Draugiškos klasės receptas: Gyvenimo įgūdžių ugdymas mokykloje
Švietimo sistema nuolat tobulėja, siekdama ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti jaunuolius, gebančius sėkmingai integruotis į visuomenę, spręsti iššūkius ir kurti harmoningus santykius. Vienas iš naujausių žingsnių šia kryptimi - Gyvenimo įgūdžių programa, integruojama į Lietuvos mokyklų ugdymo procesą. Ši programa siekia ugdyti mokinių socialines, emocines ir praktines kompetencijas, padedant jiems tapti visapusiškai išsilavinusiais ir gyvenimui pasirengusiais asmenimis.
Gyvenimo įgūdžių programos turinys ir tikslai
Gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, tačiau jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas, bet dažnai fragmentiškas temas. Programa integruoja socialinį ir emocinį ugdymą, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto prevenciją, savižudybių prevenciją, lytiškumo ugdymą, sveikatos ugdymą, pirmosios pagalbos ir žmogaus saugos pagrindus.
Pagrindinis programos tikslas - ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, kitaip tariant, praktinius ir gyvenime naudingus įgūdžius. Programa suteiks ne tik reikalingų žinių, bet ir nuosekliai ugdys vertybes bei elgesį, kuris padės atpažinti ir įveikti įvairius gyvenimo iššūkius patiems arba su kitų pagalba.
Pritaikymas pagal amžių ir brandą
Svarbu pabrėžti, kad Gyvenimo įgūdžių programa yra pritaikyta pagal mokinių amžių, fizinę ir emocinę brandą. Palaipsniui, nuo 1 iki 10 klasės, šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką, kuri bus privaloma, tačiau nevertinama pažymiais.
Pradinių klasių mokiniai mokysis atpažinti ir valdyti emocijas, atpažinti nerimo šaltinius, nusiraminti bei kurti draugiškos ir rūpestingos klasės taisykles. Taip pat jie analizuos įvairias buityje ir mokykloje naudojamas priemones, mokysis įvertinti jų saugumą ir elgesį su jomis, saugaus elgesio gatvėje bei pirmosios pagalbos sau ir kitam suteikimo įgūdžių (pvz., pamatuoti temperatūrą, sutvarkyti nubrozdinimą).
Taip pat skaitykite: Prisiminimai filme "Amerikietiškas pyragas"
Vyresniųjų klasių mokiniai gilins žinias apie lytiškumą, santykių kūrimą, karjeros planavimą ir savanorystės galimybes. Pavyzdžiui, penktokai ir šeštokai mokysis atskirti priekabiavimą lytiniu pagrindu, prevencijos galimybes ir kaip padėti (pranešti tėvams, mokytojams, policijai, tvirtai pasakyti „ne“ ir pan.). Devintokai ir dešimtokai reflektuos, kaip asmeniniai gebėjimai ir pomėgiai daro įtaką karjeros pasirinkimui, mokysis planuoti savo profesinę karjerą bei savanorystės galimybes. Dešimtokai aiškinsis ilgalaikių santykių planavimą ir jo reikšmę asmens gerovei, ankstyvųjų lytinių santykių poveikį sveikatai.
Kiekvienais metais mokiniai mokysis išsikelti asmeninius tikslus, sudaryti jų siekimo planą ir numatyti galimus iššūkius.
Lytiškumo ugdymas programoje
Daugiausia diskusijų sukėlė lytiškumo ugdymo tema, kuri užima tik 10-15 proc. visos Gyvenimo įgūdžių programos. Ši tema glaudžiai siejasi su emocijų pažinimu ir valdymu, gebėjimu kurti santykius su kitais žmonėmis ir kitomis susijusiomis temomis. Lytiškumo tema pateikiama atsižvelgiant į mokinių amžių, fizinę ir emocinę brandą.
Programa neatstovauja jokios ideologijos ir parengta remiantis moksliniais tyrimais bei gerbiant visų žmonių teises. Joje nėra nieko, kas menkintų ar žemintų šeimos sampratą.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos ir neformaliojo švietimo mokytojas Paulius Narušis teigia, kad lytiškumo ugdymas šioje programoje remiasi pagarba šeimai ir visiems žmonėms, net ir tiems, kurie mums nepatinka. Krikščioniškas įsakas mylėti kitą kaip save patį yra mūsų visuomenės kultūrinis pagrindas ir turime visi kartu tą perteikti vaikams. Pasak mokytojo, programoje išdėstytos temos nėra naujos mokykloje, jos buvo mokymo dalis ir iki šiol, tačiau programa apjungė ir nuosekliai pateikė svarbiausias įgūdžių sritis. Tai padės mokytojams efektyviau ir planingiau ugdyti šiuolaikiniam žmogui reikalingus įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Ar verta žiūrėti "Amerikietiškas pyragas: Klasės susitikimas"?
Kas moko gyvenimo įgūdžių?
Nuo šio rugsėjo gyvenimo įgūdžių moko mokytojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete prasideda nemokamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos pedagogams. Mokytojai mokysis ir atnaujintas ar naujai įgytas žinias iškart taikys praktikoje.
Mokykloms rekomenduojama pasitelkti įvairių sričių specialistus, kurie paįvairintų ir praturtintų pamokas, padėtų, jei tam tikromis temomis reikalinga pagalba. Tai galėtų būti visuomenės sveikatos biurų, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai ir kiti specialistai.
Programos istorija ir finansavimas
Gyvenimo įgūdžių programa parengta ir patvirtinta praėjusiais metais. Atnaujintos programos, nuolat konsultuojantis, pradėtos rengti 2019 m. Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
Etikos pamokos kaip pagrindas draugiškai klasei
Etikos pamokos taip pat vaidina svarbų vaidmenį kuriant draugišką klasę. Etikos dalyko paskirtis - ugdyti atsakingą ir sąmoningą mokinių nuostatą savęs, kito asmens, visuomenės, gamtos ir pasaulio atžvilgiu. Pamokose mokiniai mokosi kelti etinius ir filosofinius klausimus, kurie padeda geriau pažinti savo emocijas, jausmus ir mintis. Tai atveria galimybę dialogui su kitu asmeniu ir norą suprasti buvimo mažose ir didelėse bendruomenėse prasmę.
Etikos programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: saviugda ir savisauga (Aš-Asmuo); dialoginis bendravimas (Aš-Tu); socialiniai santykiai (Aš-Mes); santykis su pasauliu (Aš-Tai). Šios sritys yra bendros visoms klasėms. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
Taip pat skaitykite: Mokslas, mityba ir laiminga klasė
Etikos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad etikos pamokose mokiniai ugdytųsi atsakomybę už savo žodžius, veiksmus ir santykius su kitais žmonėmis, visuomene, gamta, pasauliu bei virtualia realybe. Taip pat ugdomas gebėjimas suprasti ir užjausti ne tik artimus, bet ir geografiškai bei patirtimi nutolusius asmenis, gebėjimas nesitaikstyti su prievarta, neteisingumu, patyčiomis ir padėti kitam ištikus nelaimei.
Etikos pamokų uždaviniai pagal ugdymo pakopas:
- Pradinio ugdymo uždaviniai: Atpažinti savo jausmus ir rasti tinkamą jų išraiškos būdą, taip pat atpažinti kitų žmonių jausmus ir juos empatiškai priimti. Kelti klausimus apie save, Kitą bei buvimą gamtoje ir pasaulyje.
- Pagrindinio ugdymo uždaviniai: Diskutuoti grupėje ir ieškoti bendro sutarimo, turėti drąsos išreikšti nuomonę, nesutampančią su grupės nuomone. Rasti tinkamą santykį su virtualia erdve, vengti priklausomybės nuo virtualios erdvės, vertinti realybę.
- Vidurinio ugdymo uždaviniai: (Nenurodyta konkrečių uždavinių, tačiau jie turėtų būti orientuoti į aukštesnio lygio etinių dilemų analizę, kritinį mąstymą ir moralinių sprendimų priėmimą).
Įgyvendinant etikos programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Etikos dalykas skatina humanitarinį mokinių smalsumą, jų susidomėjimą asmens tapatumu ir įvairiomis jo raiškos formomis: požiūrį į save, santykius su kitu asmeniu, su visuomene ir gamta. Ugdomas kritinis mąstymas, kuris įgalintų savarankiškai tirti iškylančias problemas ir stiprintų saviugdos poreikį.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas. Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti bei realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis. Mokiniai palaipsniui ugdosi gebėjimą ne tik būti komunikacijos recipientai, bet ir aktyvūs jos kūrėjai, socialinių projektų iniciatoriai bei vykdytojai. Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams.
Etikos dalyko veiklose ugdoma socialinė atsakomybė ne tik už artimuosius ar draugus, bet ir nepažįstamus, svetimus, už pasaulio likimą ir gamtą. Mokiniai ugdosi praktinius pagalbos kitiems įgūdžius.
Gebėjimų srities aš-mes rakursu mokiniai ugdosi suvokti socialinio gyvenimo įvairovę, tapatumo ir kitybės dinamiką bei bendruomenės įtakos asmens tapatumui prasmę ir svarbą. Viena vertus, mokiniai ugdosi filotopijos (t. y. Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą.
Etikos dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu. Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis. Šiuo aspektu mokiniai ugdosi gebėjimą puoselėti ir vertinti ne tik savos, bet ir kitos etninės ar religinės grupės unikalumą: jie ugdomi savo šalies ir pasaulio piliečiais.
Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias). Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.
Pavyzdžiai, kaip etikos pamokos padeda pažinti save ir kitus:
- 1-2 klasių koncentras: Mokiniai pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų. Mokosi savarankiško mąstymo (aš galiu). Nagrinėjami klausimai: Kuo skiriuosi nuo kitų ir kuo esu į kitus panašus? Kodėl kokia nors savybe išsiskirti nėra blogai? Savistaba - laikas sau. Ar skiriu laiko sau?
- 3-4 klasių koncentras: Supranta ir reiškia savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes. Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. Savarankiškai demonstruoja kūrybinį mąstymą. Nagrinėjami klausimai: Kas padėjo man tapti tuo, kuo esu? Kaip mokytis kurti? Kas yra kūrybingumas ir kaip jis manyje reiškiasi? Kelia klausimus apie savo bei kitų žmonių savitumą. Svarsto saviraiškos galimybes ir ribas.
- 5-6 klasių koncentras: Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius. Nagrinėjami klausimai: Ar visada patinku pati (pats) sau? Kokios mano stipriosios pusės?
- 7-8 klasių koncentras: Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Atsargiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu (t. y. suvokia, kad pats sau negali būti objektyvus). Nagrinėjami klausimai: Ar kartais neabejoju to, kas vyksta, prasme? Kai rašytojas rašo autobiografiją, ar jis neieško savęs? Kai dailininkas kuria autoportretą, ar jis kartu neieško savęs? Ar žinai, ką reiškia objektyvumas? Ar sunku būti objektyviam?
- 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras: Apmąsto save kaip autentišką, sąmoningai veikiančią ir savarankiškai mąstančią bei jaučiančią asmenybę. Analizuoja savo unikalumą ir kelia asmeninius tikslus, svarsto autentiškus ateities pasirinkimus, t. y. kuria savo gyvenimo projektą. Nagrinėjami klausimai: Kaip manojo Aš tapatumą man padeda atskleisti kiti žmonės? Gal kitas žmogus yra manojo Aš veidrodis? Kaip mano stipriosios savybės galėtų pasitarnauti ateityje dirbant su kitais žmonėmis, kokie tai būtų darbai, specialybės? Ar keliu sau tikslus? Ar aš turiu idealų?
Iniciatyvos, skatinančios draugiškumą mokykloje
Be formalių programų, mokyklose vyksta įvairios iniciatyvos, skatinančios draugiškumą ir bendruomeniškumą. Pavyzdžiui, Vilniaus Lazdynų mokykloje veikia Žalioji edukacinė erdvė „Žiemos sodas“, įgyvendinamas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Mes - gamtos dalis“. Mokyklose organizuojami talentų šou, konkursai, olimpiados, metodinės konferencijos, edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos ir kitos veiklos, kurios padeda mokiniams atsiskleisti, bendrauti ir bendradarbiauti.
Draugiška mokykla - tai ir draugiška bendruomenė, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus, gerbiamas ir vertinamas.
tags: #draugiskos #klases #receptas