Cesnako gumbų raugo receptas: tradicijos ir naujovės

Lietuviška virtuvė, turinti senas tradicijas, nuolat kinta ir prisitaiko prie naujų ingredientų bei skonių. Vienas iš įdomių ir sveikatai naudingų patiekalų - cesnako gumbų raugas, kurio receptų yra įvairių, o nauda organizmui - didelė. Šiame straipsnyje panagrinėsime burokėlių naudą, raugo gamybos tradicijas ir įvairius receptus, įskaitant ir cesnako gumbų raugą.

Burokėlių nauda sveikatai

Burokėliai - tai ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Juose gausu vitaminų ir mineralų, kurie svarbūs mūsų organizmui.

  • Folio rūgštis: Būtina DNR ir ląstelių sveikatai.
  • Betalainai: Fitocheminės medžiagos, suteikiančios burokėliams tamsiai raudoną spalvą ir pasižyminčios antioksidacinėmis savybėmis.
  • Kraujospūdžio mažinimas: Burokėliuose esantys natūralūs nitratai organizme virsta nitrito oksidu, kuris gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį. 2014 metais atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad kasdien geriant 250 ml burokėlių sulčių gali sumažėti kraujo spaudimas.
  • Priešuždegiminės savybės: Betalainai blokuoja specifinius signalų kelius, kurie vaidina svarbų vaidmenį sergant uždegiminėms ligomis.
  • Geležis: Burokėliuose gausu geležies, kuri yra itin svarbi raudoniesiems kraujo kūneliams, pernešantiems deguonį po visą organizmą. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, todėl maisto produktai, kurių sudėtyje yra gausu geležies, yra labai svarbūs.
  • Antioksidantai, vitaminas A ir B6: Šie vitaminai ir antioksidantai padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų.

Burokėlių sultis galima lengvai pasigaminti namie naudojant sulčiaspaudę ar smulkintuvą. Nupjauti burokėlių viršų ir gerai nuplauti. Supjaustyti mažesniais gabalėliais ir išspausti sultis sulčiaspaude. Sultis gerti iš karto, likusias laikyti šaldytuve.

Lietuviškų girų tradicijos

Senovėje lietuviškų girų skiriamasis bruožas buvo tai, kad jos būdavo gaminamos iš sulos, daržovių, uogų ir vaisių, užpilant juos šaltinio vandeniu arba virintu ir ataušintu miško pelkių vandeniu. Lietuviai, gėrę rūgščias giras, nesirgdavo širdies ir kraujagyslių ligomis, nebūdavo nutukę, pasižymėjo gera atmintimi, būdavo darbštūs, fiziniai ir lytiniai pajėgūs.

Šiandien, deja, masinės komunikacijos priemonės visais įmanomais ir neįmanomais būdais platina žinią, kad kiekvienas žmogus kasdien privalo išgerti po tris litrus nuodingų gėralų. Gėrimų gamintojai gamina tik surogatinius chemizuotus gėrimus, kurie yra kenksmingi suaugusiems ir ypatingai nuodingi vaikų organizmui. Vaisių, uogų ir daržovių sultys naudingos ką tik šviežiai išspaustos, nes jau už keliolikos minučių žūsta daugelis jų vertingųjų medžiagų, bet, tiesą kalbant, geriau yra suvalgyti tikrą vaisių, uogą ar daržovę su visomis jame esančiomis sultimis ir naudingomis medžiagomis.

Taip pat skaitykite: Česnakinės šparaginės pupelės

Po pirties joks kitas gėrimas netinka, tik gira, sula ir šaltinio vanduo. Šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros giros iš vis nėra!!! Labai teigiamas girų poveikis yra esant tokiems rizikos faktoriams: padidėjus kraujospūdžiui, šlapimo rūgšties, riebalų bei cholesterolio kiekiui kraujyje, esant antsvoriui. Moterys, savo grožiui palaikyti, veido gaivumui padėti, raukšlių neatsiradimui prauskitės tikra gyva gira arba gyvu alumi (sunku jo gauti, bet įmanoma), retsykiais pasikaitinkite vonioje su gira arba gyvu alumi.

Cesnako gumbų raugo receptai

Šiandien internetinėse svetainėse galima rasti įvairių cesnako gumbų raugo receptų. Pateikiame kelis iš jų:

Receptas Nr. 1

  1. Burokėlius nulupti, supjaustyti pusiau griežinėliais.
  2. Sudėti česnaką, lauro lapus, kvapiuosius pipirus.
  3. Virintame atvėsintame vandenyje ištirpinti medų, druską, užpilti burokėlius, ant viršaus uždėti duonos riekę.
  4. Rauginti šiltoje vietoje.
  5. Girą supilstyti į butelius ir laikyti šaltoje vietoje. Ši gira gali būti vartojama ruošiant maistą, ypač lietuviškas šaltsriubes, barščius.

Receptas Nr. 2

  1. Vandenį su gvazdikėliais užvirinti, į jį sudėti sutarkuotus burokėlius ir palaikyti pusvalandį.
  2. Skystį perkošti, ataušinti, įdėti riekę ruginės duonos, įmaišyti medų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad gira įrūgtų.
  3. Kai gira įrūgs, suberti razinas (į litrinį butelį 3 razinas).
  4. Po to ją supilstyti į butelius arba į statinaitę ir sandariai uždaryti. Girą galima gerti sekančią dieną.

Burokėlių raugas

  1. Užvirinti vandenį ir sumaišyti su druska.
  2. Sudėti į stiklinį arba keraminį indą, įvarvinti du šaukštus skysto medaus, ten pat dėti šaukštelį kmynų, lauro lapus, kvapiuosius pipirus bei skersai per pusę perpjautą česnako galvą ir riekelę ruginės duonos.
  3. Indą su burokėliais uždengti marle ir pastatyti šiltai. Burokėlių raugas (skystis) skaniausias po 5-7 dienų.

„Korėjietiški“ burokėliai

  1. Burokėlius nuskusti, nuplauti ir smulkiai sutarkuoti.
  2. Česnakus išspausti preseliu ir išmaišyti su burokėliais, apibarstyti druska, maltomis kalendromis, maltais juodaisiais pipirais, maltomis aitriosiomis paprikomis, užpilti nerafinuotą saulėgrąžų aliejų, 6 % obuolių actą, skystą medų ir viską gerai išmaišyti.
  3. Laikyti šaldytuve.

Kėdainių blynai: vietinis patiekalas

Be raugo, verta paminėti ir Kėdainių blynus, kurie yra vietinis patiekalas, susidedantis iš dviejų bulvinių blynų su mėsos įdaru viduryje. Istorikai ir etnologai teigia, kad šis patiekalas atsirado sovietmečiu, kai reikėjo sočiai ir pigiai pavalgyti. Kėdainių blynų istorija paprasta, kažkokios ilgos ir įmantrios istorijos minėti blynai neturi. Esu girdėjęs, kad tuos Kėdainių blynus „sukūrė“ kažkurioje iš gamyklų dirbusi moteris. Ji, atrodo, buvo rusė, ir tai yra tikrai nesenas dalykas. Kėdainių blynams yra kokių 40-50 metų. Turint omeny, kad ir bulvės gana neseniai atsirado, ir cepelinai išpopuliarėjo būtent sovietmečiu. Kažkas va sugalvojo sudėti du blynus ir į vidurį įdėti faršo.

Malta mėsa - prabanga, tie visi „prašmatnesni“ valgiai atsiranda XX amžiaus antroje pusėje. Tai yra bandymas kurti kažką naujo pagal tas galimybes, kurios yra mieste, bet ne kaime. Todėl, kad mėsą malti pradėjo labai vėlai. Kaime mėsmalių niekas neturėjo. Jos buvo labai brangios. O be to, kam jų reikėjo? Jeigu, pavyzdžiui, norėdavo kimšti dešras, labai paprastai sukapodavo mėsą S formos įrankiu, kuriuo kapodavo kiaulėms bulves. Kapota mėsa labai tiko ir skilandžiams gaminti. Kad Kėdainių blynai yra neseniai atsiradęs patiekalas, anot etnologės, patvirtina ir tai, jog kulinarijos vadovėliuose apie juos nėra užsimenama. Jei pažiūrėsite XX amžiaus pirmos pusės kulinarijos vadovėlį, nerasite ten nei Kėdainių blynų, nei žemaičių blynų, nei apskritai blynų su mėsa.

Anot etnografės, Kėdainių kraštui ir visai Aukštaitijai būdingi ne mažiau populiarūs miltiniai virtiniai su įvairiais įdarais. Tiek anksčiau, tiek šiomis dienomis ypatingai mėgstami su varške, pagardinta mėtomis ar kitais prieskoniais. Tiesa, ruošti virtinius su mėsa, kaip pasakojo R. Lukminienė, aukštaičiai nebuvo pratę. Jie atkeliavo iš kitų tautų.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti raugintus česnakų žiedus

Be minėtų blynų ir virtinių, aukštaičiai turėjo ir daugiau įvairių patiekalų.

Žirniniai blynai

Reikės: žirnių miltų, kvietinių miltų, vandens, pieno, druskos.

Gaminimas: žirnių miltų reikia imti didesnę dalį nei kvietinių. Iš visų produktų užmaišoma tešla ir per visą keptuvę riebaluose kepami blynai. Anot etnografės, blynai valgomi su spirgučiais pusryčiams ar pietums. Anksčiau buvo paplitę visame Kėdainių krašte. Tačiau šiuo metu valgoma gana retai.

Dilgėlių sriuba

Reikės: dilgėlių, kiaulienos arba jautienos, rūgštynių, pipirų, laurų lapelių, druskos.

Gaminimas: į nuvirtos mėsos (kauliukų) sultinį dedamos nuplikytos ir supjaustytos dilgėlės, rūgštynės, lauro lapai, pipirai, druska. Prieš valgant įdedama grietinės. Centro vadovės teigimu, minėta sriuba buvo valgoma pietums su duona. O kai atsirado, jau buvo dedama ir bulvių.

Taip pat skaitykite: Žiemos atsargos: marinuoti pomidorai

Batvinių (raudonų burokėlių lapelių) sriuba

Reikės: batvinių lapų, kotelių ir gumbų, rūgšties (būdavo naudojamas nuo duonos raugas), grietinės, druskos, pipirų, laurų lapelių.

Gaminimas: batvinių lapai, koteliai ir gumbai supjaustomi, sudedami prieskoniai, rūgštelė ir išverdama. Prieš valgant įdedama grietinės.

Mielės sodininkystėje ir daržininkystėje

Mielės yra ne tik maisto produktas, bet ir puiki trąša augalams. Jos gerina dirvožemio sudėtį ir skatina augalų augimą. Mielėse yra grybelių, kurie produktyviai keičia dirvožemio sudėtį. Norint pasigaminti iš mielių trąšas, tam prireiks vos poros minučių. Galima naudoti įvairias mielių rūšis: tiek gabalėliais pakuotas šlapias mieles, tiek sausas.

Mielių trąšų receptai

  • Pomidorams: Mielių trąšos yra labai veiksmingas biologinis augimo stimuliatorius. Antrą kartą tręšti mielėmis reiktų prieš pat žydėjimą.
  • Agurkams: Paruošti trąšas su mielėmis agurkams galima ir vegetacijos pradžioje, ir pradėjus jiems derėti. Agurkus mielių tirpalu reikia tręšti du kartus per sezoną. Pirmą kartą - po tręšimo azoto trąšomis, atitinkamai, praėjus savaitei po persodinimo į gruntą.
  • Gėlėms: Naminės petunijos ir begonijos imtų augti tarsi ant mielių. Tokioms trąšoms pagaminti reikia labai nedaug komponentų - sausų mielių ir vandens. Prieš naudojimą, trąšų tirpalą palaikykite šiltoje vietoje ne mažiau dviejų ar trijų valandų, kad jis lengvai fermentuotųsi. Sodo gėlės tręšiamos tokios pačios sudėties tirpalu. Mielių trąšos ypač patinka rožėms.

Kiti natūralūs trąšų receptai

  • Dilgėlės: Iš šių piktžolių gautu maistingu raugu tręšiamos tiek daržovės, tiek dekoratyviniai augalai. Dilgėlėse gausu kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, azoto, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų, kuriuos augalų gana lengvai pasisavina. Raugo paruošimas itin paprastas: 30-40 litrų talpos gilų indą pripildykite šilto vandens, pridėkite dilgėlių lapų su stiebais (bet be šaknų). Reikia, kad susidarytų tiršta masė. Indą uždenkite ir kasdien pamaišydami 2 savaites palaikykite šiltoje vietoje. Kai antpilas patamsės ir nustos putoti, perkoškite susidariusį raugą - turėsite labai kokybiškų ekologiškų trąšų. Tiesa, laistymui raugas ruošiamas skiedžiant jį vandeniu santykiu 1:10, purškimui - santykiu 1:20.
  • Kompleksinis piktžolių raugas: Iš surinktų įvairių piktžolių galite pasigaminti tikrą vitaminų bombą, todėl rinkite raugimui tiek garšvas, varnalėšas, kiaulpienes, varpučius, taukes ir maišykite su dilgėlėmis. Piktžolių raugas neretai naudojamas ir ekologinių ūkių, mat savyje gali talpinti visus daržo kultūroms būdingus elementus.

Kurdiumovo arbatėlė

Kurdiumovo arbatėlė - natūralus augimo stimuliatorius, visapusiška apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Puikiausia trąša, kurią augalai lengvai pasisavina tiek per lapus, tiek per šaknis. Jos receptas labai paprastas, pasidarau iš to kas tuo metu yra po ranka. iki viršaus pripilu vandens, uždengiu. Taip palieku stovėti 2 - 5 dienas, priklausomai nuo oro temperatūros. Išmaišau ir gautą skystį skiedžiu: 1 litras arbatėlės + 10 litrų vandens. Šia arbatėle galima laistyti absoliučiai visus augalus. Purškimui darau silpnesnę arbatėlę: 0,5 litro arbatėlės + 15 litrų vandens. Jeigu purškiu medžius ar krūmus arbatėlėje ištirpinu porą šaukštų tarkuoto ūkiško muilo (kad geriau laikytųsi ant šakų). Tokia arbatėle augalus laistau vieną kartą per savaitę, purškiu - du kartus per savaitę. Jeigu pagrindinį tirpalą iš karto nesunaudoju, dar kartą pripilu vandens iki viršaus, laikau dvi paras. Prieš naudojant šiek tiek mažiau skiedžiu.

tags: #cesnako #gumbu #raugas #receptas

Populiarūs įrašai: