Geriausi Pasaulio Desertai: Saldus Kelionė Aplink Pasaulį

Keliaujant po skirtingas šalis ir kultūras, neatsiejama patirtis yra pažintis su vietine virtuve. Šiandien, kai esame gerai susipažinę su įvairiais egzotiškais patiekalais, verta atkreipti dėmesį į pasaulio desertų įvairovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomiausius ir skaniausius desertus iš įvairių pasaulio kampelių, nuo tradicinių prancūziškų saldumynų iki egzotiškų Azijos skanėstų.

Desertų Įvairovė Pasaulyje

Desertai yra neatsiejama daugelio kultūrų dalis, o jų įvairovė visame pasaulyje yra stulbinanti. Nuo subtilių prancūziškų pyragų iki egzotiškų Azijos saldumynų, desertai atspindi ne tik kulinarinę meistrystę, bet ir kultūrinį paveldą. Kiekvienas regionas turi savo unikalius receptus, kurie perduodami iš kartos į kartą, ir kiekvienas iš jų turi savo ypatingą istoriją bei skonį. Desertai dažnai atspindi vietinių ingredientų gausą ir kulinarines tradicijas. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono desertuose dažnai naudojami riešutai, medus ir citrusiniai vaisiai, kurie yra gausiai auginami šioje srityje. Tuo tarpu Azijos desertai dažnai pasižymi ryžių, kokoso ir egzotinių vaisių naudojimu, kurie yra būdingi šiam regionui. Be to, desertai dažnai yra susiję su tam tikromis šventėmis ar ypatingomis progomis. Pavyzdžiui, Italijoje tiramisu dažnai patiekiamas per šeimos susibūrimus ir šventes, o Japonijoje mochi yra tradicinis Naujųjų metų desertas. Šie saldumynai ne tik džiugina skonio receptorius, bet ir sukuria ypatingą atmosferą bei prisiminimus.

Lietuvių Susidomėjimas Pasaulio Desertais

Lietuviai vis labiau domisi užsienio šalių desertais, o prekybininkai į savo asortimentą įtraukia tokius populiarius saldumynus kaip orinukai, kanelės ar baklava. Esame puikiai susipažinę su amerikietišku obuolių pyragu, belgiškais vafliais ir itališkais ledais gelato. Tačiau pasaulis pilnas dar neatrastų skonių ir desertų, kurie gali nustebinti ne tik savo skoniu, bet ir istorija ar gamybos niuansais.

Prancūziški Desertai: Elegancija ir Tradicijos

Prancūzija neabejotinai yra desertų pasaulio sostinė. Prancūziški desertai garsėja savo elegancija, rafinuotumu ir aukšta kokybe. Štai keletas populiariausių prancūziškų desertų:

  • Krembriulė (Crème brûlée): Tai vienas populiariausių Prancūzijos desertų, kurio gamybai prireikia karšto vandens vonelės ir degiklio, kuris padeda ant plikyto kremo užpiltą cukrų paversti karamele. Pirmieji krembriulė paminėjimai yra prancūzų kalba ir siekia 17 amžiaus pabaigą, tačiau dėl jo kilmės vis dar nesutariama. Norint paruošti crème brûlée reikia vos trijų bazinių ingredientų: cukraus, itin riebios grietinėlės ir kiaušinio trynių. Visi produktai, prieš gaminant, privalo būti kambario temperatūros. Jokiu būdu negalima perkepti - desertas turi švelniai „banguoti“. Ir žinoma - itin svarbi cukraus plutelė ant viršaus. Ji turi būti preciziška: traški, tačiau ir ne per stora.
  • Profiteroliai: Italai ir prancūzai nesutaria - kam gi priklauso plikytų pyragaičių, profiteroles, receptūra? Istoriniuose šaltiniuose fiksuojama, jog būtent italai sukūrė plikytos tešlos receptą. Tačiau XVIII a. prancūzų šefas Marie-Antoine Carême sugalvojo, jog tuščiavidurius pyragėlius galima užpildyti grietinėle. Šiandien pyragėliai populiarūs visame pasaulyje. Tiesa, grietinėlės įdaras dažnai pakeičiamas ir kitais skoniai: ledais, kremu ar pan.
  • Kanelės (Cannelés): Dar vienas prancūziškas saldėsis, kuris populiarus visame pasaulyje. Pirmosios šį subtilų kepinį ėmė gaminti vienuolės dar XVIII a. Deserto gamybai reikalingų trynių joms atiduodavo vyndariai, kurie vyno skaidrinimui naudodavo tik baltymus. Kanelėmis vienuolės vaišindavo nepasiturinčius. Vis dėlto, „tikrųjų“ kanelių receptas gimė kiek vėliau - 1985-aisiais. Bordo regione konditeriai ištobulino senąjį vienuolių receptą. Svarbiausia - atšaldytos varinės formelės, kurios ištepamos bičių vaško ir dygminų aliejaus mišiniu. Į jas pilama šalta tešla ir kanelės kepamos gerai įkaitintoje orkaitėje. Idealus rezultatas, kai kanelių vidus minkštutėlis, o išorė - traški ir karamelinė. Beje, sakoma, jog net pasaulinio lygio konditerių pagamintos kanelės skaniausios tik pirmąją valandą.
  • Macarons: Tai prancūziški sausainėliai, nuo kurių tiesiog neįmanoma atitraukti akių. O ar žinojote, jog šių sausainėlių istorija taip pat siejama su Italija? Pirmieji juos gaminti pradėjo Venecijos vienuoliai dar VIII a. Prancūziją receptūra pasiekė XVI a. pirmoje pusėje, kai italų didikė Kotryna Mediči ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Henriko II. Tiesa, Italijoje sausainėliai atrodė kiek kitaip - jie buvo tik vieno sluoksnio. Tuo tarpu, prancūzų konditeriams kilo mintis sausainėlius patobulinti - migdolų ir morengo masės sausainis tapo tarytum „sumuštinis“, kurį sudarė trys dalys: sausainėlis-šokoladinis pertepimas-sausainėlis. Nuo to laiko macarons tapo Prancūzijos konditerijos simboliu. Populiariausi skoniai - tradiciniai: braškių, šokolado, vanilės.
  • Kruasanai (Croissants): Tikriausiai pritarsite, jog kruasanai iš karto asocijuojasi su prancūzų virtuve. Vis dėlto, net ir čia galime jus nustebinti: pasirodo, šie pusmėnulio formos kepiniai kilę iš… Austrijos! Į Prancūziją juos atvežė princesė Marija Antuanetė. Ištekėjusi už karaliaus Liudviko XVI moteris persikraustė į Prancūziją ir ėmė itin ilgėtis namų skonio - išorėje traškių, o viduje minkštučių kipferl (taip jie vadinti Austrijoje). Neilgai trukus karališkieji kepėjai jau mokėsi kepti pusmėnulio formos kepinius, kuriems Prancūzijoje suteiktas kruasanų vardas. 2012-aisiais metas kruasanai oficialiai įgijo saugomo geografinio produkto statusą. Šiais laikais kruasanų būna įvairiausių: tiek paprastų, be jokio įdaro, tiek gardintų įvairiausiais skoniais: šokoladu, migdoliniu kremu, uogomis ir pan. Tai sviestinis pusmėnulio formos kepinys, kurį prancūzai dievina valgyti per pusryčius. Jis pagamintas iš sluoksniuotos mielinės tešlos. Šie raguoliai itin mėgstami ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse, kuriose gali būti tiekiami su pačiais įvairiausiais priedais: migdolais, šokoladu, džiovintais vaisiais, špinatais, kumpiu, sūriu ar kitais pikantiškais užpildais.
  • Lietiniai blynai (Crêpes): Į šį sąrašą negalėjome neįtraukti ir dar vieno, klasikinio prancūziško deserto - lietinių blynelių crêpes. Jų receptūra kilusi iš Bretanės regiono: vietiniai žemdirbiai, gindamiesi nuo bado, iš lengvai išaugintų grikių miltų sugalvojo maišyti tešlą ir kepti itin plonus blynelius. Kiek vėliau lietiniai blyneliai tapo vasario 2-osios patiekalu - šią dieną katalikai švenčia Grabnyčias. Prancūzai šventės proga ėmė masiškai kepti lietinius blynelius.

Ispaniški Desertai: Saulės Nubučiuoti Skoniai

Ispanijos desertai atspindi šalies saulę, aistrą ir turtingą istoriją. Vienas populiariausių ispaniškų desertų yra:

Taip pat skaitykite: Vaflių ir ledų recenzija Palangoje

  • Alfajores: Vieną šių šalių desertų pažibą Alfajores galima rasti ne tik Ispanijoje, bet ir kone dešimt tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos nutolusioje Pietų Amerikoje. Kartu su ispanų konkistadorais į Pietų Ameriką atkeliavęs ir ten vienu pagrindinių skanėstų ilgainiui tapęs desertas ne tik pakeitė formą, bet ir pakurstė vietinių fantaziją.

Azijos Desertai: Egzotika ir Harmonija

Azijos desertai pasižymi egzotiškais ingredientais, subtiliais skoniais ir harmonija tarp saldumo, rūgštumo ir sūrumo. Štai keletas įdomiausių Azijos desertų:

  • Dan tatai (Kinija): Tai tvirtą išorinės tešlos plutą turintys ir iš kiaušinių pagamintu pagrindu užpildyti pyragėliai, kilę iš Guangdžou provincijos. Būtent Guangdžou provincija, kurioje atsirado šis įstabus desertas, augo nuo prekybinių ryšių su tuometine britų imperija. Taip pat nemažą įtaką dar anksčiau turėjo ir portugalų jūreiviai. Nereikia pamiršti, kad šios dvi prekybinės jėgos čia pat įsteigė ilgametes kolonijas - atitinkamai Honkongą ir Makao. Tad europiečių įtaka jaučiasi ir maisto bei būtent šio deserto gamyboje.
  • Sezamo kamuoliukai jian dui (Kinija): Dabar populiarėja ir riešutų ar sūrio įdarai, kurie šį patiekalą paverčia ne tik desertu.
  • Lipnūs ryžiai su mangais (Tailandas): Nors skamba išties neįprastai ir net keistokai, neretai jis vadinamas vienu tobuliausių pasaulio saldumynų. Jame susilieja vieni geriausių šios pietryčių Azijos šalies produktų - mangai, kokosų kremas ir kokosų pienas. Norint jį paruošti, visų pirma, praplaukite ryžius šaltu vandeniu, užmerkite juos ir palikite „pastovėti“ bent tris valandas. Tuomet užvirkite puodą vandens ir virš jo padėkite koštuvą, į kurį supilti ryžiai. Kol ryžiai garinami, ant viryklės pašildykite kokosų pieną, į jį suberkite cukrų - nuolat juos maišykite. Išvirtus ryžius suberkite į indą, ant jo užpilkite kokosų pieną, viską gerai išmaišykite ir palikite porą minučių „pastovėti“. Tuo metu supjaustykite mangą, jį dėkite ant ryžių ir viską pabarstykite sezamų sėklomis.
  • Močis (Japonija): Tai japoniškas ryžių pyragas, gaminamas iš trumpagrūdžių japoniškų lipnių ryžių, pridedant vandens, cukraus ir kukurūzų krakmolo. Močių valgymas per Naujuosius fiksuojamas nuo pat VIII a. pabaigos. Imperatoriškojo dvaro kilmingieji tikėjo, kad ilgos, šviežiai pagamintų močių gijos simbolizuoja ilgą gyvenimą ir gerovę. Be to, buvo manoma, kad valgant džiovintus močius stiprėja dantys. Tradiciškai močių gamyba Japonijoje yra svarbus kultūrinis renginys, kuriame dalyvauja vietos bendruomenės ar šeimos nariai. Dar ir šiandien, ypač prieš Naujuosius metus, laikantis senųjų tradicijų, močiai gaminami daugelyje kaimo ir miestų šventyklose bei šventovėse ir bendruomenių erdvėse. Tradicinis močių gamybos procesas vyksta trimis etapais. Iš pradžių poliruoti lipnūs ryžiai mirkomi per naktį ir verdami garuose. Tuomet jie sutrinami mediniais plaktukais tradiciniame japonų inde. Paprastai šiame darbe dalyvauja du žmonės: vienas muša, o kitas suka ir drėkina močį. Jie turi laikytis vienodo, pastovaus ritmo, antraip gali netyčia vienas kitą sužeisti. Paruošta lipni masė pjaustoma arba formuojama pagal norimą formą. Šiais laikais močiai paplito visame pasaulyje bei buvo pradėti ruošti įvairesniais būdais. Pavyzdžiui, šiuo metu ypač populiarus močis su ledais. Kitose šalyse paplito ir daugiau įvairių močių paruošimo būdų, kurie papildo šį desertą ir padeda jį pamilti įvairių šalių ragautojams.

