Kelionė po Nemuno Deltą ir Gilijos Pradinės Mokyklos Pietūs: Nuo Gamtos Išteklių Iki Socialinių Klausimų

Nemuno deltos regioninis parkas - tai unikalus gamtos kampelis Lietuvoje, kur susitinka didžiausios šalies upės Nemuno žemupys, vandenys, pelkės ir užliejamos pievos. Šis kraštas, nors ir kuklus, turi didžiulį turizmo potencialą, kurį verta atrasti. Tačiau straipsnyje paliesime ne tik gamtos grožį, bet ir socialinius klausimus, susijusius su mokinių maitinimu.

Nemuno Deltos Regioninio Parko Žavesys

Nemuno delta dažnai lyginama su Kamargo regioniniu parku Prancūzijoje ar Vyslos Žulavais Lenkijoje, tačiau Lietuvoje ji vis dar neatrasta. Birželio pabaiga - puikus metas aplankyti šį regioną, ypač artėjant Kupolės, arba Rasų, šventei. Šventės metu atliekamos apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi, o merginos pina vainikus ir plukdo juos vandeniu, burdamos ateitį.

Rusnės Sala: Vandens Karalijos Širdis

Norint pasiekti Rusnės salą, esančią pačiose Nemuno žiotyse, būtina pervažiuoti Šilutę. Šilutė - puiki vieta apsistoti ilgesniam laikui, nes čia rasite nebrangių viešbučių ir kavinių. Mieste įrengtas uostas, iš kurio organizuojami reisai į Nidą.

Ankstyvą rytą atvykus į Šilutę, galima pasimėgauti rytiniu miesto snauduliu su puodeliu kavos rankoje, apžiūrėti saulės nušviestą Šilutės dvaro rūmų fasadą ir dvaro parką su neįprastu saulės laikrodžiu.

Rusnės sala, kur Nemunas vietinių vadinamas Rusne, atsiskiria nuo Atmatos ir Skirvytės. Per užliejamą kelio dalį pastatyta estakada, kuri turėtų išspręsti vietos gyventojų susisiekimo problemą. Istorinė Rusnės miestelio dalis prie Kazio Griniaus tilto per Atmatą yra paskelbta urbanistiniu paminklu. Čia išlikę keletas įdomių objektų, tokių kaip evangelikų liuteronų bažnyčia, senojo pašto pastatas, mūriniai XIX a. pab. - XX a. pr. gyvenamieji namai ir medinės etnografinės sodybos. Krantinėje matomos Peterso tilto liekanos ir skulptoriaus R. Kvinto sukurtas paminklas, skirtas paminėti Hermano Kalenbacho ir Mohandaso Karamčando Gandhio draugystei.

Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai

Saloje įsikūręs Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras, kuriame galima įsigyti lankytojo bilietą, gauti antspauduką į Saugomų teritorijų pasą ir susipažinti su parko vertybėmis. Rusnės saloje sukurta unikali polderių sistema su vandens kėlimo stotimis, kurias galima apžiūrėti Uostadvaryje. Iš Uostadvario švyturio atsiveria puikus vaizdas į apylinkes.

Hugo Šojaus Muziejus: Istorijos Dvelksmas Šilutėje

Grįžus į Šilutę, verta aplankyti Hugo Šojaus muziejų. H. Šojus, įsigijęs Šilokarčemos dvarą, daug prisidėjo prie Šilutės miesto suklestėjimo. Jis atnaujino rūmus, iškasė tvenkinius, įrengė angliško stiliaus parką, pastatė keliasdešimt ūkinių dvaro pastatų. Lankant muziejų, galima papietauti vienoje iš Šilutės maitinimo įstaigų ir pasidairyti po pagrindinėje Lietuvininkų gatvėje esančias smulkiojo verslo įmones.

Aukštumalos Pelkė: Gamtos Paminklas

Po pietų verta aplankyti Aukštumalos pelkę, kurioje įrengtas pažintinis takas su apžvalgos bokšteliu ir informaciniais stendais. Aukštumalos pelkę 1900-1901 m. visapusiškai ištyrinėjo vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis, kuris 1902 m. išleido pirmąją pasaulyje monografiją apie pelkėtyrą.

