Erazmas padėjo kiaušinį: Kas tai?
Šiame straipsnyje nagrinėjamas Erazmo Roterdamiečio vaidmuo Reformacijos kontekste, jo idėjų įtaka ir palikimas. Taip pat aptariama protestantų religinė dailė, jos ištakos ir tradicijos Lietuvoje.
Įvadas
Martinas Lutheris ištarė istorinę frazę: „Ich kann nicht anders“ („Aš negaliu kitaip“). Dauguma vakariečių yra girdėję apie šį kovingą vokiečių teologą. Pagaliau 80 mln. protestantų vadina save liuteronais. O štai Erazmas Roterdamietis, vienuolių apkaltintas padėjęs kiaušinius, kuriuos išperėjo M. Lutheris, tokio populiarumo nesulaukia. Šiandien XVI a. humanistų kunigaikštis įdomus nebent filologams ir istorikams.
Erazmas Roterdamietis: Gyvenimas ir Idėjos
XVI amžiaus humanistas ir teologas Erazmas Roterdamietis buvo viena įtakingiausių figūrų Europos intelektualiniame gyvenime. Jo darbai apėmė graikų ir lotynų kalbų vadovėlius, politines esė, pacifistines polemikas, antikos tekstų vertimus ir Bažnyčios tėvų raštų leidimus. Erazmas praleido didžiąją gyvenimo dalį keliaudamas po Europą, studijavo teologiją Paryžiuje, susidraugavo su Thomu More'u ir Johnu Coletu Anglijoje, Levene išleido garsųjį veikalą „Kristaus kario vadovas“ („Enchiridion militis Christiani“), Turine apsigynė teologijos disertaciją, Romoje pamatė, kaip stipriai Bažnyčia yra slegiama nepotizmo ir korupcijos, Bazelyje susidūrė su reformatorių nepakantumu. Kelionėse po Europą jis gerokai anksčiau už M. Lutherį prabyla apie sugrįžimą prie pirminių tikėjimo šaltinių. Verčia Naująjį Testamentą iš graikų kalbos į lotynų su išsamiais kritiniais komentarais. Taigi ne tik duoda pradžią Biblijos teksto kritiniam aiškinimui (Lietuvoje pirmas biblinio kriticizmo tekstus rašė reformacijos veikėjas Simonas Budnas), bet ir įkvepia revoliucinį M.
Erazmo nelaimė buvo jo neryžtingumas ir noras išlikti nešališkam, kai žūtbūt reikėjo pasirinkti poziciją. Reformacijos išvakarėse visa Europa laukė, kieno pusėn stos šis humanistas. Tačiau Erazmas, labiau už viską saugojęs savo nepriklausomybę, pernelyg ilgai delsė ir svyravo. Tokia jo pozicija buvo palaikyta bailumu ir galiausiai atmesta. Būtų klaidinga manyti, jog istorija įrodė Erazmo poziciją esant niekam tikusią. Erazmas visuomet siekė taikingo ginčų sprendimo ir tikėjo, kad visus nesutarimus įmanoma išspręsti protingais argumentais. Šiandien, kai pasaulį purto auganti politinė poliarizacija, Erazmo laikysena vėl tampa aktuali.
Erazmo ir Lutherio Santykis
Tiek Erazmas, tiek M. Lutheris norėjo reformuoti Bažnyčią. Abu atsiradus spaudai buvo išgarsėję ir ėmę veikti skaitančiąją Europą. Nors jie ir susirašinėjo, bet niekuomet nebuvo susitikę. Šių reformatorių asmenybės buvo pernelyg skirtingos. Erazmas siekė laipsniško Bažnyčios apvalymo, o M. Lutheris norėjo skausmingo ir staigaus jos pokyčio. 1519 m. M. Lutheris pirmą kartą kreipiasi į Erazmą prašydamas pritarimo savo reikalui. Tačiau šis, nenorėdamas su niekuo susisaistyti, atsako dviprasmiškomis raidėmis ir mėgina atsiriboti nuo kylančių nesutarimų. Kita vertus, Bažnyčia siūlo jam vyskupiją, jeigu imsis rašyti prieš M. Lutherį. Tačiau Erazmas ir toliau laikosi atstumo ir tikisi, kad galės padėti išspręsti ginčą taikiai. Ši dviprasmiška Erazmo pozicija amžininkams kėlė įvairiausių jausmų.
Taip pat skaitykite: Simbolinė reikšmė
Erazmo Palikimas ir Aktualumas Šiandien
Šiais laikais Erazmo paklydimai ir laimėjimai yra daugiau negu iškalbingi. Netylančios kalbos apie demokratijos recesiją, aštrėjančios priešpriešos tarp partijų, visuomenės susipriešinimas ir augantis socialinis pyktis kelia nerimą šiuolaikiniam žmogui. Akivaizdu, politinės poliarizacijos laikais nuosaiki erazmiška laikysena tampa ne mažųjų, bet didžiųjų reikalu. Erazmas iki gyvenimo pabaigos tikėjo, kad bet koks nepakantumas kitai nuomonei yra visų mūsų pasaulio blogybių šaltinis.
Protestantų Religinė Dailė: Ištakos ir Tradicijos
1517 m. spalio 31 d. vienuolis Martinas Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios Vokietijoje durų prikalė 95 tezes ir ši data laikoma Reformacijos pradžia. Būtent paskutinę spalio dieną, minint Reformacijos 500 jubiliejų, Vinco Grybo memorialiniame muziejuje surengta paskaita „Protestantų religinė dailė. Ištakos ir tradicijos“.
Paskaitoje norėjosi priminti, kokiame istoriniame kontekste atsirado protestantų religinė dailė, pasiaiškinti, kodėl ji yra būtent tokia, kokie siužetai dominuoja. Reformacijos užuomazgų atsirado daug anksčiau nei M. Liuteris paskelbė savo tezes. Dar XII a. Prancūzijoje prieš katalikų bažnyčios turtėjimą pasisakė Pjeras Valdo, XIV a. Naujų idėjų pirmtakų likimas buvo tragiškas - dauguma jų nukankinti inkvizicijos, tačiau judėjimas plito toliau. Reformacijos pradininku dažniausiai minimas M. XVI a. Ypač aršus ikonoklazmo šalininkas buvo A. Karlstadtas, reikalavęs naikinti visus „stabus“, antpuolius bažnyčiose rengė ir M. Liuterį Vitenbergo bažnyčios sakykloje pakeitęs Gabrielis Cvilingas. M. Liuteris ir F. Melanchtonas šventųjų paveikslų naikinimui ir bažnyčių siaubimui nepritarė. M. Liuteris katalikiškus šventųjų paveikslus laikė mažareikšmiu dalyku, kurių neverta garbinti, bet ir nebūtina naikinti. Vėliau žymiųjų tezių autorius, leisdamas Biblijos vertimus, nurodydavo, kokiais siužetais ir kaip jas iliustruoti. Dailininkai neturėjo saviraiškos laisvės - jų ranką vedžiojo M. Saksonijos valdovas Fridrikas Išmintingasis įkuria Vitenbergo universitetą, į kurį dirbti atvyksta vienas žymiausių vokiečių dailininkų Lukas Kranachas. Jis ir jo sūnus Lukas Kranachas jaunesnysis tapo M.
Protestantiškoji religinė dailė skirstoma į Biblijos iliustracijas, tapybą ant lentų (panelinė tapyba), altorių puošimą ir epitafijas. Išskirtinis protestantiškosios dailės bruožas - kiekvienas kūrinys turi turėti didaktinę prasmę, kūrinio kompozicija turi būti aiški ir paprasta, dėl to dailės kūriniuose kartodavosi panašūs siužetai, veikėjai. Puošyba į liuteronų bažnyčias skverbėsi lėtai. Reformacijos lopšyje - Vitenbergo bažnyčioje altorius įrengtas tik 1547 m. Pamažu bažnyčiose plito ir epitafijos, kuriose būdavo įamžinami įvairūs bažnyčiai aukoję asmenys.
Protestantų Religinė Dailė Lietuvoje
2011 m. duomenimis, Lietuvoje evangelikų liuteronų tikėjimo žmonės sudarė vos 0,6 proc. visų gyventojų. Atkūrus nepriklausomybę religinės konfesijos Lietuvoje darniai sugyvena. Liuteronų bažnyčios restauruojamos, atkuriamos. Restauratoriai bei bažnyčiose dirbantys menininkai įkvėpimo semiasi senuosiuose protestantų dailės kūriniuose, kurie atsirado ir išliko iki šių dienų dėl palankaus M.
Taip pat skaitykite: Ar vištos gali dėti auksinius kiaušinius?
Dar vasaros pabaigoje Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Reformacijai 500. Vitražais iliustruota Biblija“, joje pristatomos Šakių, Vilkyškių ir Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčiose R. Grybaitės sukurtų vitražų nuotraukos. Nuotraukų autorius - fotografas Rimantas Akutaitis. „Nuotraukose galima matyti, kas padaryta jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pajusti kaip buvo restauruojamos suniokotos bažnyčios, suteikti žinių, kaip atstatymo darbai sutelkė bendruomenes“, - sako G.
Lietuvoje yra tik dvi vietos, kuriose žmonės gali susipažinti su vitražo gamyba ir patys išmėginti šį meną - Vilniaus vitražo manufaktūra ir Vinco Grybo muziejuje esančios keramikos ir stiklo dirbtuvės.
Taip pat skaitykite: Apie auksinį kiaušinį „Vištelėje“
tags: #erazmas #padejo #kiausini #kas #tai