Galvos skausmas ir herpes viruso ryšys: išsami apžvalga
Lūpos yra svarbi veido dalis, todėl bet kokios jų ligos gali sukelti stresą. Lūpas gali paveikti įvairios būklės, įskaitant uždegimus, alergijas, onkologinius procesus ir net vidaus ligas. Šiame straipsnyje aptarsime herpes viruso ryšį su galvos skausmais, taip pat apžvelgsime įvairias lūpų ligas ir būkles.
Lūpų ligos ir būklės
Lūpos yra gerai matomas organas, viena svarbiausių veido dalių, tad bet kokios jų ligos kelia pacientui nemažai streso. Lūpas gali pažeisti uždegimas, alergija, onkologiniai procesai, netgi vidaus ligos. Lūpų atspaudai, lūpos nesuaugimas, lūpos įdubimai bei Fordyce granulės.
Lūpų atspaudai
Lūpų atspaudai yra normalus lūpų raudonio paviršiaus reljefas. Tai nedidelės klostės, raukšlelės, grioveliai. Riebalinės liaukos išsidėsto palei lūpų raudonį, arčiau odos, o mažosios seilių liaukos - burnos gleivinės pusėje. Visų šių liaukų veikla ir sekretai užtikrina normalią lūpų būklę.
Lūpos nesuaugimas
Veido vystymasis yra sudėtingas procesas, sudarytas iš kelių etapų: apatinio žandikaulio šakos ir šoninės apatinės lūpos vagos darnaus susiliejimo, viršutinio žandikaulio ir kaktinės nosies ataugos susijungimo. Lūpa nesuauga tada, kai sutrinka lūpas formuojančių plokštelių ir gomurio normalus susiliejimas. Lūpos nesuaugimas gali paveikti tik pačias lūpas, arba nusitęsti ir į gomurį. Dažniausiai lūpos nesuaugimas būna vienpusis.
Lūpų įdubimai
Lūpų įdubimai - dar viena įgimta anomalija, paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Kartais šie įdubimai lydi lūpos nesuaugimą, nors dažniausiai būna pavieniui, ir, kaip taisyklė, apatinėje lūpoje, arčiau burnos kampo. Jų dydis svyruoja nuo 1 mm iki 25 mm. Kartais šie įdubimai „susisiekia“ su mažosiomis seilių liaukomis, taigi pro juos gali skirtis seilės.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti vyniotinį iš kiaulės galvos
Fordyce granulės
Tai ektopinės riebalinės liaukos, 1-3 mm dydžio gelsvos, oranžinės ar baltos papulės.
Pigmentinės dėmės
Gerybiniai pigmentiniai dariniai lūpų raudonio srityje. Tai gali būti šlakai, použdegiminė pigmentacija, Adisono ligos požymis, Peutz-Jeghers sindromo simptomas. Pigmentinių dėmių gali atsirasti bet kur, tačiau dažniausiai jos pastebimos ant lūpų raudonio, gomurio, skruostų gleivinėje, dantenų. Dėmės gali turėti melsvą, juodą ir rudą atspalvį. Dažniausiai tai būna pavieniai dariniai, nors pasitaiko ir daugybinių. Dėmės būna aiškių ribų, 4-6 mm dydžio. Pastebėta, kad jos būdingesnės moterims. Šios dėmės neturi polinkio supiktybėti. Išopėję, didėjantys, netolygios pigmentacijos bei kiti įtarimą keliantys dariniai turi būti ištirti siekiant atmesti melanomą. Tam atliekamas histologinis tyrimas. Strazdanos - dažnam žmogui būdingos rusvos dėmelės, jų gali būti ant gomurio, dantenų ir lūpų.
Veninis ežeras
Tai melsvos ar violetinės dėmės, papulės, kurios paspaudus nublykšta. Jų dydis siekia 2-8 mm. Dažniausiai veninis ežeras atsiranda ant apatinės lūpos. Darinys dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms. Gydymo dažniausiai nereikia, nebent pacientas to pageidauja kosmetiniais tikslais.
Lūpų kramtymas
Dėl šio įpročio, kai lūpos nuolat laižomos, kramtomos, apatinėje lūpoje atsiranda paraudusių plotelių, erozijų, baltų plokštelių su nelygiu, šiurkščiu paviršiumi. Oda nuo šių plokštelių gali būti lengvai nuimta, o tai toliau skatina erozijų, opelių formavimąsi. Dažnu atveju pastebima nukramtyta ir skruostų, liežuvio šonų gleivinė. Ne visais atvejais pacientai patys pastebi šį lūpas žalojantį įprotį, dažniau apie tai pasako jo artimieji. Konsultacijos metu išryškėja paciento polinkis į nerimą ar netgi kitus save žalojančius įpročius.
Mukocelė
Gerybinė mažųjų seilių liaukų patologija, kuriai būdinga ribota seilių sankaupa po gleivine. Tai pavieniai, dažnai atsikartojantys, perregimi, 0,5-1,5 cm dydžio, rausvi, į cistas panašūs gleivinės dariniai, dažniausiai apatinėje lūpoje. Kitos galimo lokalizacijos - burnos dugnas, skruostų gleivinė, liežuvis, minkštasis gomurys. Mukocelei plyšus, burnoje jaučiamas saldus skonio ir tirštos konsistencijos skystis. Kai mukocelės dažnai kartojasi, dėl randėjimo procesų gali būti paveiktos ir greta esančios seilių liaukos, kas lemia gruoblėto gleivinės paviršiaus formavimąsi. Mukocelės skirtinos nuo gerybinių ir piktybinių seilių liaukų navikų, hemangiomos, limfangiomos, minkštųjų audinių pūlinių, lipomos, piogeninės granuliomos, polipų.
Taip pat skaitykite: Sapno apie lėktuvą interpretacijos
Lūpų kampų uždegimas
Lūpų kampų uždegimas.
Lūpų pūslelinė
Tai viena dažniausių infekcijų visame pasaulyje. Skiriami 2 pūslelinės viruso tipai: HSV-1, dažniausiai sukeliantis lūpų pūslelinę, ir HSV-2, dėl kurio atsiranda lytinių organų pūslelinė. Visgi tai nėra griežtai apibrėžta, ir bet kuris iš viruso tipų gali sukelti tiek lūpų, tiek ir genitalijų pažeidimus. Pirminė infekcija pasireiškia lūpų uždegimu (cheilitu), skausmu, pūslelėmis aplink burną, dantenų ir burnos gleivinės uždegimu, faringitu (ryklės uždegimu), kataro reiškiniais. Tai būdingiausia vaikams. Visgi didžioji dalis pirminių Herpes infekcijų atvejų nesukelia jokių simptomų ir žmogus net nejaučia, kad serga. Po pirminės infekcijos, virusas lieka organizme, pereina į „ramybės“ fazę nerviniuose mazguose. Kai virusas reaktyvuojasi, atsiranda skausmas, dilgčiojimas, patinimas, galvos skausmas. Po kelių toje vietoje, kur jautėsi skausmai dilgčiojimas, atsiranda grupė pūslelių skaidriu turiniu. Po 5-10 dienų pūslelės tampa erozijomis, jas padengia šašai ir prasideda gijimo procesas. Pūslelinė linkusi kartotis ties lūpos ir odos riba. Daugumoje atveju, žmonėms su normalia imunine sistema, pūslelinė gali kartotis iki 2 kartų per metus, nors apie 10% žmonių patiria net 6 lūpų pūslelinės epizodus per metus. Ligos diagnostika sunkumų nesukelia, dažniausiai užtenka nuodugnios gydytojo apžiūros. Sunkesniais atvejais skiriami virusologiniai, serologiniai ar molekuliniai tyrimai, tepinėlio nuo pūslelės mikroskopija. Gydymui skiriami geriamieji priešvirusiniai vaistai, 5-10 dienų kursas.
Kitos virusinės lūpų ligos
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) lemia karpų formavimąsi. Užkrečiamasis moliuskas yra virusinė liga, kuriai būdingas bėrimas smulkiomis papulėmis su centriniu įdubimu. Gali būti pažeidžiama bet kuri kūno sritis.
Uždegiminės lūpų ligos
Dažniausiai tai būna lūpų ir burnos sausumas, lūpų uždegimas, angioedema, į plokščiąją kerpligę panašūs bėrimai.
Lūpos plokščialąstelinė karcinoma
Lūpos plokščialąstelinė karcinoma yra pati dažniausia burnos srities onkologinė liga. Šis navikas net iki 90% atsiranda apatinėje lūpoje. Lūpos plokščiųjų ląstelių vėžys pasireiškia kaip standi, negyjanti raudona ar balta papulė, nedidelė opa. Žmogaus papilomos viruso infekcija. Liga dažnesnė šviesios odos savininkams, dažniau vyrams negu moterims. 8% atvejų jau diagnozės metu būna metastazių, dažniausiai tai būna sritinių limfmazgių metastazės. Limfiniai mazgai padidėja, būna standžios konsistencijos, nepaslankūs. Vėlesnėse ligos stadijose liga metastazuoja į plaučius, kepenis. Lūpos plokščialąstelinis vėžys gydomas tik chirurgiškai. Operacijos metu apžiūrimi ir regioniniai limfmazgiai. Pacientams, kuriems negalima atlikti operacijos, skiriama radioterapija (spindulinis gydymas). Geriausius gydymo rezultatus lemia ankstyva ligos diagnostika.
Taip pat skaitykite: Stogas: būtinybė ir saugumas
Herpes virusas: kas tai?
Herpes virusas yra infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV). Yra du pagrindiniai herpes viruso tipai: HSV-1 ir HSV-2. HSV-1 dažniausiai sukelia pūsleles arba opeles aplink burną ir ant lūpų, o HSV-2 dažniau sukelia lytinių organų infekcijas. Tad kaip suprantate, herpes virusas ant kūno gali atsirasti dvejose vietose - ant lūpų ir ant lytinių organų. Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, pavyzdžiui, bučiuojantis ar turint intymių santykių. Kartą patekęs į organizmą, herpes virusas lieka jame visam laikui ir gali periodiškai atsinaujinti, sukeldamas tam tikrus simptomus, ypač kai organizmas yra nusilpęs arba patiria stresą. Nors šio viruso visiškai išgydyti negalima, jo simptomus galima kontroliuoti naudojant specialius vaistus.
Kaip pasireiškia herpes virusas? Simptomai
Herpes viruso simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kuris viruso tipas sukėlė infekciją. Pavyzdžiui, jei žmogus užsikrečia HSV-1, kuris dažniausiai sukelia burnos pūslelinę, pagrindinis simptomas yra skausmingos, niežtinčios pūslelės ant lūpų ar aplink burną. Prieš atsirandant pūslelėms, gali būti juntamas dilgčiojimas ar niežulys. Vėliau pūslelės pasidengia pluta, kuri po kelių dienų ar savaitės išnyksta savaime. Herpes viruso buvimas organizme sveikam žmogui niekaip nepasireiškia. Jis pradeda atsirasti tik tada, kai imuninė sistema yra nusilpusi. Taip gali nutikti dėl peršalimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, rūkymo, staigaus streso, odos traumos perioralinėje srityje (apie burną), pervargimo ar miego trūkumo.
HSV-2, kuris sukelia lytinių organų pūslelinę, pasireiškia panašiai - tik skausmingos pūslelės ar opos gali atsirasti lytinių organų srityje, o taip pat gali būti juntamas skausmas šlapinantis ar diskomfortas. Abiejų tipų herpes virusas dažnai sukelia bendrus simptomus, tokius kaip nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas ir patinę limfmazgiai. Kai kurie žmonės, ypač per pirmąjį protrūkį, gali jausti itin stiprius simptomus, o kitiems jie gali būti lengvesni arba visai nepastebimi. Svarbu pažymėti, kad herpes virusas gali pasikartoti. Tai reiškia, kad po pirmojo protrūkio virusas gali laikinai „užmigti“, bet suaktyvėti vėliau, sukeldamas naujus simptomus. Pasikartojantys protrūkiai dažniausiai būna švelnesni ir trumpesni nei pirmasis, tačiau gali kartotis kelis kartus per metus.
Kaip plinta herpes virusas?
Herpes virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens oda, gleivine arba skysčius, kuriuose yra virusas. Dažniausiai infekcija perduodama artimo fizinio sąlyčio metu, pavyzdžiui, bučiuojantis, apsikabinant ar lytinių santykių metu. HSV-1 virusas, kuris sukelia burnos pūslelines, paprastai perduodamas per seiles arba per kontaktą su pūslelėmis ant lūpų ar burnos, ypač jei virusas tuo metu yra aktyvus. Net jei pūslelės nėra matomos, virusas vis tiek gali būti perduodamas, nes kartais jis plinta net be aiškių simptomų. HSV-2, kuris sukelia lytinių organų herpesą, dažniausiai perduodamas per lytinius santykius - vaginalinius, analinius arba oralinius. Taip pat infekcija gali būti perduodama net tada, kai nėra matomų pūslelių, o tik atsiranda lengvas niežulys ar deginimo pojūtis.
Herpes viruso plitimui didelę įtaką turi ir asmens imuninė sistema - žmonės su nusilpusiu imunitetu yra labiau linkę užsikrėsti ir dažniau patiria stipresnius simptomus. Taip pat viruso plitimą skatina netinkamos higienos įpročiai, artimas kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis, o lytiniu keliu plintančios herpes infekcijos atveju - nesaugūs lytiniai santykiai. Kadangi virusas gali plisti ir be akivaizdžių simptomų, svarbu taikyti prevencines priemones, net kai atrodo, kad žmogus yra sveikas.
Herpes virusas - gydymas
Herpes viruso gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, sutrumpinti jų trukmę ir užkirsti kelią jų pasikartojimui. Nors visiškai išgydyti herpes viruso nėra įmanoma, laimei, yra įvairių priemonių, kurios padeda kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui. Pagrindinės priemonės nuo herpes viruso, naudojamos nemaloniems simptomams malšinti, yra antivirusiniai vaistai, kurie veikia stabdydami viruso dauginimąsi organizme. Šie vaistai gali būti vartojami tiek per burną, tablečių pavidalu, pavyzdžiui, ACIC tabletės, tiek vietiškai, kremų ir gelių pavidalu. Perkamiausi yra ACIC kremas bei SILICEA gelis.
Vaistus reikėtų pradėti vartoti kuo greičiau po simptomų atsiradimo, kad būtų sumažinta jų trukmė ir intensyvumas. Jei žmogus dažnai patiria pasikartojančius protrūkius, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį antivirusinių vaistų vartojimą, kuris padeda sumažinti protrūkių dažnį ir sunkumą. Be to, šis gydymo metodas sumažina tikimybę perduoti virusą kitiems.
Be antivirusinių vaistų, simptomams palengvinti gali būti naudojamos ir kitos priemonės. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti skausmą ir diskomfortą, galima naudoti nuskausminamuosius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Be to, yra specialūs pleistrai nuo pūslelinės, kurie apsaugo pažeistą vietą nuo išorinio poveikio bei skatina greitesnį gijimą. Perkamiausi yra COMPEED pleistrai. Taip pat įvairūs šalti kompresai gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą pažeistose vietose. Svarbi gydymo dalis - pasirūpinti tinkama higiena, kad būtų išvengta pūslelių užkrėtimo bakterijomis. Rekomenduojama vengti liesti pūsleles rankomis, o jei to išvengti nepavyksta, svarbu dažnai ir kruopščiai plauti rankas. Lytinių organų herpeso atveju svarbu naudoti prezervatyvus, siekiant sumažinti viruso plitimą, nors net ir šios priemonės negali visiškai užtikrinti apsaugos nuo užsikrėtimo. Tačiau nors ir nėra gydymo, kuris kuris galėtų visiškai pašalinti herpes virusą iš organizmo, tinkamai taikomos gydymo priemonės gali padėti kontroliuoti infekcijos protrūkius ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Prevencija
Herpes viruso prevencija remiasi infekcijos plitimo rizikos mažinimu ir imuninės sistemos stiprinimu. Kadangi herpes virusas dažniausiai perduodamas per tiesioginį kontaktą, viena pagrindinių prevencijos priemonių yra vengti tiesioginio kontakto su užkrėstomis kūno dalimis ar pūslelėmis, ypač kai virusas aktyvus. Tai apima ir bučinius, ir lytinius santykius su asmenimis, kuriems pasireiškia herpes viruso simptomai. Lytiniu būdu plintančio herpes viruso atveju rekomenduojama naudoti prezervatyvus, tačiau svarbu žinoti, kad jie ne visada gali visiškai apsaugoti nuo infekcijos, nes virusas gali būti perduodamas per odos sąlytį tose vietose, kur prezervatyvas neapsaugo.
Kita svarbi prevencijos priemonė - gera asmens higiena. Svarbu dažnai plauti rankas, ypač jei liečiate infekuotas vietas arba esate šalia žmogaus, turinčio aktyvius viruso simptomus. Venkite dalintis asmeninės higienos priemonėmis, tokiais kaip rankšluosčiai, lūpų balzamai ar kosmetika, nes per šiuos daiktus taip pat galima užsikrėsti virusu. Herpes virusas gali būti perduodamas ir per užkrėstus paviršius, todėl būtina laikytis higienos priemonių, jei kontaktuojate su sergančiu žmogumi.
Imuninės sistemos stiprinimas taip pat yra svarbi prevencijos dalis. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymas padeda organizmui kovoti su viruso suaktyvėjimu. Asmenys, turintys stiprią imuninę sistemą, rečiau susiduria su šiuo virusu, o jei ir susiduria, jų simptomai dažniausiai būna lengvesni.
Nepamirškite, kad pirmųjų herpeso infekcijos simptomų atsiradimas yra signalas, kad reikia laikytis kelių svarbių taisyklių:
- Nesidalinkite indais, rankšluosčiais ir pan.
- Nelieskite paveiktų vietų rankomis.
- Nenuplėškite susidariusių išdžiūvusių plutų.
- Nespauskite skysčio esančio pūslelėse.
- Venkite lytinių santykių ir susilaikykite nuo bučinių.
- Pažeistą vietą tepkite antivirusiniais vaistais.
Svarbiausia suprasti, kad tiesioginė HSV infekcijos prevencijos priemonė yra kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis nebuvimas.
Ramsay Hunt sindromas ir herpes zoster
Ramsay Hunt sindromas, dar žinomas kaip herpes zoster oticus ar veidinio nervo ganglioneuropatija, yra reta neurologinė būklė, kuri atsiranda dėl varicella-zoster viruso (VZV) pakartotinio suaktyvėjimo. Šis virusas yra tas pats, kuris sukelia vėjaraupius vaikystėje ir juostinę pūslelinę (herpes zoster) suaugusiems. Kai virusas suaktyvėja, jis pažeidžia veidinio nervo ganglioną (ganglion geniculate), sukeldamas veido paralyžių, ausies skausmą ir bėrimą pūslelėmis ausies srityje ar burnoje. Tai nėra paprasta liga - ji gali sukelti didelį diskomfortą ir ilgalaikes komplikacijas, jei negydoma laiku.
Ramsay Hunt sindromas dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų asmenims, tačiau gali paliesti bet kokio amžiaus žmones, ypač tuos, kurių imunitetas nusilpęs. Ji nėra užkrečiama kaip vėjaraupiai, bet virusas gali plisti per pūsleles, jei kontaktuoja su asmeniu, kuris niekada nesirgo vėjaraupiais. Ramsay Hunt sindromas dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia vienoje veido pusėje. Pagrindiniai požymiai apima veido paralyžių, kai sunku užmerkti akį, šypsotis, suraukti kaktą. Tai gali sukelti vienos veido pusės lūpos nusvirimą, seilėtekį ir sunkumus valgant. Kitas ryškus simptomas - stiprus ausies skausmas (otalgija), kuris plinta į veidą ar kaklą. Kiti simptomai gali būti: klausos sutrikimas (gali būti laikinas ar nuolatinis), spengimas ausyse (tinnitus), svaigulys (vertigo), skonio pojūčio pokyčiai (pvz., sumažėjęs skonis), sausa burna ar akys dėl nervo pažeidimo. Kai kuriems pacientams pasireiškia pykinimas ar vėmimas dėl pusiausvyros sutrikimo. Simptomai paprastai pasiekia piką per savaitę, bet be gydymo gali tęstis mėnesius. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir tikslingo gydymo skyrimas per 72 val. nuo simptomų atsiradimo pagerina prognozę iki 70-80% visiško pasveikimo.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios pasireiškia Ramsay Hunt sindromas - varicella-zoster viruso (VZV) suaktyvėjimas. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka miegantis nervų ganglijuose, ypač šalia veido nervo esančiame alkūnėlės sensoriniame (ganglion geniculate). Virusas gali suaktyvėti, kai imunitetas nusilpsta, sukeldamas uždegimą ir nervo pažeidimą. Tai sukelia klasikinę triadą: paralyžių, skausmą ir bėrimą. Rizikos veiksniai apima: amžių virš 60 metų (dėl natūralaus imuniteto silpnėjimo), imuninės sistemos sutrikimus (pvz., HIV, vėžys, chemoterapija), stresą ar nuovargį, kurie slopina imunitetą. Nauji tyrimai nuo 2023 m. rodo galimą ryšį su COVID-19, bet tai nėra patvirtinta - kai kurie atvejai pastebėti po vakcinacijos, tačiau bendras dažnis nesikeitė. Nėštumas ar lėtinės ligos taip pat didina riziką. Prevencija vakcinomis ženkliai mažina tikimybę, bet jei virusas jau yra organizme, suaktyvėjimas galimas.
Diagnozė (Ramsay Hunt sindromas) dažniausiai grindžiama klinikiniais simptomais: veido paralyžiumi, ausies skausmu ir bėrimu. Gydytojas atlieka objektyvią apžiūrą, klinikinį ištyrimą. Jei stebimi tipiški simptomai, to pakanka kuo greičiau skirti adekvatų gydymą, papildomi laboratoriniai ar radiologiniai tyrimai nėra reikalingi. Jei simptomai neaiškūs (pvz., be bėrimo), gali prireikti tirti antikūnus kraujyje prieš VZV, atlikti galvos smegenų MRT. Naujausi tyrimai pabrėžia ankstyvos diagnozės svarbą, nes delsimas didina pažaidos riziką. Diagnozė gali būti painiojama su Bell’o paralyžiumi, todėl specialistai (neurologai ar ausų-nosies-gerklės gydytojai) yra rekomenduojami.
Gydymas remiasi įrodymais pagrįstais metodais iš PSO, EMA ir naujausių tyrimų. Pagrindinis tikslas - sumažinti viruso aktyvumą, uždegimą ir simptomus. Antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras, valacikloviras ar famcikloviras) skiriami per burną 7-10 dienų, pradedant per 72 valandas nuo simptomų pradžios - tai pagerina pasveikimą iki 70%. Gyvenimo būdo pokyčiai: Poilsis, streso mažinimas, subalansuota mityba stiprina imunitetą. Akies apsauga: dirbtinės ašaros dieną, tepalas naktį, akies pleistras, kad išvengti ragenos pažeidimo. Vaistai nuo skausmo: Acetaminofenas, ibuprofenas ar opioidai ūmiam skausmui; gabapentinas ar tricikliai antidepresantai lėtiniam neuropatiniam skausmui. Reabilitacija: Veido fizioterapija (raumenų stimuliavimas, masažas) padeda atkurti funkciją; logopedija valgymo sunkumams. Nauji tyrimai rodo, kad kombinuotas gydymas (antivirusiniai + steroidai) yra efektyviausias, bet individualūs rezultatai skiriasi. Jei lieka nevalingi judesiai (sinkinezės), gali prireikti botokso injekcijų.
Prevencija grindžiama vakcinacija. PSO ir EMA rekomenduoja juostinės pūslelinės vakciną (Shingrix) asmenims virš 50 metų - ji mažina VZV reaktyvacijos riziką iki 90%. Vaikų vėjaraupių vakcina apsaugo nuo pirminės infekcijos. Kiti veiksmai: stiprinti imunitetą sveika mityba, mankšta, miegas; vengti streso. Jei turite imunodeficitą, aptarkite su gydytoju. Nauji tyrimai patvirtina vakcinos efektyvumą RHS prevencijai. Kreipkitės nedelsiant, jei pastebite veido paralyžių, ausies skausmą ar bėrimą - ypač per 72 valandas. Ankstyvas gydymas ženkliai gerina rezultatus. Jei simptomai progresuoja (pvz., stiprus svaigulys, klausos praradimas), tai gali rodyti komplikacijas.
tags: #galvos #skausmas #herpes #virusas #ryšys