatos apsaugos politikos srityje buvo siekiama sumažinti gyventojų mokamą priemoką už receptinius vaistus. Buvo panaikinta pirmojo paskyrimo taisyklė, sureguliuotos mažmeninės vaistų kainos vaistinėse ir apriboti vaistininkų judesiai. Tokia politika buvo grindžiama rodikliu, kuris sako, kad Lietuvoje žmonės santykinai daug išleidžia vaistams.
Tačiau svarbu pažymėti, kad socialinius reiškinius, ypač tokius kompleksinius kaip sveikatos apsauga, sunku teisingai įvertinti remiantis vienu rodikliu.
Inovatyvių vaistų prieinamumas
Tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos IQVIA rengiamas tyrimas W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) apima 34 Europos šalis ir 152 inovatyvius vaistus 2016-2020 m. laikotarpiu. Tyrimas parodė, kad nei vienas 2019 m. Europos vaistų agentūros patvirtintas vaistas nuo vėžio šiuo metu nėra prieinamas Lietuvos onkologiniams pacientams. Nauji vaistai dažniausiai yra efektyviausia priemonė gydyti sunkiomis ligomis sergančius ligonius, visų pirma, onkologinius.
Europos Komisijos leidinys „Country Health Profile 2019“ nurodo, kad Lietuvoje yra didžiausias mirtingumas nuo prevencijos priemonėmis išvengiamų ligų ir antras didžiausias (po Rumunijos) mirtingumas nuo pagydomų ligų. Iš Europos vaistų agentūros (EMA) 2016-2020 m. patvirtintų naujų vaistų Lietuvoje buvo prieinami 26 vaistai, o vidutinis vėlavimo laikas nuo inovatyvių vaistų patvirtinimo EMA iki jų prieinamumo pacientams Lietuvoje siekia 780 dienų. Tai rodo, kad Lietuva susiduria su iššūkiais užtikrinant inovatyvių vaistų prieinamumą savo pacientams.
Taip pat skaitykite: Pietų idėjos
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko studiją, kuri parodė, kad vaisto registravimo procesas yra siauriausias butelio kaklelis tiek dėl fizinio vaistų prieinamumo, tiek dėl jų kainų. Jei įdėti reikia daug pastangų, o nauda nėra garantuota (Lietuva - nedidelė ir sveikatos išlaidoms nelabai dosni rinka), pastangos tiesiog nukreipiamos kita linkme. Pavyzdžiui, pateikti paraišką į kitą šalį. Paprasta sistema - tai tokia, kuri nereikalauja sukurti vietinės atstovybes, išmokti kalbos ar sunešioti metalinių kurpaičių. Taip pat neverčia sumokėjus už registraciją laukti 780 dienų (907 dienas onkologijos atveju) - juk tai yra daugiau nei dveji metai! Pacientui tai kosminis laikas. Bet ir verslo sprendimai tokiais lėtais tempais nedaromi.
Kol vaistas nėra registruotas, nevyksta ir svarstymai dėl jo kompensavimo. Kiek pinigų kokiems vaistams skiriama ir kokiais principais remiantis priimami šie sprendimai - atskiras klausimas.
Receptų išrašymas ilgesniam laikui
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams receptus galima išrašyti ilgesniam laikui, nekompensuojamus vaistus vienų metų laikotarpiui, o kompensuojamuosius vaistus - pusei metų. Tokia galimybė egzistuoja keletą metų, bet ja būtų galima naudotis kur kas aktyviau, nei iki šiol.
PVM lengvatos panaikinimo įtaka vaistų kainoms
Buvo planuojama panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kompensuojamiesiems vaistams, o tai būtų padidinę valstybės išlaidas jiems 100 mln. litų per metus, o gyventojų priemokas - 35 mln. litų. Tokios sumos susidarytų, nes vietoj dabartinių 5 proc. tektų mokėti 19 proc. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad sugalvojo, kaip, vaistams pabrangus, per metus sutaupyti apie 90-145 mln. litų.
Politikai sumanė panaikinti PVM lengvatas visiems vaistams, siekdami lopyti kiaurą valstybės biudžetą. Tačiau jame nėra lėšų padengti padidėsiančias išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, juolab kad PSDF, iš kurio finansuojama sveikatos sistema, šiemet suplonėjo beveik 300 mln. litų. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siekė, kad nuo liepos 1-osios numatytas PVM lengvatų panaikinimas būtų atidėtas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą
Sveikatos apsaugos ministerija parengė Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą, jei PVM lengvata būtų panaikinta. Tačiau šis planas tinka ir dabartinėmis sąlygomis.
Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonės
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame plane numatytos priemonės, skirtos sumažinti bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą, nustatyti maksimalius nekompensuojamųjų receptinių vaistų antkainius ir sugriežtinti sutarčių sąlygas tarp vaistinių ir teritorinių ligonių kasų.
Siekiant sumažinti bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą, jai nustatyti numatoma grupuoti to paties poveikio vaistus, skirtus toms pačioms indikacijoms, ir tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingos formos. Bazinė kaina nustatoma pagal vidurkį šešiose referentinėse šalyse, atėmus 5 proc.
Reguliuojant kainas numatoma nustatyti maksimalius nekompensuojamųjų receptinių vaistų antkainius. Dabar antkainiai yra įvairūs, priklausomai nuo rinkos: vienų vos 3 proc., kitų - 30 proc. Jį suvienodinus gali atsitikti taip, kad dauguma pigių vaistų pabrangs. Tačiau, Sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiavimu, tai turėtų padėti sutaupyti pacientams 40-60 mln. litų, nors dar neaišku, koks maksimalus antkainis bus nustatytas.
Sutarčių sąlygų tarp vaistinių ir teritorinių ligonių kasų sugriežtinimas siekiant, kad vaistinės turėtų vieną pigiausią to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamąjį vaistą, numatytas ministerijos plane skamba kone kaip naujovė. Tačiau tai vaistines yra įpareigojęs Farmacinės veiklos įstatymas.
Numatoma, kad apie tos rūšies receptinių vaistų pasirinkimą, kainas ir priemokas bus privaloma skelbti vaizdinėje vaistinių informacijoje. Visas jas įgyvendinus per metus susitaupytų nuo 90 iki 145 mln. litų.
Etiniai ir generiniai vaistai
Etiniai ir generiniai vaistai skiriasi kaina. Etiniai - tai naujai išrasti patentuoti vaistai. Jie yra daug brangesni, nes kompanija, norinti pateikti naują vaistą rinkai, turi atlikti daugybę įvairių tyrimų, kurie daug kainuoja. Etinės kompanijos nustato vadinamąjį patentinį laiką, per kurį vaistas negali būti kopijuojamas kitų gamintojų. Praėjus patentavimo laikui, kitos kompanijos gali pagal bendrą formulę gaminti generinį vaistą.
Vaistų tarnybos, juos registruojančios, remiasi tokiais pačiais kriterijais, kurie taikomi patentiniams vaistams, kad būtų įrodytas vaistų saugumas, veiksmingumas, nurodytas galimas šalutinis poveikis.
Pacientų pasirinkimo teisė
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba prašo inicijuoti LR Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų galimybę pacientams gydytis jiems efektyviais ir įprastais vaistais, išvengiant nuolatinio ir priverstinio vaistų keitimo, kai įsigalioja nauji kompensuojamųjų vaistų kainynai.
„Pacientams turėtų būti palikta teisė gydytis jiems įprastais vaistais, primokant kainos skirtumą. Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais buvo aiškiai nurodyta, jog bet kokie ribojimai pacientams gauti kompensuojamųjų gali būti numatyti tik įstatyminiame lygmenyje“, - teigia V. Augustinienė.
Praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai ir turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.
Opioidinių vaistų vartojimo problema
Gydytoja toksikologė, anesteziologė-reanimatologė dr. Gabija Laubner-Sakalauskienė atkreipia dėmesį į perteklinį opioidinių vaistų nuo skausmo vartojimą, kuris yra didelė problema šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje. Nors Lietuvoje ši problema nėra tokia opi, gydytojai tokius pacientus sutinka kasdien.
Dr. Laubner-Sakalauskienė teigia, kad nutraukus vartoti opioidinius vaistus, pacientų gyvenimo kokybė pagerėja. Tačiau vaistų vartojimas, jų pripažinimas ir detoksikacija yra mitais apipinta tema. Pacientai nesupranta, kodėl vienas gydytojas skiria vaistus, kurių vartojimą po to kitas gydytojas nutraukia.
Kai pacientas pripranta prie vaisto, jo smegenys reaguoja į jį kaip į psichoaktyviąją medžiagą, kaip į narkotiką. Užsiveda biocheminis mechanizmas: galvos smegenyse išsiskiria dopaminas ir inicijuojasi atlygio sistema, kuri motyvuoja vartoti kitą dozę. Skausmas, žinoma, malšinamas, tačiau kartu vartojantysis jaučia ir euforiją, nusiraminimą, todėl jam norisi vartoti. Pavartojus vaistą bent keletą mėnesių, išsivysto tolerancija ir, kad pasiektų tą patį efektą, žmogui reikia didinti dozes. Jei jis ir toliau vartoja vaistą, išsivysto priklausomybė, o pabandžius vaistą nutraukti, pasireiškia fiziniai simptomai.
tags: #kada #Lietuvoje #panaikino #receptinius #vaistus