Kiti Pasaulio Desertai, Verta Dėmesio

  • Kašata (Kashata) (Rytų Afrika): Čia itin populiariame deserte kashata susilieja karamelizuotas cukraus traškumas ir žemės riešutai ar švieži smulkinti kokosai. O kartais netgi abiejų ingredientų mišinys.
  • Tartufas (Italija): Vienas iš naujų, dar mažai Lietuvoje žinomų desertų, kuriuos galima patiekti ant Velykų stalo yra itališkas desertas tartufas. Jis kilo iš Pizzo miesto Kalabrijos regione. Desertas yra rutuliuko formos, sudarytas iš mažiausiai dviejų skonių gelato ledų. Paprastai tartufas padengiamas šokolado arba kakavos apvalkalu. Pasakojama, kad tartufas pirmą sykį buvo pagamintas per klaidą. Vienoje kavinėje, ruošdamas patiekalus vestuvių šventei, italų virtuvės šefas Don Pippo pastebėjo, jog pritrūko formų desertams ruošti, o saldžiųjų patiekalų jau laukė būrys susirinkusių ir išalkusių svečių. Šefas, norėdamas išspręsti problemą, tiesiog į rankas paėmė nedideles porcijas lazdyno riešutų ir šokoladinių gelato. Į vieną iš ledų porcijų įpylė šiek tiek ištirpinto šokolado, vėliau viską suvyniojo į cukrinį popierių, taip sukurdamas gerai žinomą tartufo formą. Netyčia pavykęs desertas buvo palankiai sutiktas vestuvių svečių ir iš karto pelnė virtuvės šefui šlovę. Italijoje „Tartufo di Pizzo“ turi saugomą geografinę nuorodą, nes Pizzo yra istorinė vietovė, kurioje tartufo desertas ir buvo sukurtas. Tačiau jis netruko pasklisti po visą Italiją, o vėliau, įgaudamas vis naujų, skirtingų skonių, išgarsėjo ir visame pasaulyje. Palaipsniui savo gerbėjus jis atranda ir Lietuvoje.

Desertų Gamyba: Indai ir Tendencijos

Tinkamai parinkti indai yra svarbūs gaminant desertus. Ketaus puodai ir keptuvės yra puikus pasirinkimas, nes jie tolygiai paskirsto karštį ir puikiai išlaiko šilumą. Tai leidžia desertams iškepti tolygiai, sukurti traškų paviršių ir purų vidų. Be to, ketaus indai yra universalūs ir gali būti naudojami orkaitėje, ant viryklės ir net grilyje.

Šiuolaikinės desertų tendencijos apima naujų skonių paieškas, sveikatingumo bangą ir dėmesį desertų sudėčiai. Pirkėjai nori, kad desertai būtų ne tik skanūs, bet ir palankūs sveikatai, todėl vis dažniau renkasi sveikesnius ingredientus ir gamybos būdus.

Sveikesni Desertai: Patarimai ir Alternatyvos

Saldumynai pagal sveikos mitybos principus turėtų sudaryti labai mažą dalį mityboje, nors ir suteikia energijos, tačiau dažnu atveju turi tuščių kalorijų, mažai vertingų maistinių medžiagų, kelia cukraus šuolius organizme, turi daug cukraus, įvairių maisto priedų (saldiklių, dažiklių, konservantų), rafinuotų ar net hidrintų riebalų, rafinuotų miltų. Perteklius sveikatai nepalankių desertų virsta riebalais ir auga papildomi kilogramai. Tačiau išeitis visada yra, turime rinktis gamtos sukurtas dovanas ir pirmiausia, saldumą gauti iš vaisių ir uogų. Antra, gaminti namuose sveikatai palankesnius desertus, trečia, išsirinkti prekybos centruose sveikesnius, ketvirta - visais atvejais valgyti saikingai ir su pasimėgavimu.

  1. Varškės sūrelis gali būti sveikesnis desertas? Jei neturite pieno produktams nustatytų alergijų, toleruojate pieno cukrų laktozę, tai pieno produktai - puikus desertas. Ypatingai dėl to, kad galima išsirinkti subalansuotą desertą, kuriame bus ne tik angliavandenių, riebalų, bet ir baltymų, pavyzdžiui, iš graikiško jogurto, varškės, sūrio, sviesto. Renkantis glaistytą varškės sūrelį pirmenybę derėtų teikti tiems, kuriuose yra daugiausiai varškės t.y. ne mažiau 65 proc., ir atsižvelgti į kuo trumpesnį sudedamųjų dalių sąrašą. Cukrų rekomenduojama iki 16 g/100 g, riebalų iki 20 proc., riebalai tik iš pieno ir kakavos, ieškoti, kad nebūtų rafinuotų palmių riebalų ir kuo daugiau baltymų, ne mažiau 10 g/100 g. Renkantis varškės sūrelį be glaisto, pirmenybę teikti ekologiškiems, kuriuose daugiausia varškės - ne mažiau 80 proc., cukrų iki 16 g/100 g, riebalų iki 10 proc. ir kuo daugiau baltymų, ne mažiau 10 g/100 g. Svarbu atsiminti, kad suvalgius vieną glaistytą 40 gramų varškės sūrelį arba be glaisto 80 gramų varškės sūrelį gauname apie 150 kcal. Skanus ir greitas varškės desertas, kurį paprasta paruošti namuose: dėkite sluoksniais ekologiškus kukurūzų dribsnius arba pačių gamintą granolą, natūralų graikišką jogurtą, varškę ir ant viršaus trintas uogas su bananu arba konservuotus ananasus savo sultyse ir šviežių uogų.
  2. Desertai be cukraus, ar tikrai sveikiau ir mažiau kalorijų? Cukrus produkte gali būti natūraliai (pieno cukrus laktozė, vaisiai), gali būti pridėtinis cukrus iš sacharozės (stalo cukrus), fruktozės, gliukozės, ar sveikesnių alternatyvų medaus, agavų sirupo, klevų sirupo ir pan. arba saldaus skonio kaip ir pirmieji du, tačiau su saldikliais. Ne cukrus yra didysis blogis, o cukraus perteklius, o vartojant be cukraus desertus galima pagalvoti, kad tai lygu sveika ir jų galiu valgyti iki soties! Jei desertas be cukraus, tai dažniausiai būna su saldikliais, o didžioji dalis saldiklių draustina vaikų maitinime ir dietiniame maitinime, jų sąrašas platus: E950 acesulfamas K; E951 aspartamas; E952 ciklamatai; E954 sacharinai; E955 sukralozė; E957 taumatinas; E959 neohesperidinas DC; E960 steviolio glikozidai; E961 neotamas; E962 aspartamo-ecesulfamo druska; E969 advantamas. Saldikliai gali būti net 200 kartų saldesni nei cukrus, todėl jų kiekis į produktus dedamas minimalus, tačiau saldus skonis išlieka, kas mus tarsi apgauna. Tie, kas turi riziką susirgti diabetu, nori sulieknėti, tam tikru periodu renkasi produktus su saldikliais. Reikėtų nepamiršti, kad nors saldikliai leistini maisto produktų gamyboje (išskyrus ugdymo ir gydymo įstaigas), tačiau tai nereiškia, kad ilgalaikiam sveikatos išsaugojimui ir normaliam kūno svorio palaikymui jie naudingi. Vis daugiau kalbama apie saldiklių sukeliamą vidurių pūtimą, žalą organizmo gerosioms bakterijoms, imuniteto silpinimą ir net įtaką lėtinėms ligoms. Į desertus su saldikliais galima įdėti daug riebalų, net hidrintų, ar margarino, galima išimti visas skaidulines medžiagas ar kitas vertingas maistines medžiagas. Teikite pirmenybę produktams be pridėtinio cukraus, o saldumą gaukite iš vaisių, uogų, pieno cukraus laktozės, pavyzdžiui, puikiai tinka džiovintų vaisių ir riešutų desertai, ar jogurtai, varškės produktai su vaisiais ir uogomis. Skanus ir greitas desertas be pridėtinio cukraus, kurį paprasta paruošti namuose: ekologiškas riešutų sviestas, ekologiška kakava ir datulės, viską sutrinti iki vienalytės konsistencijos ir tepti ant viso grūdo trapučio, užsidėti ant viršaus įvairiausių vaisių ir uogų.
  3. Desertai be miltų, be glitimo - skirti sveikatai ar lieknėjimui? Glitimas, tai baltymas esantis grūduose, desertus be šio baltymo reikėtų rinktis tiems, kas turi nustatytą ligą - celiakiją arba jaučiasi blogai suvalgęs glitimo turinčių produktų. Gaminant šiuos desertus, galima taip pat pridėti daug cukraus, maisto priedų, sveikatai nepalankių riebalų, išimti visas skaidulines medžiagas ir padaryti labai kaloringą produktą. Tačiau jei renkatės desertus natūraliai be glitimo, pavyzdžiui su kukurūzų, migdolų ar kokosų miltais, tai jau sveikesnė alternatyva, nes miltiniai produktai apskritai siejami su papildomais kilogramais - tai yra krakmolingų desertų kategorija. Skanus ir greitas desertas be glitimo, kurį paprasta paruošti namuose: 2 stikl. kepintų ir sumaltų saulėgrąžų/sesame sėklų/ mėgstamų riešutų; 1 stiklinė smulkių ekologiškų viso grūdo be glitimo avižinių dribsnių; 35 vnt. šviežių datulių; džiov. Juodųjų serbentų; 1 vnt. ekologiškos šviežiai spaustos citrinos sulčių; Išminkius, apibarstoma tomis pat avižomis ir suformuojama norimos formos desertai, laikyti šaldytuve iki 7 dienų.
  4. Veganiški ar žaliavalgiški desertai lygu sveika? Veganiškas desertas bus be gyvūninės kilmės produktų (pieno, varškės, sviesto, želatinos, kiaušinių ir pan.), o žaliavalgiškas - dar ir dažniausiai termiškai neapdorotas, arba apdorotas, bet ne aukštesnėje nei 42 laipsnių temperatūroje. Vis dažniau pastebimas neigiamas poveikis sveikatai dėl pieno produktų perteklinio vartojimo, todėl veganiški ir žaliavalgiški produktai įgauna didelį privalumą. Taip pat, termiškai neapdorojant desertų išlieka daugiau vertingų maistinių medžiagų ir fermentų, tai didelis pliusas žaliavalgiškam desertui. Taip pat, ne retai gaminami tortai, saldumynai būna ryškūs, spalvoti, daug vaisių ir uogų turintys, dažniausiai su sveikesnėmis cukraus alternatyvomis, pavyzdžiui, klevų sirupu ar tiesiog be pridėtinio cukraus su vaisiais ir uogomis. Rinkoje galime rasti veganiškų desertų, kurių pirma sudėtinė dalis cukrus, vadinasi jo ir daugiausia, dažniausiai rafinuoti palmių, kokosų riebalai, skonis, pavyzdžiui, veganiško varškės sūrelio, nėra toks geras, kokio tikėtumeisi valgydamas desertą, o taip pat kalorijų kiekis didelis. Tačiau pastebima, kad veganiškų, žaliavalgiškų desertų gamintojai atsižvelgia ir į kitas klientų rekomendacijas ir stengiasi atsigręžti ir į pagrindinius sveikumo principus: gaminti desertus iš natūralesnių produktų, ekologiškų, be maisto priedų, su sveikesnėmis cukraus alternatyvomis arba be pridėtinio cukraus, ar net ir be glitimo.
  5. Sveikuoliški ir ekologiški desertai - geriausias pasirinkimas? Ekologiški produktai: vaisiai, uogos, kruopos, dribsniai, kiaušiniai, sviestas, varškė ir pan. sveikiau ne tik gamtai, bet ir žmogui, nes pagaminta be cheminių medžiagų. Desertai pagaminti iš ekologiškų žaliavų yra sveikesni, tačiau jei turime ekologišką saldainį, tai cukraus gali būti daugiau nei 50 proc., gali būti rafinuotų palmių riebalų, daug druskos, tam tikrų maisto priedų, net gi daug kalorijų. Sveikuoliškas desertas gali būti be pridėtinio cukraus, bet su rafinuotais palmių riebalais, gali būti su pieno produktais ar glitimu, kuris žalingai veiks organizmus tų, kuriems šie produktai sukelia alergines reakcijas. Sveikuoliškas desertas labai individualu ir ar jis sveikuoliškas ar ne visai, vartoti būtina saikingai.

Apibendrinant rekomendacijas: desertus valgykite kai esate sotūs arba kaip atskirą valgymą, pavyzdžiui priešpiečiams. Rinkitės be pridėtinio cukraus arba mažiau cukraus, iš sveikesnių alternatyvų - medaus, agavų sirupo ir pan., natūraliai be glitimo esančių produktų, su sveikatai palankesniais riebalais, pavyzdžiui sviestu, o ne margarinu. Geriausia riebalus gauti iš riešutų ar sėklų, rinkitės iš ekologiškų produktų ir valgykite saikingai ir pasimėgaudami. Sveikatai palankesnis desertas tas, kuriame cukrų ne daugiau nei 16 g/100 g arba be pridėtinio cukraus, pagamintas iš ekologiškų produktų. Skanus ir greitas sveikuoliškas ir tradicinis vaikystės desertas, kurį paprasta paruošti namuose - tiesiog ekologiškas agurkas su ekologišku medumi.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai kibinų receptai

Taip pat skaitykite: Kaip maitintis sveikai darbe

tags: #geriausi #pasaulio #desertai #sąrašas

Populiarūs įrašai: