Duonos rūšys ir nauda: kaip pasirinkti sveikatai palankiausią variantą
Duona - vienas seniausių ir svarbiausių maisto produktų pasaulyje. Ji ne tik sotina, bet ir gali būti naudinga sveikatai, jei pasirenkame tinkamą jos rūšį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokia duona laikoma sveikiausia, kokios jos rūšys egzistuoja, kokią naudą ji teikia ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis duoną parduotuvėje ar kepykloje.
Duonos rūšys ir jų savybės
Pasaulyje egzistuoja daugybė duonos rūšių, gaminamų iš įvairių grūdų ir naudojant skirtingus gamybos metodus. Štai keletas populiariausių ir sveikesnių variantų:
Pilno grūdo duona: energija ir maistinių medžiagų koncentracija
Dažnai nepastebima, kad viso grūdo duona yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis, nes ji gaminama iš nesusmulkintų grūdų komponentų - sėlenų, gemalų ir endospermo - o ne tik iš rafinuoto endospermo. Tyrimai rodo, kad tokia duona, palyginti su balta duona, yra daugiau ląstelienos, B vitaminų, geležies, magnio, polifenolių ir daugiau išsaugotų amino rūgščių. Pirmenybę teikite etiketėms, kuriose nurodyta „100 % viso grūdo“ arba pirmiausia išvardyti viso grūdo produktai ir pateikiama ≥6 g ląstelienos 100 g produkto, kad būtų užtikrintas reikšmingas maistinių medžiagų tankis. Ląsteliena skatina sotumo jausmą, palaiko naudingas žarnyno bakterijas ir sulėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl po valgio gliukozės kiekis kraujyje išlieka stabilesnis, o energija - ilgalaikė. Mažai apdoroti kepalai su nesusmulkintomis grūdų dalimis ir sėklomis maksimaliai padidina biologinį prieinamumą ir praktinę naudą organizmui. Pilno grūdo duona gaminama iš visų grūdo dalių - endospermo, gemalo ir sėlenų. Tai reiškia, kad ji išsaugo visas grūdo maistines medžiagas, įskaitant skaidulas, vitaminus ir mineralus. Pilno grūdo duona gali būti gaminama iš kviečių, rugių, avižų, miežių ar kitų grūdų. Ji pasižymi didesniu sotumo jausmu ir gali padėti reguliuoti virškinimą. Miltai yra gaminami iš kviečių grūdų, turinčių tris maistinių medžiagų dalis: sėlenas (išorinis sluoksnis), gemalą (vidinė dalis) ir endospermą (tarp jų esanti krakmolinga dalis). Pilno grūdo miltai perdirbami taip, kad visos šios trys dalys išliktų. Todėl juose daugiau vitaminų B6 ir E, magnio, cinko, folio rūgšties ir chromo. Be to, renkantis pilno grūdo kvietinę duoną, padidinsite ir suvartojamų maistinių skaidulų kiekį. Visų grūdo dalių gali būti ne tik kvietiniai, bet ir ruginiai miltai. Kaip ir kviečių atveju, gaminant visų grūdo dalių ruginius miltus sumalami visi sveiki grūdai - ir su sėlenomis, ir su grūdų gemalais. Visų grūdo dalių ruginė duona įvardijama kaip viena palankiausių sveikatai. Be to, 100 gramų šios duonos turi sąlyginai nedaug - 186 kalorijas. Visų grūdo dalių ruginė duona padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, joje yra daug tirpių skaidulų. Manoma, kad būtent dėl didelio tirpiųjų skaidulų kiekio ši duona padeda ilgam užtikrinti sotumo jausmą. Grūdų dribsniai - tai pilno grūdo kviečiai, kurie gamybos procese yra suspaudžiami. Jų nauda - išsaugomos visos grūdo dalys, o tuo pačiu - daugiau maistinių skaidulų. Grūdų dribsniai - dar pakankamai naujas terminas, kuris ne visiems pažįstamas. Tačiau tai tie patys viso grūdo javai, tik kitaip apdirbti - ne malami kaip miltai, o spaudžiami. Maistiniu požiūriu jie nuo miltų skiriais nedaug, tačiau keičia duonos struktūrą ir skonį - dribsnių dėka duona būna drėgnesnė.
Tamsus ruginis duona: ląsteliena ir mineralai
Tyrinant tamsią ruginę duoną, nustatyta, kad iš viso grūdo rugių miltų pagaminta duona turi daugiau ląstelienos ir mineralų nei daugelis rafinuotų kvietinių duonos kepalų, dažnai suteikdama ≥6 g ląstelienos 100 g ir nemažą magnio, geležies ir cinko kiekį. Analizė rodo, kad išsaugotos sėlenos ir gemalai koncentruoja mineralus ir fenolinius junginius, didindami antioksidacinį potencialą. Mišrus tirpių ir netirpių skaidulų profilis suteikia tankumą ir sulėtina angliavandenių įsisavinimą, o tai sumažina gliukozės kiekio padidėjimą po valgio, palyginti su rafinuotomis duonos rūšimis. Praktiniai patarimai ragina rinktis duonos rūšis, pažymėtas kaip „viso grūdo ruginė duona“ su minimaliu rafinuotų miltų ar priedų kiekiu, siekiant išsaugoti maistinių medžiagų tankumą, palaikyti sotumo jausmą ir atkuriamąsias maistines. Ruginė duona tradiciškai gaminama iš ruginių miltų. Ji pasižymi tamsesne spalva, sodriu skoniu ir dideliu skaidulų kiekiu. Ruginė duona dažnai yra mažesnio glikemijos indekso nei kvietinė, todėl ji gali būti tinkamesnė žmonėms, sergantiems diabetu ar siekiantiems kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Svarbu atkreipti dėmesį, ar ruginė duona pagaminta iš viso grūdo ruginių miltų, nes tai užtikrina didžiausią maistinę vertę. Ruginė duona su raugu lietuviams itin pažįstama tradicinė duonos rūšis - tokias kepdavo ir mūsų senoliai. Tačiau raugas suteikia jai ne tik išskirtinį skonį, bet ir papildomų maistinių savybių. Raugo fermentacijos procesas padeda išryškinti geriausias ruginių miltų savybes. Rugiai pasižymi subtiliu rūgštumu ir vaisiškumu, kuriems raugas padeda tik dar geriau atsiskleisti. Ruginių miltų minkštimas yra labai tankus, o fermentacijos procesas iš dalies jį sumažina, todėl duona tampa puresnė. Be to, tokia duona dar ir geriau virškinama, turi žemesnį glikeminį indeksą. Pilno grūdo ruginė duona paprastai būna tamsesnės spalvos ir stipresnio, žemiškesnio skonio nei įprasta balta ir kvietinė duona, todėl daugelis žmonių ją mėgsta. Be to, ji buvo susijus su keliomis galimomis naudos sveikatai, įskaitant geresnę cukraus kiekio kraujyje kontrolę ir širdies bei virškinimo sveikatą. Ruginė duona paprastai gaminama iš ruginių miltų ir ruginių grūdų derinio. Ji yra kelių formų, priklausomai nuo naudojamo derinio: šviesi ruginė duona (gaminama tik iš baltųjų ruginių miltų, gaunamų iš sumaltų rugių grūdų endospermo), tamsi ruginė duona (gaminama iš sumaltų nesmulkintų rugių grūdų), marmurinė ruginė duona (gaminama iš šviesios ir tamsios ruginės tešlos, susuktos kartu) ir rupi duona (gaminama iš rupiai maltų nesmulkintų rugių grūdų). Jungtinėse Amerikos Valstijose komerciniu būdu pagaminta šviesi ir tamsi ruginė duona dažniausiai gaminama kartu su kvietiniais miltais. Palyginti su įprasta balta ir nesmulkintų kviečių duona, ruginė duona yra tankesnė ir tamsesnė, o skonis stipresnis, rūgštus, tačiau žemiškas. Ruginiuose miltuose glitimo yra mažiau nei kvietiniuose, todėl duona yra tankesnė ir nepakyla taip aukštai, kaip įprasta kvietinė duona. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jame vis dar yra glitimo, jis netinka žmonėms, sergantiems celiakija arba jautriems glitimui. Ruginėje duonoje yra daug skaidulų ir įspūdingas maistinių medžiagų profilis. Ruginė duona turi daugiau skaidulų, vitaminų, įvairių mikroelementų, mažiau angliavandenių bei kalorijų, pridėtinio cukraus. Tačiau ruginė duona gali būti rūgšti žmonėms, turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, padidėjusį rūgštingumą ar skrandžio ligų. Tad šiomis ligomis sergantiesiems reikėtų vengti ruginės duonos.
Autentiškas raugas: virškinimas ir cukraus kiekis kraujyje
Tyrimas autentiško raugo atskleidžia, kaip ilgas fermentavimas pieno rūgšties bakterijomis ir natūraliomis mielėmis gali pakeisti kviečių ir rugių substratus, pagerindamas virškinamumą ir glikemijos reakciją. Tyrimai rodo, kad ilgas fermentavimas iš dalies skaido fruktanus ir kitus angliavandenius, sumažindamas kai kurias gliukozės reakcijas po valgio per organines rūgštis, kurios sulėtina skrandžio ištuštėjimą ir krakmolo virškinimą. Nerafinuotos raugo duonos derina šiuos mikrobiologinius poveikius su ląsteliena, vitaminais, mineralais ir polifenoliais, kurie padidina maistinių medžiagų tankį ir biologinį prieinamumą. Vartotojai ir tiekėjai turėtų tikrinti etiketes: autentiškose duonos kepaluose nurodomi tik miltai, vanduo, raugas ir druska. Tinkamas pasirinkimas gali padėti palaikyti virškinimo trakto toleranciją ir stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, palyginti su daugeliu komercinių rafinuotų duonos rūšių. Natūraliai rauginta duona gaminama naudojant raugą - natūralią mielių ir bakterijų kultūrą. Raugas ne tik suteikia duonai unikalų skonį ir aromatą, bet ir padeda suskaidyti grūduose esančius fitatus, kurie gali trukdyti įsisavinti mineralus. Be to, natūraliai rauginta duona yra lengviau virškinama ir gali būti tinkama žmonėms, jautriems mielėms. Natūraliai rauginta duona turi probiotikų, kurie yra naudingos bakterijos, padedančios palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Sveika žarnyno mikroflora yra svarbi virškinimui, imuninei sistemai ir bendrai sveikatai. Dar vienas svarbus komponentas duonos sudėtyje - raugas, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas. Natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikroorganizmus, pagerina tešlos savybes, pailgina duonos senėjimo procesą, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą. Tad duona su natūraliu raugu - labai vertinga. Mineralų įsisavinimą mūsų organizme riboja fito rūgšties junginiai. Tačiau natūralaus raugo duonoje esančios pieno rūgšties bakterijos sumažina duonos pH, tai padeda šiuos junginius skaidyti, o tuo pačiu - gerinti mineralų įsisavinimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl „sourdough“ duona arba kitaip žinoma raugo duona, yra maistingesnė nei įprasta, nors kepama iš tų pačių miltų. Raugo (angl. sourdough) kvietinė duona Įprasta šviesi duona gaminama iš sijotų kvietinių miltų, kurių gamybos procese pašalinamos sėlenos ir gemalai. Įdomu tai, kad nors kvietinė raugo duona gaminama iš tų pačių kvietinių miltų, fermentacijos procesas pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą.
Taip pat skaitykite: Ruginės duonos receptai namuose
Linų sėmenimis praturtinta duona: omega-3 ir skaidulos
Paprastai pakeitus ingredientus, duonos sudėtis, praturtinta linų sėmenimis, žymiai padidina ląstelienos ir augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių kiekį: kai linai yra tarp pagrindinių ingredientų (geriausia maltų), duona gali suteikti iki penkis kartus daugiau ląstelienos nei balta duona ir suteikti reikšmingą alfa-linoleno rūgštį (ALA), lignanų ir kitų fitocheminių medžiagų, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį, gerina žarnyno funkciją ir turi priešuždegiminį poveikį. Tyrimai rodo, kad linų sėklų praturtinimas padidina tirpių ir netirpių skaidulų kiekį, prideda antioksidantų lignanų ir suteikia su ALA susijusių širdies apsauginių savybių. Duona su sėklomis ir grūdais papildomai praturtinama įvairiomis sėklomis (saulėgrąžų, moliūgų, linų sėmenų ir kt.) ir grūdais (avižomis, speltos, miežiais ir kt.). Sėklos ir grūdai suteikia duonai papildomų skaidulų, sveikų riebalų, vitaminų ir mineralų. Tokia duona yra puikus pasirinkimas norintiems padidinti savo mitybos raciono įvairovę ir gauti daugiau naudingų medžiagų. Mėgstantiems minkštą ir purią duonos struktūrą, tačiau vertinantiems pridėtinę maistinę vertę, kvietinė duona su sėklomis galėtų būti kompromisas. Nors kvietiniuose gaminiuose esančios sėklos daro įtaką gaminio struktūrai, nes jos yra sunkesnės už miltus, tačiau gaminys vis tiek pakankamai iškyla ir išlieka minkštas bei purus. Be papildomų skaidulų, gerųjų riebalų, tokia duona turtinga ir baltymais - ši rūšis turi net 12 g baltymų šimte gramų. Sėklos yra puikus gerųjų riebalų šaltinis, kuris duonai suteikia ne tik papildomos maistinės vertės, bet ir praturtina skonį bei tankią ir sunkią ruginių kepinių tekstūrą. Didelis kiekis moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėmenų duonai suteikia savitą riešutinį poskonį, taip pat puikią tekstūrą. Ši sėklų įvairovė lemia ir didesnį baltymų bei gerųjų riebalų kiekį. Beje, tuo pačiu metu tai reiškia, kad kalorijų ji taip pat turi daugiau nei kitos duonos rūšys. Tačiau nors kalorijų suvartosite daugiau, tačiau gausite ir daugiau naudos - daugiau ląstelienos, omega-3 riebalų rūgščių.
Duona be glitimo
Duona be glitimo gaminama iš miltų, kuriuose nėra glitimo - baltymo, esančio kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Tokia duona skirta žmonėms, sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą. Duona be glitimo gali būti gaminama iš ryžių, kukurūzų, bulvių, grikių, migdolų ar kitų miltų. Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, nes kai kurios duonos be glitimo gali būti praturtintos cukrumi ar kitais priedais. Visą duoną reikia vengti. Tai taikytina tik žmonėms, sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą. Kitiems žmonėms duona be glitimo nėra būtina ir gali būti mažiau maistinga nei pilno grūdo duona.
Duona su daržovių miltais
Kintantis vartotojų požiūris į angliavandenius kelia rimtų iššūkių, todėl duonos kepėjai atrado išeitį - dalį įprastų miltų pakeisti daržovių miltais ir taip padidinti duonos maistinę vertę. Sveikos gyvensenos tendencijos diktuoja madas atsisakyti pridėtinio cukraus, tad daržovinės duonos - išeitis tiems, kurie ieško natūralaus saldumo. Be to, ši duona turi daugiau baltymų, skaidulinių medžiagų.
Tamsi duona
Tai klasikinio sodraus skonio duona, paprastai išsiskirianti lengvu kmynų aromatu bei subtiliu dominuojančių ruginių miltų rūgštumu. Tokios duonos sudėtyje dominuoja ruginiai miltai, kurie paprastai būna tvirtesni ir kvapnesni nei kviečiai, tad kuo daugiau rugių naudojama, tuo duona bus tamsesnė ir sodresnė. Taip pat neatsiejama šios duonos dalis - salyklas, suteikiantis ne tik sodrų skonį, bet ir spalvą. Salyklas - tai miltai, gauti iš sudaigintų ir išdžiovintų grūdų.
Duonos nauda sveikatai
Tinkamai pasirinkta duona gali būti naudinga sveikatai dėl šių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Edukacinė pasaka apie vilką
- Skaidulų šaltinis: Duona, ypač pilno grūdo ir ruginė, yra puikus skaidulų šaltinis. Skaidulos padeda reguliuoti virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Rekomenduojama suvartoti bent 25-30 gramų skaidulų per dieną.
- Energijos šaltinis: Duona yra angliavandenių šaltinis, kuris suteikia energijos organizmui. Sudėtiniai angliavandeniai, esantys pilno grūdo duonoje, yra lėčiau virškinami, todėl suteikia ilgalaikę energiją.
- Vitaminų ir mineralų šaltinis: Duona gali būti praturtinta vitaminais ir mineralais, tokiais kaip B grupės vitaminai, geležis, magnis ir cinkas. Šie vitaminai ir mineralai yra svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms.
- Probiotikų šaltinis (natūraliai rauginta duona): Natūraliai rauginta duona turi probiotikų, kurie yra naudingos bakterijos, padedančios palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Sveika žarnyno mikroflora yra svarbi virškinimui, imuninei sistemai ir bendrai sveikatai.
Ką rinktis? Patarimai renkantis sveikiausią duoną
Norint išsirinkti sveikiausią duoną, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Sudėtis: Atidžiai perskaitykite sudėtį. Sveikiausia duona turėtų būti pagaminta iš viso grūdo miltų (pvz., viso grūdo kvietinių miltų, viso grūdo ruginių miltų). Venkite duonos, kurios sudėtyje yra daug rafinuotų miltų (pvz., baltų kvietinių miltų), cukraus, riebalų ir dirbtinių priedų.
- Skaidulų kiekis: Rinkitės duoną, kurioje yra bent 3-5 gramai skaidulų 100 gramų produkto. Kuo daugiau skaidulų, tuo geriau. Jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g produkto. Skaidulos labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją.
- Cukraus kiekis: Venkite duonos, kurios sudėtyje yra daug cukraus. Cukrus gali būti įvardytas įvairiais pavadinimais, tokiais kaip sacharozė, gliukozė, fruktozė, kukurūzų sirupas ir kt.
- Druskos kiekis: Atkreipkite dėmesį į druskos kiekį. Per didelis druskos vartojimas gali padidinti kraujospūdį.
- Raugas: Jei galite, rinkitės natūraliai raugintą duoną. Ji yra lengviau virškinama ir turi daugiau probiotikų.
- Šviežumas: Nors labai šviežia duona yra skani, dietologai kartais rekomenduoja rinktis vakarykštę duoną. Ji nesukelia pilvo pūtimo ir yra lengviau virškinama. Tačiau svarbu, kad duona nebūtų sugedusi ar pelėsiu.
- Etiketė: Ieškokite etiketės, pažyminčios, kad duona yra pilno grūdo.
- Priedai: Rinkdamiesi duoną atkreipkite dėmesį ir į priedus, tokius kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai, konservantai. Atkreipkite dėmesį į linų sėmenis duonoje. Kepimo metu linų sėmenyse esantis aliejus virsta transriebalais, kurie itin kenksmingi sveikatai. Tad rinkitės duoną be linų sėmenų. Nebent jais būtų apibarstyta jau iškepusi ir atvėsusi duona. Atsargiau reikėtų rinktis duoną su džemu, nes jis aukštoje temperatūroje karamelizuojasi. Duona su vaisiais taip pat nepasižymi aukšta maistine verte, nes dėl galimos mikrobiologinės šių priedų taršos, į duoną gali patekti sveikatai kenksmingų medžiagų, kurios atsparios aukštai temperatūrai ir gali patekti į mūsų organizmą.
- Miltų rūšis: Rupaus malimo miltų duona yra pati maistingiausia. Daugiausia sveikatai naudingų medžiagų (mineralų, vitaminų, skaidulų) yra grūdo apvalkale. Kuo labiau jis išvalomas, t. y. perdirbamas, tuo mažiau mikroelementų jame lieka. Todėl duona, iškepta iš aukščiausios ar antros rūšies miltų, nėra tokia vertinga kaip rupaus malimo miltų duona.
- Grūdų rūšis: Visagrūdė duona yra tinkamiausias pasirinkimas ieškant vertingos duonos. Kaip būti tikriems, ar tai viso grūdo produktas? Ant pakuotės sutinkamas žodis „viso grūdo“ arba „100 proc. kviečiai“ nebūtinai reiškia, kad tai viso grūdo produktas. Pagal duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą puskvietiniu visų grūdo dalių laikomas tas duonos ar pyrago kepinys, kuriame grūdų produktai, nurodyti pavadinime, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. viso grūdų produktų kiekio. Tiesa, produkto spalva šiuo atveju taip pat neturėtų būti pasirinkimą lemiantis faktorius - produkto spalvai gali būti naudojami dažikliai, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas arba natūralus dažiklis - salyklas, naudojamas spalvai suintensyvinti. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus ingredientus. - gali būti pridėta papildomo cukraus, druskos.
- Rakto skylutės simbolis: „Renkantis duoną, labai svarbu remtis pripažintais sveikų produktų reikalavimais, - pabrėžia moteris. - Nuo 2014 m. sausio mėn. Lietuvoje įvestas maisto produktų ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu. Juo paženklintų produktų sudėtyje yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų. Remiantis šiais rodmenimis, duonoje neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus 100 g produkto. Cukraus kiekis duonoje labai svarbus, nes kuo daugiau jo produkte, tuo prastesnis poveikis žarnyno mikroorganizmams.“
Duonos vartojimas: saikas ir subalansuota mityba
Nors duona gali būti naudinga sveikatai, svarbu ją vartoti saikingai ir kaip dalį subalansuotos mitybos. Per didelis duonos vartojimas, ypač jei ji pagaminta iš rafinuotų miltų, gali prisidėti prie svorio augimo ir kitų sveikatos problemų. Rekomenduojama derinti duoną su kitais maisto produktais, tokiais kaip daržovės, vaisiai, baltymai ir sveiki riebalai.
Duonos vartojimas skirtingoms auditorijoms
- Pradedantiesiems: Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis pilno grūdo duoną dėl didesnio skaidulų kiekio. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sudėtį, kad būtų kuo mažiau pridėtinio cukraus ir dirbtinių priedų. Natūraliai rauginta duona gali būti puikus pasirinkimas dėl lengvesnio virškinimo.
- Profesionalams: Profesionalūs sportininkai ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys asmenys turėtų atkreipti dėmesį į duonos maistinę vertę, ypač angliavandenių ir baltymų santykį. Duona su sėklomis ir grūdais gali suteikti papildomos energijos ir maistinių medžiagų, reikalingų intensyviems treniruotėms.
Klišės ir klaidingi įsitikinimai apie duoną
Dažnai girdime įvairių teiginių apie duoną, kurie ne visada yra teisingi. Štai keletas klišų ir klaidingų įsitikinimų, kuriuos reikėtų paneigti:
- "Duona yra blogai sveikatai." Tai netiesa. Tinkamai pasirinkta duona, ypač pilno grūdo, gali būti naudinga sveikatai dėl skaidulų, vitaminų ir mineralų.
- "Duona tukina." Duona savaime netukina. Svorio augimas priklauso nuo bendro suvartojamų kalorijų kiekio ir fizinio aktyvumo. Saikingas duonos vartojimas, kaip dalis subalansuotos mitybos, neturėtų sukelti svorio augimo.
Taip pat skaitykite: Kukurūzų miltų bananų duonos receptai
tags: #duonos #rūšys #ir #nauda