Dronų naudojimas virš nuosavų namų Lietuvoje: teisė, praktika ir ateities perspektyvos
Dronai sparčiai populiarėja Lietuvoje, tampantys ne tik hobiu, bet ir darbo įrankiu įvairiose srityse - nuo fotografijos ir žemės ūkio iki statybų ir viešojo saugumo užtikrinimo. Dėl šio augančio populiarumo kyla daug klausimų, susijusių su dronų naudojimo taisyklėmis, ypač virš privačių teritorijų. Ar galima skraidinti droną virš nuosavo kiemo, namo ar sodo? Šiame straipsnyje pateikiami atsakymai, remiantis Lietuvos ir ES reglamentais bei specialistų komentarais, taip pat aptariamos dronų naudojimo galimybės ir iššūkiai.
Dronai statybų sektoriuje: efektyvumas ir inovacijos
Pasak įmonės vadovo Rolando Vasiliausko, nors Lietuvoje dronai kol kas daugiausiai naudojami pramogoms, po metų - dvejų be jų bus neįsivaizduojamos nė vienos statybos. Prieš keletą metų dronus pradėjo naudoti nekilnojamojo turto brokeriai, netrukus šias skraidykles mes matysime kiekvienose statybose. „Kol kas dronų galimybės statybų sektoriuje visiškai neišnaudotos. Įdarbinti nuomotus dronus gamyklos statybose buvo pirmieji mūsų nedrąsūs bandymai ir jie visiškai pasiteisino. Pirmiausia artimoje ateityje dronai taps neatsiejamu techninės priežiūros vykdytojo darbo įrankiu. Jei šiandien techninę priežiūrą atliekantys darbuotojai turi po kelis kartus per dieną lipti ant pastolių ir tikrinti kiekvieną atliktą darbą, tai naudojant droną, objektą bus galima apžiūrėti iš viršaus, prie kiekvieno konkretaus taško priskrendant su skraidykle“, - sako R. Vasiliauskas.
Bendrovės „Indema“ vadovo teigimu, dronų naudojimas ypač aktualus didelėse statybose, kur svarbu efektyviai kontroliuoti darbų eigą. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje nebeliks popierinių brėžinių - visi statybų projektai turės būti atliekami trimatėje koordinačių sistemoje, tada dronai taps nepakeičiamais pagalbininkais. „Jau įsigijome kelias savo bepilotes skraidykles ir šiuo metu apmokome jomis dirbti darbuotojus. Ši investicija atsipirks labai greitai, nes vienas techninės priežiūros vykdytojas su dronu galės iškart prižiūrėti ne vieną, o kelis objektus. Džiugu, kad į naujų technologijų, tokių kaip dronai ir 3D spausdintuvai, pritaikymą statybose dėmesį jau atkreipė ir universitetai bei kolegijos, ruošiančios statybos ir kelių inžinerijos specialistus. Tačiau, kol tokių specialistų rinkoje dar nėra, esame priversti patys imtis iniciatyvos“, - teigia statybų valdymo bendrovės vadovas. Netrukus bepilotes skraidykles planuojama įdarbinti ir kituose bendrovės „Indema“ įgyvendinamuose projektuose - statomoje kotedžų ir individualių namų gyvenvietėje „Kalnėnų Slėnis“, statant pastatus Vilniuje Raugyklos gatvėje ir kituose objektuose.
Dronų privalumai statybų sektoriuje:
- Greitesnis statinio konstrukcijų būklės įvertinimas: Dronai leidžia greitai ir efektyviai įvertinti statinio konstrukcijų būklę.
- Erdvinių (3D) pastato modelių kūrimas: Pasitelkiant dronus, galima parengti erdvinius pastato modelius.
- Probleminių vietų nustatymas dideliame aukštyje: Dronai padeda nustatyti problemines vietas ar pažeidimus dideliame aukštyje.
- Laiko taupymas ir kokybės užtikrinimas: Dronų naudojimas taupo laiką ir užtikrina aukštesnę darbų kokybę.
- Vaizdinės medžiagos kaupimas ir saugojimas: Dronai surenka ir saugo vaizdinę medžiagą, kurią galima bet kada peržiūrėti.
Ar galima skraidyti virš privačios teritorijos?
Atsakymas yra - taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Pagal ES bendrąją dronų reglamentavimo sistemą, galiojančią ir Lietuvoje, oro erdvė virš privačios teritorijos nėra visiškai privačiai valdoma. Tačiau yra svarbūs niuansai, kuriuos būtina žinoti.
Sąlygos, kurioms esant skrydžiai virš privačios teritorijos gali būti teisėti:
- Dronas nesileidžia ant žemės.
- Skrenda saugiai, ne per arti žmonių ar pastatų.
- Neteršia privatumo, nefilmavo be leidimo.
Išimtys:
- Apriboto patekimo zonos: Jei teritorija yra „apriboto patekimo zona”, pvz., karinis objektas ar svarbi infrastruktūra - skristi draudžiama.
- Per arti žmonių ar langų: Jei skraidote per arti žmonių ar langų, gali būti pažeistas privatumo įstatymas.
- Kamera: Jei dronas turi kamerą - reikia vadovautis BDAR (bendruoju duomenų apsaugos reglamentu).
Specialisto komentaras:
Audrius Norkūnas, licencijuotas dronų operatorius, teigia: „Skraidyti virš privačių kiemų - techniškai galima, bet būtina gerbti žmonių privatumą. Geriausia praktika - informuoti gyventojus arba vengti filmavimo virš jų sklypo. Jei kyla konfliktas - teismai dažnai gina privataus gyvenimo neliečiamybę.“
Taip pat skaitykite: Dronų taisyklės Lietuvoje
Praktiniai patarimai saugiam skrydžiui:
| Situacija | Ką daryti? |
|---|---|
| Nori nufilmuoti gražų privatų kiemą | Gauk savininko sutikimą - raštu arba žodžiu |
| Skrendi virš kaimynų teritorijos | Nefilmuok be leidimo, laikykis atstumo, nesileisk į kiemą |
| Nežinai, ar galima toje vietoje | Patikrink vietovę per Dronų žemėlapį |
| Naudoji droną komerciniais tikslais | Turėk A1/A3 ar A2 sertifikatus, laikykis griežtesnių taisyklių |
Dažniausios klaidos skraidant virš privačios teritorijos:
- Filmavimas be sutikimo: Gali būti laikomas privatumo pažeidimu.
- Skrydis per žemai: Mažesnis nei 5 m atstumas nuo langų ar žmonių.
- Neregistruotas dronas: Jei sveria virš 250 g ir turi kamerą, registracija būtina.
- Pamirštas saugumas: Virš žmonių ar vaikų skraidyti griežtai draudžiama.
Greita atmintinė:
- Virš privačių teritorijų skraidyti galima, bet geriau turėti sutikimą.
- Saugok privatumą - nefotografuok ar nefilmuok be aiškaus pagrindo.
- Būk atsakingas: laikykis saugaus atstumo, informuok gyventojus, laikykis taisyklių.
- Naudok specializuotus žemėlapius - žinosi, kur ribojama veikla.
Dronų naudojimo pavojai ir saugumo užtikrinimas
Dronų naudojimo tikslai gali būti ir ne tokie teigiami. Lietuvoje jau buvo ne vienas atvejis, kai dronai pastebimi gyvenamųjų rajonų padangėse, virš individualių namų. Čia dronas gali būti pasitelktas kaip žvalgybos priemonė galimo vagystės objekto apžiūrai. Po tokios žvalgybos išsirinkti namą plėšimui yra daug lengviau. Tokia pasiruošimo nusikaltimams forma gali būti naudojama prie visų objektų teritorijai žvalgyti, vėliau pasiruošus vykdyti nusikaltimus.
Dronai jau yra sukėlę ne vieną incidentą, kurių metu vienaip ar kitaip buvo padaryta žala. Yra žinomas atvejis, kaip miško gesinimo operaciją pertraukė skraidantis dronas, dėl kurio savo darbą turėjo stabdyti ugnį gesinantis sraigtasparnis, dėl grėsmės susidurti su neaišku kieno valdomu dronu. Visi gerai pamena atvejį, kai mėgėjo valdomas dronas nukrito JAV Baltųjų rūmų kieme, taip sukeldamas sumaištį tarp apsaugininkų. Žinomi ir keli galimo šnipinėjimo atvejai. Didžiojoje Britanijoje neatpažintas dronas buvo pastebėtas virš gamyklos, kurioje statomi laivai Karališkajam laivynui. Dronai taip pat kelia grėsmes civilinei aviacijai.
Sparčiai augant susidomėjimui antidronų sistemomis, jau kuriami prototipai ir technologijos, leisiančios kovoti su nepageidaujamais dronais, juos aptikti radaruose ir neutralizuoti. Pasak „The Wall street Journal“, anitdronų sistemos nėra pigios, valstybėms jos gali atsieiti daugiau nei 1 mln. JAV dolerių.
Teisinis reglamentavimas ir atsakomybė
Lietuvoje bepiločių orlaivių teisinis reglamentavimas dar kol kas žengia pirmuosius žingsnius. Civilinės aviacijos administracija 2014 metais parengė „Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles“, kuriomis iš dalies reglamentuojamas dronų naudojimas, tačiau šių taisyklių nėra atidžiai paisoma. Būtina platesnė diskusija. Turi būti atsižvelgiama į bepiločių naudojimo ypatumus, kai skraidoma virš gyvenamųjų namų, didelių žmonių susibūrimų, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių. Seime jau yra įstatymo projektas, kuris už netinkamą dronų naudojimą numato administracinę atsakomybę. Svarbu apibrėžti ir bepiločių orlaivių valdytojų atsakomybę, jei dronas naudojamas ne pagal paskirtį, o galimai nusikalstamais tikslais, pažeidžiant nustatytas taisykles. Taip pat reikia spręsti ir privatumo pažeidimo klausimą ir atsakomybę už tai.
Pasak parlamentaro A. Paulausko, "Šiandien jau girdime ne vieną atvejį, kai bepiločiai orlaiviai, liaudyje vadinami tiesiog dronais, skraido virš svarbių valstybinių pastatų, įkalinimo vietų ar tankiai apgyvendintų teritorijų. Tai kelia susirūpinimą, nes tokie prietaisai gali būti pasitelkiami žvalgybos tikslams, nelegaliai veiklai ar nusikaltimams. Yra informacijos, kad dronais žvalgomos teritorijos virš individualių namų, po to juose vykdomos vagystės. Arba virš kalėjimo praskridęs dronas numeta kokį nelegalų siuntinį nuteistiesiems. Todėl reikia bent minimaliai apriboti dronų skraidymo zonas, nustatyti objektus, virš kurių dronai skraidyti negalėtų".
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
A. Paulauskas teigia, kad pagal Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, kiekviena savivaldybė turi teisę leisti ar neleisti bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą ir turėtų nuspręsti virš kokių objektų bepiločių orlaivių vykdymas negalimas.
Drono naudotojo ir valdytojo atsakomybė:
- Drono naudotojas (savininkas) - žmogus, kurio įrenginys (-ai) turi kamerą arba sveria daugiau negu 250g.
- Drono valdytojas - tokiam žmogui pagal numatytus kriterijus ir klases reikalingas teorijos egzaminas.
Svarbu:
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. A3 pakategorė: jei BO svoris mažesnis nei 25 kg.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. Susipažinkite su baziniu žinių kursu ir išlaikykite egzaminą internetinėje sistemoje (A1/A3) - TKA.lt
- Savarankiškai pasiruoškite ir išlaikykite teorijos egzaminą kompetentingoje institucijoje (A2) - TKA.lt
- Negalima skristi virš žmonių minios ir kiek įmanoma minimizuoti skrydžius virš pavienių pašalinių žmonių.
- Galima skristi, kai horizontalus atstumas yra ne mažesnis nei 30 metrų nuo pašalinių žmonių arba atstumas ne mažesnis kaip 5 metrai, kai įjungta mažo greičio režimo funkcija. Kitais atvejais taikyti 1:1 taisyklė.
- Skristi leidžiama išlaikant saugų atstumą tarp bepiločio orlaivio ir žmonių, gyvūnų bei kitų orlaivių.
- Vykdydamas skrydį naktį užtikrina, kad būtų įjungtas bepiločio orlaivio žalias mirksintis žiburys (reikalavimas taikomas nuo 2022 m.
- TKA sistemoje užsiregistravęs asmuo gauna autentišką UAS naudotojo registracijos numerį, kuriuo turi pažymėti visus turimus bepiločius orlaivius.
- Nuo 2023 m. po TKA internetinėje sistemoje užbaigto mokymo kurso ir išlaikyto egzamino gautas internetinio mokymo baigimo pažymėjimas.
- Nuotolinis pilotas, norėdamas vykdyti skrydžius specialiojoje kategorijoje, turi įgyti teorijos žinių pažymėjimą.
Ateities perspektyvos: dronai namų ūkyje ir logistikoje
Viena įdomiausių dronų ateities pritaikymo perspektyvų yra namo ir kiemo priežiūra. Artimiausiais metais dalį šių užduočių perims savarankiškai veikiantys dronai, kurie periodiškai apžiūrės stogo kraštus, valys lietvamzdžius ir langus, o sodininkystėje stebės augalus, aptiks piktžoles bei kenkėjus ir tręš dirvožemį.
Nors vaizduotė gali nunešti toli, krovinių gabenimo ekspertai teigia, kad tai įvyks dar negreitai. Dronų galimybės auga kiekvieną dieną, bet svarbaus vaidmens logistikos pasaulyje jie vis dar nevaidina - dauguma krovinių jiems paprasčiausiai per dideli ir per sunkūs.
Dronų ir tradicinių transporto priemonių bendradarbiavimas:
Panašu, kad netrukus dronai ir tradicinės transporto priemonės ims bendradarbiauti. Šiais metais greitojo pristatymo paslaugų teikėjas UPS sėkmingai išbandė dronus. Jie buvo panaudoti įvykdyti paskutinį siuntinio pristatymo etapą. Panašu, kad ateityje šis metodas gerokai palengvins siuntinių pristatymą į geografiškai izoliuotas vietoves. Pavyzdžiui, pasiunčiant droną iš siuntų autobusiuko, bus galima sutaupyti brangių kilometrų. Be to, elektra varomų dronų naudojimas būtų ekologiška alternatyva degalais varomiems sunkvežimiams. Neseniai „Amazon“ įsigijo patentą didžiuliam dirižabliui, kuris pats paleis dronus pristatyti prekes pirkėjams. Vadinamasis cepelinas bus valdomas žmogaus, tačiau individualių užsakymų pristatymui reikės mažesnių sąnaudų. Tarkime, „dronų motina“ dislokuojama šalia stadiono, o dronai varžybų metu pristato užkandžius žiūrovams.
JAV jau užregistruota daugiau nei 10 602 komercinių dronų. Prognozuojama, kad šių įrenginių pardavimai nuo dabartinių 600 tūkst. per metus išaugs trigubai - iki 2,7 milijono 2020 metais.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Dronų naudojimo sritys:
Pagal naujas taisykles, dronus jau galima naudoti žemdirbystės srityje; moksliniams tyrimams; švietimo ir akademinėje veikloje; elektros linijų, vamzdynų, antenų ir tiltų patikrai; gelbėjimo operacijoms; kraštovaizdžio fotografavimui ir laukinių gyvūnų stebėjimui.
Tobulėjantys robotai verčia suskubti tradicinės logistikos industriją griebtis naujovių. Visa tai reiškia, kad klientas laimi. Pavyzdžiui, robotai ir dronai gali padėti sumažinti žmogiškuosius išteklius krovinių pakrovimui ir perkrovimui jūrų uostuose arba sandėliuose, o tai leis sumažinti transporto paslaugų užsakovų išlaidas.
tags: #dronų #naudojimas #virš #nuosavų #namų #Lietuvoje
