Cukriniai runkeliai: nuo auginimo iki receptų

Cukriniai runkeliai (Beta vulgaris var. altissima) - svarbi žemės ūkio kultūra, auginama dėl šakniavaisių, iš kurių gaminamas cukrus. Šiame straipsnyje apžvelgsime cukrinių runkelių auginimo ypatumus, istoriją Lietuvoje ir keletą receptų.

Cukrinių runkelių aprašymas ir auginimas

Cukriniai runkeliai yra dvimečiai augalai, priklausantys balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Pirmąjį auginimo sezoną jie išaugina šakniavaisius, o antrąjį - stiebus ir sėklas. Šakniavaisiai paprastai sveria nuo 300 iki 600 gramų, tačiau gali būti ir didesni. Jie yra kūgiškos formos, balti ir sultingi.

Šakniavaisį sudaro trys pagrindinės dalys:

  • Galvutė (kerpė): Sutrumpėjęs stiebas, esantis paviršiuje su lapais ir žiedpumpuriais.
  • Kaklelis: Tarpinė dalis tarp galvutės ir pagrindinės šaknies.
  • Tikroji šaknis: Sudaro 65-80% viso šakniavaisio ilgio.

Agronominiai reikalavimai

Tinkamiausi priešsėliai cukriniams runkeliams yra žiemkenčiai. Vegetacijos laikotarpis pirmaisiais metais trunka 160-170 dienų, o antraisiais (sėklojų) - 100-125 dienas. Sėja atliekama eilutėmis kas 15-18 cm, 2-3 cm gylyje. Tarpueilių plotis turėtų būti 45-50 centimetrų. Optimalus augalų skaičius - 85 000 hektarui. Į tą pačią vietą runkeliai sėjami po 2-3 metų.

Tręšimas ir priežiūra

Cukriniai runkeliai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Organinėmis, fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį, azoto - pavasarį, o boro - prieš sėją arba purškiami augalai. Pasėliai taip pat purškiami herbicidais, kartais purenami tarpueiliai.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti pyragaičius

Panaudojimas

Cukrinių runkelių šakniavaisiai yra pagrindinė žaliava cukraus gamybai, iš jų pagaminama apie 30% pasaulinės cukraus produkcijos. Taip pat, cukrinių runkelių šaknys, lapai ir cukraus gamybos atliekos (išspaudos, melasa) yra vertingas pašaras gyvuliams.

Daugiausia cukrinių runkelių augina Rusija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Italija. Šiuo metu auginamos vienasėklės cukrinių runkelių veislės.

Cukriniai runkeliai naudojami efektyviai: cukraus išgavimo metu burokėliuose esantis vanduo perdirbamas, o likučiai naudojami kaip pašaras gyvuliams arba biogazui gaminti. Cukriniai runkeliai su ilgomis šaknimis efektyviai panaudoja dirvožemyje esančias maistines medžiagas, sumažindami tręšimo poreikį. Tai taip pat yra veiksmingas žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo būdas.

Istorija Lietuvoje

Cukrinius runkelius auginti pradėta 18 a. pabaigoje, kai A. S. Marggrafas juose rado sacharozės, o F. K. Achardas padidino jų cukringumą. Pirmieji cukraus fabrikai pastatyti 1801-02 m. Vokietijoje ir Rusijoje.

Lietuvoje cukriniai runkeliai pradėti auginti 19 a. pradžioje. Daugiau auginama nuo 1927 m., įkūrus Cukrinių runkelių auginimo draugiją, ir ypač nuo 1931 m., pastačius Marijampolės cukraus fabriką. Sėkla pradėta auginti 1935 m. Cukrinių runkelių selekcija vykdyta 1933-72 m. 21 a. pradžioje sėjama Vakarų Europos sėklininkystės bendrovių veislių sėkla. Cukriniai runkeliai daugiausia auginami Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės, Vilkaviškio, Šiaulių ir Joniškio rajonų savivaldybių teritorijoje.

Taip pat skaitykite: Sausainių receptai

Prieš šimtą metų, 1919 m. kovo pradžioje, keletas Marijampolės apskrities ūkininkų kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją siūlydami pradėti platesniu mastu auginti runkelius Lietuvoje. Į mūsų kraštus runkelio sėklas kišenėse „atsinešė“ buvę Napoleono armijos kareiviai. Cukriniais runkeliais susidomėjo Lietuvos dvarininkai, kurie pradėjo saldžiąsias šaknis auginti savo dvaruose.

1910 m. Baisogalos dvarininko Vladislavo Komaro iniciatyva atlikti pirmieji cukrinių runkelių tyrimai Lietuvoje. 1912 m. cukriniai runkeliai pasėti 2,2 ha plote Puodžiškių - Merčių dvare (Vilkaviškio r. sav.). Iniciatyvūs buvo ir kiti Sūduvos krašto žmonės. Žemės ūkio draugija „Žagrė“ planavo dalyvauti ne tik eksperimentiniame auginime, bet ir apdirbime.

XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje cukrinius runkelius mokslo laimėjimais pagrįstomis eksperimentinėmis sąlygomis ėmė auginti Rumokų bandomajame ūkyje (prie Vilkaviškio). Per kitus 3-4 metus ŽŪM iniciatyva, o kai kur ir pačių ūkininkų, vyko eksperimentai nedideliuose žemės plotuose.

1923 metais broliai Vailokaičiai investavo į cukrinių runkelių auginimo bandymus, tačiau tai „nepajudino“ fabriko statybos reikalų. Agronomas Jonas Kriščiūnas 1919 m. pavasarį pasėjo cukrinius runkelius lauke, kuriame po dvylikos metų pastatė Marijampolės cukraus fabriką. Žemės ūkio ministerija įpareigojo agronomą Jurgį Krikščiūną profesionaliai organizuoti runkelių auginimo ir tyrinėjimų procesą. 1927 m. jis įkūrė ir vadovavo Lietuvos cukrinių runkelių augintojų draugijai.

Kai 1930 m. stipriai nukrito javų kainos, Lietuvos žemės ūkyje įvyko lūžis. Cukrinių runkelių augintojų draugija paprašė vyriausybės padidinti muitus cukrui. Lietuvoje runkeliais apsėti plotai siekė 2000 ha; tai jau sąlygojo šios žemės ūkio kultūros perdirbimą vietoje.

Taip pat skaitykite: Receptai be grilio

Cukrinių runkelių sriuba (Aukštaitijos regiono receptas)

Tai tradicinis Aukštaitijos regiono patiekalas, pasižymintis savitu skoniu ir paprastumu.

Ingredientai:

  • 0. 5 stiklinės pupelių
  • 0. 5 vieneto runkelių (cukriniai)
  • 1 kiaušinis
  • Šiek tiek džiovintų baravykų
  • Šiek tiek druskos
  • Šiek tiek juodųjų pipirų
  • 100 mililitrų grietinės

Paruošimo būdas:

  1. Runkelį supjaustome šiaudeliais, sudedame į verdantį vandenį (arba mėsos sultinį), taip pat supilam pupeles bei džiovintus baravykus (pupeles ir grybus iš vakaro pamerkiame).
  2. Verdame, kol viskas išvirs (maždaug 45 min).
  3. Kai viskas išverda, turime "užbalinti". Į dubenėlį įmušamas kiaušinis, supilama grietinė, druska, pipirai, viskas gerai išplakama šakute.
  4. Kai sriuba nebeverda, supilamas kiaušinio-grietinės plakinys (labai svarbu, kad sriuba būtų šiek tiek pravėsusi, nes jei pilsim plakinį į verdančią sriubą, tai gali sutraukti kiaušinį).

Skanaus!

Kiti receptai ir panaudojimo būdai

Smulkiai sumalti cukriniai runkeliai gali būti naudojami kai kuriems patiekalams (uogienėms, kompotui, košei ar pyragams) pasaldinti. Liaudies medicinoje cukriniai runkeliai pripažįstami kaip naudingi sveikatai. Vartojant cukrinius runkelius, padidėja organizmo apsauga, normalizuojasi virškinimas ir medžiagų apykaitos procesai. Šį produktą rekomenduojama vartoti sergant ateroskleroze, anemija, leukemija ir padidėjusiu kraujospūdžiu. Be to, cukriniai runkeliai šalina toksinus ir turi atjauninamąjį poveikį organizmui. Cukriniai runkeliai gerai veikia žarnyno ir kepenų veiklą, pasižymi lengvu diuretiniu ir vidurius laisvinančiu poveikiu.

Iš cukrinių runkelių gaunama speciali druska, kuri padeda susidoroti su plaučių tuberkulioze.

Burokėliai padeda susidoroti su dantų ir dantenų ligomis. Gydymui reikia sutarkuoti cukrinius burokėlius ant smulkios trintuvės ir užtepti ant skaudamo danties (arba užtepti ant dantenų), palaikyti burnoje apie 30 minučių.

Apribojimai

Rekomenduojama neįtraukti cukrinių runkelių į racioną sergant gastritu, osteoporoze ir diabetu. Paūmėjus virškinimo trakto ligoms, urolitiazei, nefrolitiazei, būtina iš savo mitybos raciono neįtraukti burokėlių.

tags: #cukriniai #runkeliai #receptai

Populiarūs įrašai: