Gastropub'as „Šilelis“ Palangoje: Ar verta laukti eilėje dėl kepsnio „Astra“? Apžvalga
Daugelį metų girdėjau rekomendacijas apsilankyti Palangos gastropube „Šilelis“, tačiau vis susilaikydavau. Pavadinimas „Šilelis“ man asocijavosi su sovietiniais laikais ir priminė namines salotas, silkę su karštomis bulvėmis bei karbonadą su sūriu arba geriausiu atveju - kepsnį „Astra“. Tačiau vieno draugo, kurio nuomone labai pasitikiu, žinutė privertė mane suklusti ir galiausiai ryžtis apsilankyti.
Per Jonines, kai Palanga buvo pilna poilsiautojų, o prie populiarių maitinimo įstaigų nusidriekė eilės, nusprendžiau patikrinti, ar „Šilelis“ tikrai vertas dėmesio. Nors paprastai vengiu eilių, šį kartą nusprendžiau paminti savo principus, nes buvau girdėjęs per daug gerų atsiliepimų.
Aplinka ir interjeras
Gastropubo kiemelis ir vidus išnaudoti maksimaliai, siekiant sutalpinti kuo daugiau lankytojų. Tačiau baro vidus yra daug jaukesnis nei kiemelis. Viduje akį traukia siena su daugybe senų televizorių, kuri atrodo įspūdingai. Interjeras yra pusėtinas: prie staliukų stovi skirtingos kėdės, ant sienos kabo prie nieko nederanti vienaragio galva. Visa tai rodo, kad pagrindinis dėmesys čia skiriamas maisto gamybai, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl čia nuolat būriuojasi žmonės. Skurdokas kiemelis mane patrauktų nebent tik tuo atveju, jei jis būtų vienintelis veikiantis visoje Palangoje.
Valgiaraštis ir aptarnavimas
Valgiaraščiai atrodo „kovos randuoti“, nes per dieną juos vartant šimtams žmonių, atsiranda įplėšimų, sulankstymų ir riebalų žymių. Kadangi jau žinojome, ką norime užsisakyti, valgiaraščius tik permetėme akimis. Padavėja įspėjo, kad maisto reikės palaukti apie 40 minučių. Iš tiesų, maisto teko palaukti ilgokai.
Užkandžiai ir sriubos
Noriu pradėti nuo užkandžio, kurį rekomenduoju užsisakyti kiekvienam, apsilankiusiam „Šilelyje“ - tai „Pincos su krevetėmis“. Sūrio ir krevetės derinys yra tiesiog nepakartojamas. Aitriųjų paprikų sriubos teko laukti net 50 minučių, tačiau skonis atpirko visas kančias. Pitos kepurė ant sriubos buvo lyg vyšnelė ant torto. Malonu, kad sriubos aitrumas neužgožė jos skonio, gerklėje sukeldamas nedidelį gaisrą. Lėtas ir malonus gomurį kutenantis aitrumas leido mėgautis sriuba - nereikėjo gaudyti oro bandant atgauti kvapą. Tad sriuba - antras patiekalas po užkandėlės, kurį įvertinome teigiamai ir su nekantrumu ėmėme laukti pagrindinių patiekalų.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Pagrindiniai patiekalai
Katinienės pasirinktas vištienos patiekalas - „Vienos“ šnicelis - mano dėmesį patraukė ne mažiau nei man patiekti šonkauliai. Tiesa, iš patiekalo pavadinimo pašalinčiau žodelį „Vienos“, nes, jei neklystu, daugybę metų „Vienos“ šnicelis buvo gaminamas tik iš veršienos. Atrodo, kas čia tokio - naminės gruzdintos bulvytės, bet tik pažvelkite į nuotraukas ir pabandykite prie šių patiekalų įsivaizduoti gruzdintus pusfabrikačius - bulvytes. Pirma - ir vaizdas kardinaliai keičiasi, antra - ir skonis. Šonkauliai jau kepant glazūruoti, ir to per akis, bet tai mano nuomonė.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
tags: #dienos #pietus #kepsnys #astra #atsiliepimai