Cigonių burtai su žaliu kiaušiniu ritualas: pažintis su autentiška lietuviška patirtimi
Šis straipsnis nukelia į autentišką lietuvišką aplinką, kur susipina tradicijos, gamta ir tarpusavio santykiai. Tai pasakojimas apie pirmąją pažintį, kuri išauga į kelionę per Lietuvą, Lenkiją ir Slovakiją, ieškant nuotykių ir naujų patirčių.
Kelionės pradžia: pažintis su šeima ir tradicijomis
Kelionė prasideda Žemaitijos pakraštyje, kur laukia susitikimas su Kamilės tėvais Virginijumi ir Gražina Jokšais. Iš Žiemgalos į Narvydžius trunka dvi valandas. Pirmas įspūdis - didelis akmuo, žymintis keliuką į sodybą. Automobiliui riedant siauru keliuku, keturkojis teritorijos sargas loja kitoje tvoros pusėje.
"Aš tas piktasis", - pasitinka Virginijus. Tėtis patarė vienam pro vartelius neiti. Šuo, sukurtas ginti bandą nuo vilkų, vis dar sužeistas po ežiuko egzekucijos.
Pietūs - tai ne tik skanus maistas, bet ir savotiškas išbandymas svečiui. "Stot! Tai mano sūnaus vieta!" - tėvas pareiškia, nurodydamas kitą kėdę. Po sočių pietų - arbata. Kas galėtų paneigti, kad istorijoje yra buvę atvejų, kai namiškiams tenka vienokios, o svečiui įkrenta visiškai kitokios - ne tokios sveikatai naudingos žolelės. Šeimai įpusėjus tuštinti puodelius, manasis vis dar buvo sklidinas. Jį laikiau drebančiose rankose, o pastarąsias meistriškai slėpiau po stalu.
Pokalbis su Kamilės tėčiu - tai tarsi tardymas, kur kiekvienam scenarijui turi būti pateiktas detalus veiksmų planas, kurio būtų imtasi iškilus pavojui jo dukros gerovei. Pažintis praeina sėkmingai. Kaip bebūtų, už artimiausio posūkio šypseną pakeitė gaili rauda.
Taip pat skaitykite: Kotrynos Burtai: nauji receptai įkvėpimui
Kelionė į Aziją: nuotykiai Lenkijoje
Lenkija - pirmoji šalis kelyje į Aziją. Šiaurinės Lenkijos kraštovaizdis panašus į mūsiškį. Jei ne lietuvio ausiai neįprasta kalba ir priemiesčiuose kybančios kitoniškos iškabos - manytum, kad esi tėvynėje.
Automobilių stabdymas - kantriųjų sportas. Šešios valandos laukimo šalikelėje. Prieš išvykstant, visa išmanantys bičiuliai negailėjo patarimų. Anot jų, pakaks grakščiai atkišti ranką su pakeltu nykščiu ir viskas išsispręs savaime. Kamilė taria: "Nuoširdžiai tikiu, kad esi silpnoji šios komandos dalis. Žmonės bijo tavo šukuosenos."
Gimsta geniali idėja: "Pasislėpsiu už to medžio ir vairuotojai manys, kad keliauji viena! Kai sustos, aš pribėgsiu." Nors technika pasirodė neveiksminga už vairo sėdint dailiosios lyties atstovėms, tačiau vyrukus pergudrauti kur kas paprasčiau.
Antrosios dienos vakarą kelias atveda į Krokuvą. Krokuvos Turgaus aikštė - didžiausia dar nuo viduramžių laikų išlikusi tokio tipo aikštė visoje Europoje. 40 tūkstančių kvadratinių metrų yra daugiau nei pakankamai gausiam būriui gatvės artistų ir miniai miesto svečių užsiimti kiekvienam savo veikla.
Krokuvos aikštės skrajūnai neprimena nei veislinių, nei prijaukintų. Vienas kitas senolis vargstančių skraiduolių pagaili: dalinasi duonos trupiniais ar kitais skanėstais nuo savo stalo. “Šie paukščiai tarytum politikai”, - kvatodamas taria vyriškis. “Kol jie mūsų lygyje, rodos, gerinasi ir nesibodi net lesti iš rankų."
Taip pat skaitykite: Šamčio receptai ir tradicijos
Tatrai ir Slovakija: gamtos grožis ir vietinių svetingumas
Lenkijos-Slovakijos siena vinguriuoja tarp Tatrų kalnyno viršūnių. Pietinėje Lenkijos dalyje įsikūręs mažytis Zakopanės miestelis, turintis vos 30 tūkstančių gyventojų.
Pusamžis vadybininkas sutinka pavežėti gerą šimtą kilometrų, iki pat Zakopanės miestelio. "Nepatyrusiems keliauninkams Azija gali būti kietas riešutėtis. Kaip bebūtų, esate jauni ir stiprūs. Tikiu, kad viskas bus gerai."
Mintis įsirengti stovyklavietę toli nuo gyvenamųjų rajonų netruko materializuotis. Bevalgant vakarienę nusileido saulė ir žemę užklojo tamsa. Staiga greta palapinės išdygo vyras.
Draugišką pasisveikinimą sekė keli trumpi sakiniai mums nepažįstama kalba. Vyriškis paaiškino, kad esame jo svečiai ir pakvietė į trumpą ekskursiją. Parodė, kur rasti geriamo vandens ir kitų patogumų. Prie stalo sėdėjo lig tol nematytas vyriškis. Pasirodo, tai artimas ūkininko bičiulis. Jakobas buvo pakviestas pabūti šeimininko vertėju. Žmogus pareiškė prieš keletą metų tekę diebti Jungtinėje Karalystėje.
Didžiąją dalį vaišių sudarė pieno produktai: ožkos pieno sūris, šviežutėlės išrūgos, naminis sviestas. Netrūko ir duonos bei bandelių. Nešdami vieną išrūgų ąsotį po kito, vyrai juokėsi. Tvirtino, kad šis taurus gėrimas - vyro jėgų šaltinis.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių marginimas
Slovakija - šalis apie kurią žinojau mažiau nei Starkus ir Radzevičius žino apie buvimą namisėdomis. Dėl begalės nacionalinių parkų, turtingų vingiuotomis upėmis, paslaptingais urvais bei vingiuotais takais ir takeliais, Slovakija sulaukia vis didesnio keliautojų dėmesio.
Įbridęs į sraunų upelį nusiprausti, beregint netekau apavo. Žygiuojant pagrindinio kelio link, pakeliui sutikti žygeiviai visi kaip vienas tvirtino, kad ne ta kryptimi einame. Pasirodo, visi jie traukė link Jūros Akimi (Morskie Oko) vadinamo ežero. Tikslas - be didelių sustojimų pasiekti Aziją.
Dauguma vairuotojų - žili seneliukai. Kalbantys angliškai noriai pasakojo apie jau užaugusius vaikus ir išdykusius anūkus. Besidomintys geografija žino apie įdomią Slovakijos formą. Visa šalis tarytum ištįsusi, o per liemenį, nuo Lenkijos iki Vengrijos - vos 175 kilometrai.
Didieji iššūkiai apsireiškė vidurdienį, kai vienas vyriškis pranešė turįs apsisukti. Išlaipino gyvenvietėje su trimis trobomis ir alude. Popietė praleista žygiuojant įkaitusia kelio danga ne juokais prailgo. Pakelėje belaukiant ir vandens atsargos išseko.
Paklausti kur link traukiame, dažniausiai atsakydavome, kad į Vengriją. Košicė - žavingas Slovakijos miestas, įsikūręs už 20 km. nuo Vengrijos sienos, kur per klaidą išsilaipinome pačiame miesto centre. Sparčiai artėjant sutemoms variantai buvo du: pėdinti pėstute arba apsistoti Košicėje ir pratęsti kelionę ryte.
Vasaros naktys trumpos. Kelias valandas praleisime stotyje, o ankstų rytą - kulniuosime į užmiestį. Nuotykiai prasidėjo vos įžengus į Košicės autobusų stotį. Nešuliai surado vietą po laiptais, o greta stovėję suolai virto apsauginėmis barikadomis.
Pedantiška ponios šukuosena priminė peruką, o akis slėpė didžiuliai tamsūs akiniai. Vyriškis susilaukė skambučio. Galimai paskambino žmona ir paragino skubiai grįžti namo dar iki atvėstant koldūnams. Pasirodymas pasiekė apogėjų, kai per garsiakalbius suskambo pranešimas, kad netrukus stotis bus uždaroma.
Moteris pasilenkė į priekį, lyg norėdama žvilgtelti į kompiuterio ekraną. Dešinioji ranka atsidūrė prie pat telefono. Tą akimirką neištvėriau ir susijuokiau. Darbo laikui pasibaigus, persikraustėme į traukinių stotį.
tags: #cigoniu #burtai #su #zaliu #kiausiniu #ritualas