Černobylio avarija: priežastys ir pasekmės
Černobylio avarija, įvykusi 1986 m. balandžio 26 d., yra viena didžiausių žmogaus sukeltų katastrofų žmonijos istorijoje. Ši nelaimė ne tik pareikalavo daugybės gyvybių, bet ir turėjo ilgalaikį poveikį aplinkai, žmonių sveikatai bei ekonomikai. Siekiant geriau suprasti šios tragedijos mastą, būtina išnagrinėti jos priežastis, eigą ir padarinius.
Avarijos kontekstas ir panašumai su Fukušimos katastrofa
Černobylio avarija dažnai lyginama su Fukušimos katastrofa, įvykusia 2011 m. kovo 11 d. Japonijoje. Nors šias dvi nelaimes skiria 8000 km ir ketvirtis amžiaus, jos abi įvertintos maksimaliu 7 balų lygiu pagal TATENA branduolinės saugos skalę. Vis dėlto, pagal pasekmes ir poveikį aplinkai Černobylio avarija laikoma „blogesne“.
Iš pirmo žvilgsnio, avarijos įvyko dėl skirtingų priežasčių. Fukušimos atominėje elektrinėje (AE) nelaimė įvyko dėl gamtos kataklizmų - žemės drebėjimo ir cunamio smūgio. Žemės drebėjimui nutraukus elektros tiekimą ir sugadinus dyzelinius generatorius, sugedo reaktoriaus aušinimo sistemos. Tuo tarpu Černobylio AE operatoriai patys „sukėlė žemės drebėjimą“, bandymų metu pažeisdami saugumo režimą.
Po avarijos Fukušimoje iš esmės tik Japonija turėjo imtis esminių saugumo priemonių, nors radioaktyvi tarša per gruntinius vandenis skverbiasi į vandenyną. Tuo tarpu po Černobylio avarijos radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užkrėsta apie 100 000 km2 Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijos, o radioaktyviųjų medžiagų vėjas nunešė į daugelį Europos šalių.
Chronologija ir informacijos slėpimas
1986 m. balandžio 28 d. smarkiai padidėjusią spinduliuotę užfiksavo viena Švedijos AE. Darbuotojai greitai suprato, kad radiacijos šaltinis - išorinis. Iškart kilo įtarimų, kad radioaktyvus debesis galėjo atkeliauti iš Sovietų Sąjungos. Tą pačią dieną pagrindinėje TV naujienų laidoje „Vremia“ pasirodė 20 sek. trukmės pranešimas, kuriame konstatuota, kad įvyko avarija. Ir viskas, jokių saugumo instrukcijų.
Taip pat skaitykite: Avarijos priežastys ir pasekmės
Pripetėje, atomininkų mieste, įprastas gyvenimas tęsėsi visą parą po avarijos iki balandžio 27 d. Tik po to evakuoti gyventojai 10 km spinduliu. Gegužės 1-ąją, vos už 130 km nuo nelaimės epicentro, Kijeve, vyko tradicinis darbo žmonių paradas. Tuo metu atominės elektrinės 4-asis reaktorius vis dar liepsnojo.
Japonijos žiniasklaida po Fukušimos tragedijos dirbo geriau, bet tikrai ne idealiai. Labai trūko aiškumo, kas iš tikrųjų vyksta beveik nebeaušinamame reaktoriuje. Tiesa, gyventojų evakuacija buvo atlikta tikrai greitai ir sėkmingai. Abiejose šalyse iš nukentėjusių rajonų evakuotas panašus gyventojų skaičius: 300 tūkst. Japonijoje ir 350 tūkst.
Praėjus penkeriems metams po Fukušimos tragedijos dauguma evakuotų žmonių gyvena laikinuose būstuose. O per 30 metų nuo Černobylio katastrofos į draudžiamą zoną savavališkai grįžo apie 1200 gyventojų.
Černobylio AE avarijos priežastys
Oficiali versija teigia, kad katastrofa įvyko dėl žmogaus kaltės. Tačiau branduolinės saugos specialistas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos skyriaus vedėjas Evaldas Kimtys teigia, kad ši teorija yra labiau politinė, nes projektuotojas yra labiau linkęs kaltinti žmones, o ne savo projektą. Išvis, sovietų sąjungoje būdavo geriausia rasti žmogų ir jį apkaltinti nesigilinant į sistemines klaidas.
E. Kimtys pabrėžia, kad kelias iki Černobylio katastrofos truko ne vienerius metus ir rėmėsi tos valstybės, kurioje gyvenome, ydomis. Tai lėmė ir technologinis atsilikimas, ir didžiuliai pramonės plėtros planai, kurių nesustabdydavo iškilusios problemos.
Taip pat skaitykite: Fukušimos AE avarija
Pirmoji didelė avarija RBMK tipo reaktoriuose įvyko 1975 m. Leningrado elektrinėje. Kai kurios išvados buvo padarytos, bet kažin ar to pakako. 1979 m. JAV įvyko Trijų Mylių salos elektrinės avarija, kuria labai susidomėjo visas pasaulis, ir dėl kurios pradėjo vystytis branduolinės saugos ir rizikos vertinimo metodai, atsirado naujas požiūris į avarijų valdymą, avarinę parengtį.
Tačiau TSRS internete net galima rasti tikslią citatą, kad „tokios avarijos įmanomos tik kapitalizme“. Ir pats savo akimis esu matęs pageltusį lapelį, kuriame buvo parašyta - o ir kolegos ne kartą tai minėjo - kad sunkios avarijos, kas angliškai vadinamos „severe accident“, kas ir nutiko Trijų Mylių saloje - RBMK reaktoriuose išvis neįmanomos.
1983 m. paleidinėjant Ignalinos atominę elektrinę buvo pastebėtas ir dokumentuotas valdymo strypų trūkumas - kad valdymo strypas, besileidžiantis per visą ilgį į reaktoriaus šerdį ir turintis slopinti grandinines reakcijas bei reaktoriaus galią, tam tikrais režimais iš pradžių gali pagreitinti reakcijas, o tik po to pradėti slopinti.
Šis dalykas buvo užfiksuotas ir protokoluotas, bet, deja, vietoje to, kad būtų pradėta tokius projektinius trūkumus taisyti, prasidėjo diskusijos „kadangi tokie režimai, kuriuose gali pasireikšti toks efektas, yra menkai tikėtini, galbūt tai nėra toks jau didelis šių reaktorių trūkumas“. Taip ir svarstė trejus metus - kol šis efektas ir trūkumas tapo didžiulės katastrofos iniciatoriumi.
Iš tiesų visa tai buvo ne kažkoks eksperimentas, o schema, kuri buvo numatyta projekte ir nebuvo galima leisti eksploatuoti reaktoriaus pramoniniu būdu, kol tu nesi visko pabaigęs. O čia buvo nepabaigtas reaktoriaus įrenginys. Tai buvo planinis reaktoriaus įrengimo užbaigimo testas.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Reaktoriaus valdymo inžinierius pamatė, kad vyksta kažkas labai blogai ir jis paspaudė mygtuką „AZ-5“, kuris turėjo viską sustabdyti. Paspaudimą sekė technologinis signalas, nuo kurio praktiškai ir prasidėjo avarija. Tad pats mygtuko paspaudimas buvo iniciatorius, bet po to reaktoriaus erdvėje pradėjo kilti slėgis, reaktorius pradėjo įsibėgėti ir atsirado elektriniai signalai, kurie sugeneravo AZ-5 signalą.
Pati idėja buvo ta, kad visą turbinos sukimosi energiją pervesti į elektros generatorių, kad jis dar kažkiek laiko gamintų elektros energiją pakankamai dideliu kiekiu, kurį galima būtų nukreipti į pagrindinius cirkuliacinius siurblius, kurių vienas siekė ar ne penkis megavatus - kas yra labai didelis galingumas. Jei dingsta išorinis elektros tinklas - o tai yra pakankamai klasikinis įvykis, kuris nagrinėjamas visų branduolinių elektrinių saugos analizės ataskaitose - atsiranda pakankamai galingas energijos šaltinis, kuris yra trumpą laiką yra galingesnis nei dyzeliniai generatoriai ar kiti šaltiniai.
Tačiau tos elektrinės schemos, kuri palaikytų apvijų žadinimą, sukurti nepavyko - nors anksčiau įvairiuose blokuose buvo bandyta tris kartus. Tiesiog nepavyko, ir tiek.
1 val. 23 min. keli sprogimai ir didžiulis ugnies kamuolys nukėlė tūkstančio tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę.
Radiacijos poveikis žmogaus organizmui
Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė teigia, kad jonizuojanti spinduliuotė veikia kancerogeniškai, gali sukelti vėžinius susirgimus. Taip pat gali pasireikšti mutageniniai efektai - su paveldėjimu susijusių ligų atsiradimas. Taip pat gali pasireikšti ir teratogeninis poveikis: besivystančio vaisiaus pažeidimas.
Po ČAE incidento nustatyta, kad septyniems tūkstančiams tuometiniams jauniems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos žmonėms iki 18 metų, patyrusiems apšvitą radioaktyviaisiais jodo izotopais, išsivystė skydliaukės vėžiai. Tai yra nenuginčijama.
Per Lietuvą radioaktyvusis debesis praslinko, ir pats didžiausias radioaktyviojo jodo kiekis pas mus užfiksuotas 1986 m. balandžio 30 d. Mokslininkai nagrinėjo gautą apšvitą ir buvo nustatytą, kad suaugusiems skydliaukės apšvita buvo 2,4 mSv, o vaikams iki vienerių metų - daugiau nei 5 mSv. Tai yra tie lygiai, kurie tikrai negalėjo įtakoti skydliaukės vėžio atsiradimo, ir Lietuvoje jo nepadaugėjo.
Kiti vėžio pavyzdžiai - žinoma, Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai. Aiškiai tirta bombardavimą išgyvenusių žmonių grupė, ir toje grupėje leukemijų padaugėjo 35 proc. Tai yra aiškūs faktai, susieti su jonizuojančios spinduliuotės poveikiu.
Po ČAE incidento aprašyta ir kitokių vėžių, ne tik skydliaukės. Tokių priskaičiuota 4000 atvejų.
Jonizuojanti spinduliuotė kuria dviejų tipų efektus: atsitiktinius, kuriuos jau aptarėme, vėžinius susirgimus - ir nulemtuosius. Nulemtieji - tie, kuri slenkstinės dozės neturi ir nuo mažų dozių neatsiranda. Pavyzdžiui, radiaciniai nudegimai - jie atsiranda tik gavus slenkstinę dozę, nulemti tam tikros dozės. Tuo tarpu paveldimos ligos, vėžiniai susirgimai - negalime sakyti, kad jie turėtų slenkstinę dozę, gali atsirasti ir nuo mažesnių dozių, o dozei didėjant, auga ir jų atsiradimo tikimybė.
Radiacija visus žmones veikia nevienodai. Atsparesni yra vyresni žmonės, jautriausia grupė - besivystantis vaisius ,kūdikiai, vaikai, jauni žmonės. Skirtingo jautrumo yra ir to paties organizmo ląstelės. Pačios jautriausios - lytinės ląstelės, toliau - kraujodaros organai, mažiau jautrios yra diferencijuotos, labiausiai išsivysčiusios ląstelės: o tokiomis yra nervinės ląstelės.
Grėjus yra jonizuojančiosios spinduliuotės sugertos/perduotos energijos masės vienetas, džaulis kilogramui. Laikoma, kad vienas grėjus ir yra slenkstinė dozė nulemtiesiems efektams.
Egzistuoja skirtingos jonizuojančios spinduliuotės rūšys, ir jos skirtingai mus veikia. Alfa, beta, gama spinduliuotės - jos turi taip vadinamus svorinius spinduliuotės daugiklius, kurie yra skirtingi. Jei imsime alfa spinduliuotę, jos svorinis spinduoliuotės daugiklis yra 20, o gama spinduliuotės - 1. Tai reiškia, kad skirtingos spinduliuotės mus skirtingai veikia, ir jei norime paskaičiuoti lygiavertę organo sugertąją dozę, reikėtų atsižvelgti, kokią spinduliuotę jis patyrė - ir tada padauginti iš tos spinduliuotės tam tikrų koeficientų. Tai būtų lygiavertė dozė, o jos matavimo vienetas yra sivertas. Beje dar skaičiuojama ir efektinė dozė - tam lygiavertė dozė dauginama iš kūno organų jautrio, yra svoriniai audinio daugikliai - nes jau minėjau, kad ne visi audiniai yra vienodai jautrūs. Efektinė dozė irgi matuojama sivertais.
Avarijos aukos ir likvidatoriai
Vietoje žuvo minėtas Valerijus Hodemčiukas, o kitas darbuotojas Vladimiras Šašenokas nuo stuburo lūžio ir daugybinių nudegimų balandžio 26 d. 6.00 val. mirė Pripetės medicinos punkte Nr. „Greenpeace“ skaičiavimu, iš viso nelaimė nulėmė iki 93 tūkst. žmonių mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio). Nevyriausybinė organizacija Ukrainos Černobylio sąjunga skaičiuoja, kad iki 2011 metų iš viso nuo katastrofos pasekmių žuvo beveik 734 tūkst.
Naktinėje reaktoriaus pamainoje buvo 4 ar 5 žmonės, o kalbant apie radiacijos poveikį - visame avariniame bloke buvo iki keliolikos. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA, red. past.) dokumentuose teigiama, kad du žuvo iš karto, vieno iš jų taip ir nerado - o išvis į pamainą, kadangi čia buvo kaip tik tas laikas, kai keitėsi pamainos ir buvo keturi eksploatuojami blokai, buvo atvykę 176 žmonės. Plius dar kažkiek buvo statybininkų - nežinau, ką tiksliai jie ten veikė, bet greičiausiai jie ten atsidūrė dėl to, kad šalia buvo statomi 5 ir 6 blokai. Dar kažkiek buvo ir smalsuolių, žvejų, kurie gavo labai dideles pirmąsias dozes.
Oficiali statistika, kurią teikia TATENA, teigia, kad iš 134 pirmųjų reaguotojų 28 mirė per pirmą mėnesį. Per 2-3 metų laikotarpį prisidėjo dar 16 mirčių.
Pačios didžiausios radiacijos dozės teko atvažiavusiems dviems ar trims gaisrininkų komandoms - ir jie praktiškai nežinojo, kur eina. Seriale spalvos kiek patirštintos, bet manau, yra ir daug tiesos - kad jie vaikščiojo per grafito gabalus kurie švietė neaiškiais dozes - o jų likimas irgi aiškus… per pirmus metus mirė 31 žmogus.
Iš Lietuvos ČAE katastrofos padarinių likviduoti buvo išvežta daugiau nei 7000 darbuotojų. Pirmieji išvežimai prasidėjo liepos mėnesį - tai buvo priverstinis išvežimas, naktį paprasčiausiai ateidavo, galima sakyti, suimdavo ir išveždavo. Tačiau tai rodo, kad balandžio pabaigoje ir gegužės bei birželio mėnesiais mūsų likviduotojai ten nedirbo.
Apie 600 avariją likvidavusių darbuotojų dirbo pačiomis pirmomis valandomis - kurie irgi patyrė itin dideles radiacijos dozes.
Avarijos pasekmės Lietuvai
Lietuvoje po Černobylio avarijos net 17-koje labiausiai užterštų rajonų buvo uždrausta naudoti pieno produktus. Juos buvo vežama perdirbti ir išlaikyti, kol juose visiškai suskils radioaktyvus jodas. Paprastai radiacinis fonas Lietuvoje siekia 8-12 mikrorentgenų per valandą, po avarijos šis rodiklis buvo apie 120, tik tiek, kad tai netruko ilgai, todėl žmonės negavo dozės, kuri jau turėtų įtakos sveikatai.
Labiausiai nukentėjo pietvakarinė bei vakarinė šalies dalys: Varėnos, Alytaus ir kiti pietų Lietuvos rajonai bei Neringos ir Klaipėdos rajonai. Didžiausia tarša buvo radioaktyviuoju jodu. Nors tai palyginti trumpaamžis radionuklidas, kurio skilimo trukmė yra 8 paros, pirmosiomis dienomis po avarijos jo iškritos ant grunto minėtuose regionuose buvo pakankamai didelės. Be to, išmetimai iš elektrinės vyko ir vėliau, taigi poveikis nebuvo vienkartinis.
Šiuose šalies regionuose pasklido ir gana dideli ilgaamžio radionuklido cezio, kurio pėdsakai nustatomi tiek grunte, tiek miško grybuose ir uogose iki šiol, kiekiai. Taip yra todėl, kad miško ekosistemoje cezis nuolat recirkuliuoja ir iš jos ilgai nepasišalina. Šiuo požiūriu labiausiai jautrūs grybai, kurie iki šiol tiriami.
Jų tarša ceziu nemažėja, randame šio elemento ir kituose produktuose, tiesa, esami kiekiai pagal visus nustatytus standartus pavojaus sveikatai nekelia. Tačiau mes, specialistai, turime ir kitą frazę - nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra ir kuo ji didesnė, tuo pavojingesnė. Todėl jeigu įmanoma jos išvengti, reikia vengti. Todėl mes ir teikiame informaciją, o žmogus, žinodamas labiau užterštus regionus, gali pasirinkti miško gėrybes iš tų, kurie užteršti mažiau.
Po avarijos buvo keliamas klausimas, ar reikėjo atlikti jodo profilaktiką, kuri nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio apsaugo skydliaukę. Dalis valstybių ją atliko, dalis - ne. Lietuvoje buvo paskaičiuota, kokia dozė suaugusiesiems ir vaikams dar yra saugi ir kokių priemonių imtis, kad ji nebūtų viršyta, ir šių skaičiavimų pagrindu nuspręsta, kad jodo profilaktikos nereikia taikyti, nes buvo imtasi kitų apsaugos priemonių, juolab kad jodo tabletės taip pat gali sukelti rimtas komplikacijas.
tags: #cernobylio #avarija #priežastys #ir #pasekmės