Minijos Kaimas: Lietuviškoji Venecija

Toliau keliaujant, būtina aplankyti Minijos (Mingės) kaimą, vadinamą lietuviškąja Venecija. Čia rasite apie 30 sodybų, prie kurių supasi valtys, kateriai ar didesni laivai. Daugelis laivų skirti pramoginiams kruizams po Nemuno deltos regioninį parką. Galima apiplaukti „ratą“ Minijos upe, Kuršių mariomis, Atmata ir grįžti į Minijos kaimą. Taip pat verta apsilankyti J. Gečo sodybos kalvėje, kurioje įrengtas nedidukas Minijos kaimo muziejus.

Ventės Ragas: Paukščių Stebėjimo Vieta

Saulei artėjant prie horizonto, skubėkite į paskutinį dienos kelionės tašką - Ventės ragą. Čia galite aplankyti ornitologijos stotį su milžiniškomis paukščių gaudyklėmis, pakilti į ornitologijos stoties terasą stebėti sparnuočių, pasivaikščioti takais po stoties teritoriją, apžiūrėti gaudykles ir kartu su ornitologais sužieduoti ir paleisti atgal į laisvę pagautus paukščius, nueiti iki molo galo ir pasėdėti ant marių kranto.

Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje

Prie automobilių stovėjimo aikštelės rasite nedidukę parduotuvę, kurioje galite nusipirkti kavos ir skanios rūkytos žuvies vakarienei. Jei turėsite jėgų, galite palydėti už Kuršių nerijos kopų besileidžiančią saulę.

Kintai: Tujos Didybė ir Vydūno Palikimas

Pakeliui į Kintus galite apžiūrėti įspūdingą gamtos paminklą - 18 m aukščio tują - ir Vydūno kultūros centrą, kuriame susipažinsite su šio žymaus filosofo ir rašytojo gyvenimu, kūryba ir Mažosios Lietuvos istorija.

Kiti Objektatai: Žvejų Gyvenvietė ir Žemiausia Lietuvos Vieta

Rusnė - žvejų gyvenvietė, kurioje galima apžiūrėti etnografinę žvejo sodybą Skirvytės kaime. Rusnės saloje, tarp Uostadvario ir Šyškrantės, rasite žemiausią Lietuvos vietą, esančią 0,27 m žemiau Baltijos jūros lygio.

Gilijos Pradinės Mokyklos Pietūs: Socialinis Aspektas

Keliaujant po Lietuvą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gamtos grožį, bet ir į socialinius klausimus. Klaipėdietės Marinos pastebėjimai apie pietus Klaipėdos „Gilijos“ pradinėje mokykloje atkreipia dėmesį į mokinių maitinimo problemas.

Moteris teigia, kad matė, kaip į valgyklą pavalgyti atėję pradinių klasių vaikai buvo apšaukti ar nemaloniai aptarnaujami. Vienas berniukas, kuris jau ne pirmą kartą atėjo du kartus pavalgyti, buvo apšauktas darbuotojos, kad jam priklauso tik vienas kartas. Vargšas vaikas apsiverkė. Moteris išsiaiškino, kad vaikas auga sunkiai besiverčiančioje šeimoje ir kasdien valgydavo kažkieno atlikusį maistą.

Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos

Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos direktorė Renata Mikienė teigia, jog iki šiol nėra sulaukusi nė vieno panašaus skundo. Anot mokyklos vadovės, valgykla ugdymo įstaigoje dirba iki 14 valandos, o maistu joje rūpinasi atskira įmonė. Nemokamą maitinimą gaunančių šeimų vaikai, dėl ligos neatvykę į ugdymo įstaigą, pietus gali pasiimti namo.

Nepaisant direktorės teiginių, klaipėdietė Marina netiki, kad kažkas mokykoloje būtų pasikeitę, jeigu ji apie šį įvykį būtų iškart informavusi ugdymo įstaigos vadovę. Moteris stebisi, kodėl direktorė stebisi, kad ji nesuskubo vaikui pirkti pietų.

Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu uostamiestyje yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą. Jis skiriamas vaikams, kai jų šeimos pajamos per mėnesį neviršija 183 eurų vienam šeimos nariui.

Šis atvejis atkreipia dėmesį į tai, kad net ir turint nemokamą maitinimą, vaikai gali susidurti su problemomis dėl maisto trūkumo ar nemalonaus aptarnavimo. Svarbu, kad mokyklos atidžiau stebėtų mokinių maitinimą ir užtikrintų, kad visi vaikai gautų kokybišką ir pakankamą maistą.

tags: #gilijos #dienos #pietūs #receptai

Populiarūs įrašai: