Eglė Špokaitė: Gyvenimas balete, kūryba ir įtaka Lietuvos šokiui
Eglė Špokaitė - baleto primadona, choreografė ir pedagogė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos šokio istorijoje. Jos karjera, kūrybiniai ieškojimai ir indėlis į jaunosios kartos ugdymą liudija apie išskirtinį talentą ir atsidavimą baleto menui.
Nuo scenos iki choreografijos: kūrybinis kelias
E. Špokaitės karjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) buvo kupina įsimintinų vaidmenų. Ji spindėjo pagrindinėse partijose baletuose "Romeo ir Džuljeta", "Gulbių ežeras", "Miegančioji gražuolė", "Don Kichotas", "Žizel", "Karmen", "Silfidė", "Ana Karenina", "Raudonoji Žizel" ir kituose. Jos talentą įvertino ir garsioji balerina Maja Pliseckaja, kuri Eglei buvo pavyzdys tiek scenoje, tiek gyvenime.
Tačiau E. Špokaitės kūrybinis kelias neapsiriboja vien atlikėjos karjera. 2010 m. baigusi baleto solistės karjerą, ji ėmėsi naujų iššūkių - choreografijos ir pedagogikos.
Pirmieji choreografiniai žingsniai
Vienas pirmųjų E. Špokaitės choreografinių darbų - Johano Štrauso "Žydrojo Dunojaus" pastatymas Kauno muzikiniame teatre. Šis spektaklis, skirtas Lietuvos baleto 90-mečiui, atskleidė Eglės Špokaitės choreografinį braižą - modernų požiūrį į klasikinį kūrinį, simbolizmo ir fantazijos elementus bei gilias kūrėjo esaties paieškas. Spektaklio kūrybinėje grupėje dirbo tokie lietuvių teatro korifėjai kaip scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius.
E. Špokaitė pabrėžė, kad baleto spektaklio pagrindas yra muzika. "Pirmajam mano spektakliui sukurti likimas lėmė J. Strausso muziką. Gyvenau su šiomis melodijomis beveik metus. Pamilau jas", - sakė choreografė.
Taip pat skaitykite: Tradicinė duonos kepykla Rokiškyje
Kūrybiniai ieškojimai "Žydrajame Dunojuje"
E. Špokaitės "Žydrajame Dunojuje" atsisakyta daugelio konkrečių aplinkybių - epochos, laiko. Spektaklyje atsispindi šiuolaikinio pasaulio eklektika, gausumas, įvairumas. Choreografė siekė išryškinti personažus, kurie ją jaudindavo dar vaikystėje, kai ji žiūrėdavo šį baletą. Tai Ana ir Francas, kurių išsiskyrimo duetui E. Špokaitė padovanojo savo atrastą ir paprastai šiame balete nenaudojamą Johano Štrauso kūrinį.
Pagrindinė spektaklio idėja - nuolatinis, šimtmečius nesikeičiantis kūrėjo pripažinimo troškimas, meilės, įkvėpimo ir artimo bendraminčio paieškos, nuolatinė kuriančio žmogaus akistata su autentiškumo ir prasmės klausimu.
Pedagoginė veikla: Eglės Špokaitės baleto mokykla
E. Špokaitės įtaka Lietuvos šokio menui neapsiriboja vien sukurtais vaidmenimis ir choreografiniais darbais. 2009 m. kartu su Kristina Sliesoraitiene įkurta Eglės Špokaitės baleto mokykla nuo 2012 m. turi padalinį Kaune. Šioje mokykloje mokosi daugiau kaip 600 vaikų. Tai reikšmingas klasikinio šokio sąjūdis, jau akivaizdžiai davęs vaisių.
Tikslai ir svajonės
E. Špokaitė tiki, kad iš savo mokyklos išugdys žvaigždes - nacionalines, o gal pasaulinio baleto. Konkreti jos svajonė - kad mokyklos mokinys ar mokinė šoktų, pavyzdžiui, Nyderlandų šokio teatro (NDT) baleto trupėje, kuri jai visada buvo ir yra pavyzdys.
Mokykloje daug kalbama ir bendraujama su tėvais. Kartais kalbama apie tai, kad nebūtinai vaikas šoks, kartais - kad nebūtinai nešoks. Dažnai tai numatyti beveik neįmanoma iki to laiko, kai tai įvyksta, ir tai kasdien gali pasibaigti.
Taip pat skaitykite: Eglės receptai
E. Špokaitė dažnai šluosto vaikams ašaras, tačiau, nors verkiama nemažai, juokiamasi dar dažniau. Dažniausiai tiesiog būnama, gyvenama tuo. O tos ašaros, ašarėlės siekiant tikslo - jos stebuklingos, jos lyg perlai, iš kurių meno juvelyras sukurs diademą balerinai. Berniukų ašaros taps jėga, kuri ne tik pakels baleriną skrydžiui, bet ir žiūrovus pakylės į širdies ir jausmų viršukalnes.
Kūrybinis impulsas
Laukiant jau tradiciniu tapusio "Kūrybinio impulso", inicijuoto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro, moksleiviai surengė savo originaliosios kūrybos vakarą. Choreografiniai bandymai jau tapo reikšminga jaunųjų šokėjų ugdymo dalimi - taip suteikiama galimybė jiems pasijusti ne tik atlikėjais, bet ir kūrėjais.
Šokėjų kuriama choreografija - tradicinis, bet patikimas ir organiškas kelias, leidžiantis vieną meninę raišką plastiškai pakeisti kita, aktualus ne vien "čia ir dabar", bet ir galvojant apie tolesnes karjeros perspektyvas.
Gyvenimas tarp dviejų šalių: JAV ir Lietuva
Pastaruoju metu E. Špokaitė dalija save tarp JAV ir Lietuvos. Su vyru Dainiumi Mačikėnu ji gyvena Bostone, o vėliau persikėlė į San Diegą. Bostono žiūrovai myli baletą, čia stipri baleto trupė. San Diege nėra tokių stiprių baleto trupių, tačiau yra mielų, kūrybingų mažų trupių, tokių kaip Kaune. San Diege ir Los Andžele kas mėnesį gastroliuoja geriausi pasaulio šokio, muzikos meistrai, trupės ir kiti menininkai. Taigi yra ką pamatyti ir netrūksta žiūrovų.
Gyvenimas dviejose šalyse suteikia jausmą, kad esi pasaulio žmogus. Jausmą, kad esi pasaulio žmogus, taip pat suteikia nuolatinis buvimas didžiuosiuose oro uostuose. Kasdieniame gyvenime ilgiuosi buities tos šalies, kurioje tuo metu nesu.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti valgomasias egles?
E. Špokaitės namai Vilniuje - nuostabus butas sostinės senamiesčio širdyje, tarp Sereikiškių parko ir Pilies gatvės. Kiti namai - nuomojama namo dalis Ramiojo vandenyno pakrantėje.
Įkvėpimas ir vertybės
Eglei Špokaitei baletas - gyvenimo džiaugsmas, spindesys, o kartais ir ašaros. Maja Pliseckaja įkvepia jai drąsos.
E. Špokaitės gyvenime viskas, kas atsitinka, turi atsitikti. Niekas nevyksta be priežasties. Nežinau, ar tai likimas, ar ne. Nepaisant to, kad ir nuo tavęs daug kas priklauso, - bus, kaip turi būti.
"Nežiūrėk žemyn, žiūrėk aukštyn…" - taip spektaklyje "Žydrasis Dunojus" Francas sako Franciskai.
tags: #Eglė #Špokaitė #biografija