Gustavo Enciklopedijos Pyragai: Nuo Obuolių Iki Juodųjų Serbentų

Legendinės LRT TELEVIZIJOS laidos „Gustavo enciklopedija“ kūrėjas Audrius Rakauskas, nors vaikystėje ir nežinojęs, kas yra Kūčios ir Kalėdos, šiandien puoselėja šventines tradicijas dėl savo sūnaus Augusto. Šiame straipsnyje pasidalinsime ne tik A. Rakausko prisiminimais apie šventes sovietmečiu, bet ir jo firminio trupininio pyrago su juodųjų serbentų uogiene receptu, bei prisiminsime „Gustavo enciklopedijos“ obuolių pyrago receptą. Taip pat trumpai apžvelgsime konditerio Evaldo Juškos karjerą ir jo požiūrį į desertų gamybą.

Vaikystės Prisiminimai ir Šventinės Tradicijos

A. Rakauskas pasakoja, kad apie Kūčias ir Kalėdas sužinojo jau suaugęs. „Tėvai nė nekalbėjo apie tai, kas yra Kūčios ir Kalėdos. Jie dirbo valstybinėje tarnyboje, buvo dėstytojai, mokytojai, tad jiems ir toks dalykas galėjo pakenkti. Vis dėlto nesijaučiu nuskriaustas. Pakako to, kad buvo švenčiami Naujieji metai, senoviniais žaisliukais puošiama gyva eglutė“, - prisimena A. Rakauskas.

Sovietmečiu vaikus lankydavo Senis Šaltis su Snieguole. A. Rakauskas prisimena vieną tokį vizitą: „Jie užtruko, nežinojome, kada atvažiuos - mobiliųjų telefonų juk nebuvo. Taigi išėjome pasivaikščioti. Grįžtame ir matome - pro mūsų namo duris jau išeina Senis Šaltis su Snieguole. Ėmiau šaukti: „Mes čia, mes čia!“ Klausiu: „Ar dovanas palikot?“ - prisiminęs juokiasi A. Rakauskas.“

A. Rakauskas iki šiol gerai pamena, ką tąsyk gavo dovanų: kartoninę dėžutę, kurioje buvo vienas „Nomeda“, trys „Ananasiniai“, keletas „Voveraitės“ saldainių, pora mandarinų ir dar saujelė čiulpiamų saldainių.

Žurnalistui įsiminė ir naujamečiai pasibuvimai prie gyvos, senoviniais žaisliukais ir tikromis žvakutėmis padabintos eglės. Naujųjų metų proga A. Rakausko kaimyno Dariaus mama gaudavo porą kvietimų į tuomečius Profsąjungų rūmus, kur vykdavo vaidinimai. Darius, augęs vienturčiu, drauge eiti pasivadindavo mažąjį A. „Gerai pamenu, kad tuo metu mums būdavo atostogos. Sykį ėjome žiūrėti „Sniego karalienės“, o po vaidinimo - bėgte iš salės, kas pirmesnis prie langelio. Reikėdavo parodyti kvietimą ir dovanų gaudavai dar vieną saldainių dėžutę. Tada laimingi traukdavome pačiuožinėti ant Tauro kalno - klimatas dar buvo toks, kad būdavo sniego“, - džiaugsmingą laiką prisimena A.

Taip pat skaitykite: „Gustavo enciklopedijos“ įkvėpti pyragai

Šiandien A. Rakauskas sako: „Visą laiką būdavo daug darbo, lakstymo, sumaišties, tad gal 15 metų turėjau norą, kad visa tai kuo greičiau pasibaigtų. Švenčių šeimoje nesureikšminame, vertiname ramybę. Gyvename trobelėje prie miško, turiu šunioką, lakstome su juo - toks mano džiaugsmas. Pasikalbame su medžiais, jie nieko neklausinėja, interviu neima, tai su jais kažkaip normaliai - gali pasiskųsti, o jie linguoja lapeliais, ir tiek.“

Dabartiniuose A. Rakausko namuose laikomasi labiau simbolinių nei griežtų, senovinių Kūčių tradicijų. „Mūsų Kūčios būna ramios, sulaužome kalėdaitį, ant stalo pasidedame kūčiukų, silkutės, išsikepame žuvytės. Šių simbolinių tradicijų stengiamės laikytis dėl 32-ejų sūnaus Augusto. Man svarbiausia, kad kiti šeimos nariai būtų patenkinti - tada ir man gerai“, - sako A. Tiesa, eglutę kasmet jis puošia ne dėl sūnaus, o sau. A. Rakauskas turi surinkęs žaisliukų it senovėje kolekciją.

Šventiniai Patiekalai: Nuo Žąsies Iki Obuolių Pyrago

A. Rakauskas sako nemėgstantis gaminti, tačiau prisipažįsta, ką deda ant Kalėdų stalo: „Žąsis ypatinga tuo, kad pas ūkininkus ji užauga tik kartą per metus - kaip ir mandarinai, būtent kalėdiniam sezonui. Turguje nusiperkame 3-4 kg sveriančią šviežią žąsį, įtriname ją druska, smulkintais česnakais ir porai dienų paliekame gulėti. Kad būtų minkštesnė, dar kurį laiką ją, įtrintą prieskoniais, palaikome pasimarinuoti vandenyje su citrinos rūgštele. Svarbiausia žąsį kepti ant silpnos ugnies, vienam kilogramui - viena valanda kepimo.“

Kalėdos neapsieina ir be naminio kisieliaus, gaminamo iš turguje pirktų spanguolių. Dar šeima kepa pyragėlius su obuolių, taip pat džiovintų grybų įdaru. „Pamenu, seniau mama minkydavo tešlą, mes, vyresnieji, padėdavome, mušdavo prakaitas, atrodė, nulūš rankos. Dabar gerai, kad tešlą išsuka mašina, bet pagaminti pyragėlius - vis tiek didelis vargas, dabar nedaug kas gali sau tokį leisti. Žmonai kartoju, kad nebūtina, nereikia, bet ji vis tiek daro savo“, - šypsosi A.

Pats per šventes jis kepa savo firminį, daug sykių išbandytą trupininį pyragą su juodųjų serbentų uogiene. Svarbus momentas - uogienė turi būti tikra, naminė. Kitaip galite nė nebandyti - pyragas nebus gardus, sako A.

Taip pat skaitykite: Modernūs obuolių pyrago variantai

Trupininio Pyrago Su Juodųjų Serbentų Uogiene Receptas (pagal A. Rakauską)

Ingredientai:

  • Kambario temperatūros sviestas
  • Kiaušiniai
  • Cukrus
  • Vanilinis cukrus
  • Actu gesinta soda
  • Miltai
  • Juodųjų serbentų uogienė (naminė)
  • Cukraus pudra (pabarstymui)

Gaminimas:

  1. Kambario temperatūros sviestą supjaustyti gabalėliais ir dėti į dubenį.
  2. Ten pat įmušti kiaušinius, suberti cukrų ir vanilinį cukrų.
  3. Įpilti actu gesintos sodos ir toliau minkyti tešlą tol, kol neliks sviesto kruopelyčių ir tešla nekibs prie rankų.
  4. Užminkytą sviestinę tešlą suspausti ir dėti į šaldytuvą, ten palikti bent valandai, jei norisi - ir ilgiau.
  5. Atšalusią tešlą padalyti į dvi dalis. Vieną dalį sutarkuoti stambia tarka.
  6. Kepimo popieriumi padengto indo dugną iškloti tešlos trupiniais.
  7. Ant tešlos trupinių sluoksnio, paliekant tarpelius, šaukštu drėbti juodųjų serbentų uogienę. Jeigu uogienės bus per daug, pyragas bus per trapus, sako A. Rakauskas.
  8. Pyragą šauti į orkaitę. Aukštoje, apie 200 laipsnių temperatūroje kepti apie 30-40 minučių, kol paruduos pyrago viršus.
  9. „Jei viršus ima degti, pridenkite jį aliuminio folija“, - pataria A. Rakauskas.
  10. Iškepusį pyragą pabarstykite cukraus pudra.

Obuolių Pyragas Iš „Gustavo Enciklopedijos“

Recepto sudėtis: Tešlai reikės: 2 stiklinės miltų, 3 šaukštų cukraus, 2 kiaušinio tryniai, 200 g tirpdyto sviesto.

Įdaras: 3 obuoliai, 1 šaukštas cukraus, 2 šaukštus bulvių krakmolo, 2 kiaušinio baltymai, 2 šaukštai bulvių krakmolas.

Konditerio Evaldo Juškos Įžvalgos

Straipsnyje taip pat trumpai paminėsime konditerį ir virtuvės šefą Evaldą Jušką, kuris yra pasiekęs nemažai laimėjimų kulinarijos srityje. Jis dirbo pasaulinio pripažinimo sulaukusiuose restoranuose, laimėjo tarptautiniuose konkursuose ir dalyvavo realybės šou „Bake Off: The Professionals“.

Evaldas pasakoja, jog būdamas dešimties pajautė meilę maisto gamybai. Paklaustas, koks patiekalas jam labiausiai asocijuojasi su vaikyste, Evaldas atsako nedvejodamas - biskvitinis obuolių pyragas.

Evaldas teigia, jog virtuvės šefas niekada netaps geru virtuvės šefu, jeigu nejaus besąlygiškos aistros savo darbui. O taip pat, svarbu išlikti smalsiam naujiems iššūkiams bei neatrastiems skoniams.

Taip pat skaitykite: Gustavo fenomenas

Paklaustas, kaip bėgant metams kito jo maisto gamybos filosofija, Evaldas neslepia - seniau pagrindinį dėmesį skyrė gaminimo technikai, inovacijoms. Norėjo būti kitoniškas, išskirtinis: „Metams bėgant, supratimas apie maisto gaminimą brendo - ruošdamasis įvairiems konkursams supratau, kad pirmoje vietoje yra patiekalo skonis, antroje - technika, o trečioje - išvaizda."

Šiuo metu Evaldas Juška dirba Kaune esančiame restorane „Arrivée“, dėsto kulinarijos studentams, kuria unikalius desertus „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintiems restoranams Ispanijoje ir dirba ties nauju projektu Kaune - kepykla/desertinė, kuri dienos šviesą turėtų išvysti dar šią vasarą.

tags: #gustavo #enciklopedija #obuoliu #pyragas #receptai

Populiarūs įrašai: