Burokų laikymas su kopūstais: patarimai ir gudrybės
Kopūstai - viena seniausių daržovių, kilusi iš Europos. Ši kryžmažiedžių šeimos daržovė apima daugybę veislių, tokių kaip gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai, kilę iš laukinio kopūsto, kuris vis dar auga Viduržemio jūros pakraščiuose.
Bendrosios kopūstų savybės
Visos kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir panašios savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai ir lapiniai kopūstai yra dvimečiai augalai, o žiediniai - vienmečiai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai tam tikromis sąlygomis gali išauginti sėklas jau pirmaisiais metais.
Kopūstų sėklos yra smulkios, 1 grame telpa 250-300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos kokybiškesnėmis. Tinkamai laikomos sėklos išlieka daigios 4-6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3-4 dienų, o minimali temperatūra dygimui yra nuo 0 iki +5 °C.
Jauni daigai yra jautrūs žemai temperatūrai, ypač ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų, kurie gali apšalti esant 2-5 °C šalčio. Optimali temperatūra kopūstinėms daržovėms augti yra 15-18 °C šilumos. Esant aukštai temperatūrai ir trūkstant drėgmės, kopūstai blogai auga ir duoda mažus derlius, o gūžiniai kopūstai formuoja mažas, minkštas gūželes, o žiediniai išaugina mažas, menkavertes galvutes.
Kopūstų auginimas
Daigų auginimas
Daigai gali būti auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodelius, blokus arba pikuojami. Sėklos sėjamos 2-3 cm gylyje, o kol sudygs, laikomos 20 °C temperatūroje. Sudygus sėkloms, temperatūra sumažinama iki 8-10 °C, kol susiformuos skilčialapiai. Papildomai tręšti daigų nereikia, tačiau pastebėjus, kad jie pašviesėjo, galima patręšti azoto trąšomis. Prieš sodinimą daigai grūdinami 12-15 dienų.
Taip pat skaitykite: Virtų grybų laikymo patarimai
Dirvos paruošimas ir sodinimas
Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Optimalus dirvos pH yra 6,5-6,8. Kopūstai gerai auga sukultivuotoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos.
Į tą patį lauką kopūstai sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8-9 metų. Dirva pradedama ruošti rudenį - skutama, lyginama ir ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Pavasarį, kiek pradžiūvus, dirva akėjama ir kultivuojama.
Ankstyvųjų kopūstų daigai sodinami balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigai sodinami gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvieji kopūstai sodinami gegužės pabaigoje.
Priežiūra
Sausą dirvą 1-2 dienas prieš sodinimą palaistoma 100-150 m3/ha vandens. Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė, o trūkstant drėgmės, galimas mažesnis derlius. Augimo metu ankstyvieji kopūstai apkaupiami vieną kartą, o vėlyvieji - du kartus, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą apkaupiama praėjus 20-25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15-20 dienų po pirmo apkaupimo.
Didžiausi derliai užauginami, kai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai tręšiami prigijus daigams (praėjus 15-20 dienų), antrą kartą - pradėjus sukti gūžes.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą
Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams yra 75-80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma priesmėlio dirvose yra 150-250 m3/ha, priemolio dirvose - 150-300 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma priesmėlio dirvose yra 150-300 m3/ha, priemolio dirvose - 200-350 m3/ha.
Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas
Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje-liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, o vėlyvųjų - spalio mėnesį.
Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs, savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3-6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus reikia nuimti, kad jie netrukdytų oro cirkuliacijai.
Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3-6 savaites, o vėlyvieji - iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Optimali kopūstų laikymo temperatūra yra 0 °C, minimali - -0,6--0,9 °C, maksimali - 2 °C. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose - 60 m3/val.
Kopūstų rūšys
Gūžiniai kopūstai
Gūžiniai kopūstai skirstomi į tris porūšius: baltieji, raudonieji ir garbanotieji.
Taip pat skaitykite: Išsaugokite raugintų kopūstų skonį
- Baltieji gūžiniai kopūstai: Tai populiariausia kopūstų rūšis, pasižyminti universalumu ir tinkanti įvairiems patiekalams.
- Raudonieji gūžiniai kopūstai: Skiriasi nuo baltųjų lapų spalva - jų lapai tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą ir dažniausiai naudojamos kaip salotos.
- Garbanotieji kopūstai: Jų lapai garbanoti, gležni, o gūžės visada minkštesnės nei baltųjų. Garbanotieji kopūstai netinka rauginti, bet turi daugiau maisto medžiagų už baltuosius, todėl dažniausiai rekomenduojami šviežiam vartojimui.
Briuseliniai kopūstai
Briuseliniai kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą, ant kurio susiformuoja 30-60 ir daugiau gūželių, sveriančių 300-600 g. Briuselio kopūstų vegetacija ilga (130-179 d.) ir jie priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui ir lengvai ištveria -8--10 °C temperatūrą.
Briuselio kopūstai auginami tik daigais, kurie užauginami šiltnamiuose puodeliuose. Daigai į lauką sodinami tuo pačiu laiku kaip ir vėlyvieji gūžiniai kopūstai 70×50 cm tankumu. Vegetacijos metu svarbu purenti tarpueilius ir apkaupti. 1-1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės.
Žiediniai kopūstai
Maistui vartojama balta galvutė (žiedynas). Pagal lapų skrotelę žiediniai kopūstai skirstomi į žemus (skrotelė 60 cm aukščio), vidutinio aukščio (60-70 cm) ir aukštus (daugiau kaip 70 cm). Jiems reikia daug drėgmės. Minimali leistinoji dirvos drėgmės riba - 70-80 % ribinio lauko drėgmės imlumo, santykinis oro drėgnumas 80-95 %.
Žiediniai kopūstai reiklūs maisto medžiagoms visą vegetacijos periodą, todėl jie gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Dirvos pH turi būti ne mažesnis kaip 6,5. Daigai sodinami mažesni, tai yra su 3-4 tikraisiais lapeliais, nes didesni blogai prigyja ir menkiau dera. Sodinama tarp eilių paliekant 60-70 cm ir tarp daigų paliekant 30-35 cm.
Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Prieš šalnas derlius ištisai nuimamas, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda.
Brokoliai
Brokoliai yra giminingi žiediniams kopūstams. Stiebo aukštis 20-25 cm aukščio, vartojama puri galvutė (žiedynas). Gerai užauga priesmėlio bei lengvo priemolio dirvose, kur podirvio vanduo yra 70-80 cm gylyje. Dirva dirbama kaip kitoms kopūstinėms daržovėms. Sodinami 70 x 30-40 cm atstumais.
Derlius imamas, kai galvutės žiedai yra pumpurų fazėje. Derliaus nuėmimo nereikia vėlinti, nes žiedai greitai išsiskleidžia. Galvutė pjaunama su 15-20 cm ilgio žiedstiebiais, kurie taip pat tinka maistui.
Ropiniai kopūstai
Maistui vartojami ir lapai, ir stiebagumbiai, kurie užauga per 30-50 dienų nuo daigų pasodinimo. Ropinių kopūstų priežiūra tokia pat kaip ir kitų kopūstinių daržovių, tik jie nekaupiami. Jie imami, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai esti 6-8 cm, vėlyvųjų veislių - 8-10 cm skersmens.
Kinų ir Pekino kopūstai
Kinų kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus). Kinų kopūstai reikalauja puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos dirvos. Ankstyvųjų Pekino kopūstų sėklas reikia sėti į šiltnamius vasario antroje pusėje, eilėmis 20 cm atstumu tarp jų, sėjant 3 g/m2 sėklos.
Daržovių laikymo patarimai
- Agurkai: Mėgsta sausą aplinką. Neplautus agurkus suvyniokite individualiai į popierinį rankšluostį ir laikykite šaldytuve pravirame maišelyje arba dėžutėje.
- Pomidorai: Nepilnai sunokusius, kietus pomidorus laikykite kambario temperatūroje, koteliu į apačią, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Ridikėliai: Nuplaukite, nupjaukite abu galus ir sudėję į stiklainiuką su vandeniu laikykite šaldytuve.
- Brokoliai: Laikykite šaldytuve neplautus, suvyniojus į drėgną popierinį rankšluostį.
- Kalafiorai: Laikykite šaldytuve suvyniojus į drėgnus popierinius rankšluosčius ir įdėjus į plastikinį maišelį jį palikti šiek tiek pravirą arba padaryti skylutes.
- Kopūstai: Mėgsta drėgną ir šaltą aplinką. Pašalinkite sugedusius lapus, apvyniokite kopūstą drėgnais popieriniais rankšluosčiais ir įdėkite į plastikinį maišelį su skylutėmis.
- Cukinijos ir baklažanai: Laikykite sausai, vėsesnėje kambario vietoje nei šaldytuve.
- Morkos: Laikykite šaldytuve, suvynioję į sausus popierinius rankšluosčius ir įdėję į plastikinį maišelį su skylutėmis.
- Bulvės: Laikykite tamsioje, sausoje ir vėsioje vietoje.
- Svogūnai, česnakai, imbieras: Laikykite tamsioje, sausoje ir vėsioje vietoje, atskirai nuo bulvių.
- Burokėliai: Nupjaukite lapus, nusausintus neplautus burokėlius dėkite į plastikinį maišelį, jame padarykite keletą skylučių ir dėkite į daržovių skyrių.
- Porai: Suvyniokite porą į drėgnus popierinius rankšluosčius ir įdėkite į plastikinį maišelį, palikite tarpelį, kad poras kvėpuotų.
- Salierai: Laikykite šaldytuve, suvynioję į maistinę foliją arba sumerkę į stiklainiuką su vandeniu.
- Špinatai, lapiniai kopūstai (kale), salotos: Laikykite sausai, patiesę į indelį sausus popierinius rankšluosčius, kuriuos taip pat uždėkite ant špinatų viršaus.
tags: #burokus #laikyti #su #kopūstais #kaip