Brazilijos Virtuvės Skoniai: Nuo Tradicinių Patiekalų Iki Šiuolaikinių Skonių

Brazilija, garsėjanti ne tik futbolu ir karnavalais, bet ir turtinga kulinarine tradicija, siūlo įvairius ir įdomius patiekalus. Brazilijos virtuvė - tai spalvingas kultūrų mišinys, atspindintis šalies istoriją ir geografinę įvairovę. Brazilijos virtuvė ypatinga tuo, kad dauguma patiekalų yra gaminami ant mažos ugnies, o tai reiškia - keletą valandų. Tai susiję su istorija ir produktų paruošimo technologijomis.

Pagrindiniai Brazilijos Virtuvės Elementai

Tradiciniai patiekalai Brazilijoje skiriasi priklausomai nuo regiono, tačiau pupelės ir ryžiai išlieka pagrindiniais produktais. Brazilai šiuos du ingredientus maišo su mėsa, jūros gėrybėmis ar daržovėmis - taip išgaunami be galo sultingi, aromatingi, bet kartu ir paprasti braziliški valgiai.

Brazilijos indėnų gentis, pavadinimu tupi guarani, pupeles ėmė auginti seniau, nei Pietų Amerikoje pasirodė pirmieji europiečiai. Šį augalą indėnai vadino "komana" arba "kumana" - priklausomai nuo rūšies. Tačiau į indėnų žemes įsibrovę portugalai pupeles pakrikštijo "feijaco". Pupeles portugalai atrado ne iš karto, tik kai ėmė skverbtis į nuo pakrantės nutolusius rajonus ieškodami aukso ir brangakmenių. Ekspedicijų metu jie negalėdavo pasiimti daug maisto, todėl buvo priversti perimti išgyvenimo įgūdžius iš indėnų ir šalia savo laikinų buveinių sodinti kukurūzus bei pupeles. 18 amžiuje be pupelių ir pupų savo egzistencijos neįsivaizdavo nei vietos gyventojai, nei imigrantai. Žinoma, tuo metu iš jų ruoštų patiekalų neprilyginsi dabartiniams, receptą galėjai nusakyti vienu sakiniu: pupelės, kiaulienos lašiniai, kukurūzų miltai, žalumynai.

Feižoada: Nacionalinis Patiekalas

Tikriausiai labiausiai žinomas braziliškas valgis yra feižoada - tirštas pupelių, kiaulienos ir jautienos troškinys, dažnai gardinamas įvairiomis daržovėmis, vaisiais (bananais ar apelsinais) ir prieskoniais. Nors ir labai mėgstama, feižoada yra be galo sotus ir sunkus patiekalas, o jos gaminimas reikalauja daug laiko ir pastangų.

Todėl Brazilijoje yra susiformavusi tradicija feižoadą valgyti restoranuose, kur ji dažniausiai patiekiama tik trečiadienio ir šeštadienio pietums. Brazilai taip pat mėgsta šį troškinį užgerti caipirinha - savo nacionaliniu alkoholiniu kokteiliu, gaminamu iš cukranendrių likerio, laimų ir cukraus. Kai kuriuose Brazilijos miestuose yra populiarūs sambos šeštadieniai, kur tradicinė feižoada valgoma besiklausant gyvos sambos muzikos.

Taip pat skaitykite: Pietų Amerikos valstybės

Norintys ko nors lengvesnio, gali paragauti caldinho de feijão - tai tarsi mažesnis ir paprastesnis feižoados variantas, gaminamas iš daugybės pupelių, svogūnų, rūkyto kumpio ir prieskonių.

Feižoados Istorija

Vis dėlto svarbiausias braziliškas patiekalas iš ankštinių daržovių yra feižoada (port. feijoada). Viena iš versijų pasakoja, kad feižoada iš pradžių buvo vergų valgis. Šiai versijai prieštarauja žinomas Brazilijos folkloristas ir istorikas Kamara Kaskudas (Camara Cascudo). Savo knygoje "Brazilų virtuvės istorija" jis rašo, kad "pupelės su vandeniu, mėsa ir druska - tai dar ne patiekalas. Tai skurdus srėbalas vargšams. Tarp tarp tokio viralo ir feižoados yra didžiulis skirtumas.

K. Kaskudas meta ir kitą sunkiai paneigiamą išvadą: indėnai ir afrikiečiai laikėsi tam tikrų kulinarinių draudimų, pavyzdžiui, nebuvo galima maišyti pupelių ir kitų daržovių su mėsa. Be to, daugelis afrikiečių išpažino islamą, o jis draudžia valgyti kiaulieną. K. Kaskudas įsitikinęs, kad šio patiekalo šaknų reikia ieškoti europietiškojoje virtuvėje.

Nuo Romos imperijos laikų yra žinoma daugybė patiekalų, kuriuos gaminant maišomi javai, ankštinės kultūros, daržovės ir mėsa. Prancūzijoje tai kasulė, Italijoje - bolito misto, Ispanijoje - kosido madrilenju, Portugalijoje - kozidu. Jų receptus į Braziliją atvežę imigrantai, laikydamiesi vietos tradicijų, juos gamino su pupelėmis.

Su tokiu aiškinimu sutinka toli gražu ne visi brazilai. Jiems feižoada turi būti gimusi tik Brazilijoje, ar vergo lūšnoje, ar prabangiame restorane - nesvarbu. Štai ką išspausdino vietos laikraštis 1849 m. Šis patiekalas turi tiek variantų, kiek Brazilijoje yra virėjų. Skonio ypatumai priklauso netgi nuo metų laiko. Pavyzdžiui, Pietų Rio Grandė (valstija Brazilijos pietryčiuose, Pietų regione) jį priimta valgyti žiemą, o Rio de Žaneire - vasarą. Rio de Žaneire naudojamos juodosios pupelės, San Paule - raudonosios ir baltosios, o Minas Žeraise - juodosios ir raudonosios. Vienur jos verdamos tik su džiovinta jautiena, kitur - su aštria dešra ir kiaulienos šonkauliais. Brazilų poetas Vinicijus di Moraisas (Vinicius de Moraes) poemoje "Feižoada pagal mano receptą" griežtai pasisako prieš tokią mėsų mišrainę, jis teigia, kad paršiuko ausys bei uodega daro patiekalą pernelyg riebų…

Taip pat skaitykite: Egzotiški papročiai ir šventinės šventės Brazilijoje

Feižoados Receptas

Jums reikės:

  • Kilogramo juodųjų pupelių
  • Kilogramo ar šiek tiek daugiau įvairios mėsos (kiaulienos mentės, jautienos šonkaulių, rūkytos šoninės, rūkytų šonkaulių, chorizo dešrelių)
  • 2 didelių svogūnų
  • 5 skiltelių česnako
  • Kelių lauro lapų
  • Juodųjų pipirų
  • Druskos
  • 1 kg tamsių džiovintų pupelių
  • 1 kg jautienos išpjovos
  • 0,5 kg aštrios rūkytos dešros
  • 1 kg nedidelių kiaulienos šonkaulių
  • 2 kiaulės ausų
  • 2 kiaulės uodegų
  • 3 šaukštų alyvuogių aliejaus

Gaminimo eiga:

  1. Patiekalui pradėkite ruoštis iš vakaro - gerai nuplovę pupeles, vėliau jas užpilkite šaltu vandeniu ir palikite pastovėti per naktį.
  2. Kitą dieną mėsą supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais ir apkepinkite ant aliejaus. Iš pradžių nedidelėmis porcijomis apkepkite žalią, po to - rūkytą mėsą, o galiausiai pridėkite ir pjaustytas dešreles.
  3. Tuomet apkepintą mėsą sudėkite į dubenį, o keptuvę, kurioje ji kepė, toliau naudokite kitiems ingredientams - smulkiai pjaustytiems svogūnams ir kapotam česnakui apkepti.
  4. Kai svogūnai suminkštės, ir vėl sudėkite mėsą, suberkite išmirkytas ir perplautas pupeles, ir tuomet viską užpilkite vandeniu, kad ingredientai būtų apsemti.
  5. Gerai išmaišę mėsą ir pupeles, papildomai pridėkite kelis lauro lapelius ir juoduosius pipirus.
  6. Troškiniui užvirus, kaitrą sumažinkite, uždenkite puodą dangčiu ir paliekite troškintis dviem valandoms.
  7. Po dviejų valandų patikrinkite, ar neišgaravo vanduo, paragaukite troškinio, ir jei reikia - įberkite dar druskos. Šį troškinį rekomenduojama valgyti skystesnį, todėl jei matote, kad liko nedaug vandens, įpilkite dar.
  8. Tuomet troškinį ir vėl uždenkite dangčiu bei dar valandą patroškinkite, kol pupelės taps minkštos, o mėsa byrės nuo kaulų.

Fižuada valgoma su virtais ryžiais ir žalumynais. Beje, lauro lapelių brazilai nelaužo, deda visą, o po to iš puodo išima. Jeigu pamiršta išimti - tai laikoma prasto skonio ženklu. Troškinys patiekiamas ketaus puodeliuose. Sąvoka "porcija" priklauso nuo individualių valgytojų skirtumų. P. S. Po valgio rekomenduojama prigulti.

Jūros Gėrybės: Atlanto Vandenyno Įtaka

Brazilijos virtuvėje rasite daugybę žuvies ir jūros gėrybių - ypač tuose regionuose, kurie įsikūrę prie Atlanto vandenyno. Vienas iš tipinių patiekalų yra bacalhao - tai džiovinta ir sūdyta žuvis, patiekiama kartu su alyvuogėmis, svogūnais, bulvėmis, pomidorais ir ryžiais.

Bacalhao į Braziliją kolonijizmo laikais atvežė portugalai - būtent jie suprato, kad sūdymas yra puikus būdas išlaikyti maistą tinkamą vartojimui, ir išmokė to vietinius gyventojus. Šiandien bacalhao yra valgomas daugelio brazilų namuose. Tiesa, kadangi žuvies sūdymas reikalauja laiko, dažniausiai šis patiekalas gaminamas ypatingomis progomis ar šeimos vakarienėms.

Taip pat skaitykite: Brazilijos kultūra

Brazilijoje populiarūs ir įvairūs jūros gėrybių troškiniai. Vienas iš jų, moqueca, ypač būdingas prie vandenyno esančioms Bahia ir Espirito Santo valstijoms. Įdomu tai, kad abi valstijos gamina šiek tiek skirtingus, tačiau vienodai skanius troškinio variantus. Espirito Santo valstijoje kartu su žuvimi ir jūros gėrybėmis į troškinį dedamos anato augalo sėklos, kurios yra natūralus dažiklis: dėl jų patiekalas įgauna ryškiai raudoną spalvą.

Iš Bahia regiono kilęs ir kitas populiarus troškinys, vadinamas vatapa. Šis patiekalas gaminamas iš duonos, krevečių, riešutų, kokosų pieno, palmių aliejaus ir prieskonių. Tiek moqueca, tiek vatapa troškiniai dažniausiai patiekiami kartu su ryžiais. Šiaurės rytų pakrantėje populiariausi patiekalai iš žuvų ir jūrų vėžiagyvių - vatapa; iš kiabu medžio ankščių, sūdytų krevečių ir žemės riešutų - karuru; iš keptų žuvų ir moliuskų kokoso pieno tešloje - frigideira; pupelių miltų pyragėliai, įdaryti mėsa arba krevetėmis, pupelėmis ar anakardžiais, - akaraže.

Brazilijos Šiaurės virtuvėje vartojama vėžlių bei krabų mėsa. Patiekalams iš jos pagaminti naudojamas manijokas, dar vadinamas kasava, juka. Šis augalas nuodingas, todėl turi būti specialiai apdorojamas: verdamas, mirkomas, spaudžiamas, keletą kartų džiovinamas. Paprasčiausias patiekalas iš manijoko toks: šakniagumbis švariai nulupamas, stambiai supjaustomas, apie 15 min. Pietvakariuose mėgstamas patiekalas, vadinamas žakarė, iš aligatorių mėsos. Visi brazilai mėgsta jautieną ir aštrius padažus.

Užkandžiai: Tarp Pagrindinių Valgių

Brazilai be galo mėgsta užkandžiauti - tiek tarp pagrindinių valgių, tiek kartu su taure gėrimo. Por kilo, Buffet livre ir Marmitex populiaresni dieną (apie 11:00-15:00).

Pão de Queijo

Vienas iš tradicinių užkandžių yra sūrio bandelės, vadinamos pão de queijo. Traškios išorėje ir minkštos viduje, šios bandelės yra valgomos tiek pusryčiams, tiek kaip užkandis prie kitų patiekalų ar bokalo alaus. Kartais jos net patiekiamos su įvairiais įdarais - dažniausiai sūriu arba mėsa. Pão de queijo (pažodžiui - „sūrio kepalas“) - mažos bandelės, pagamintos iš tapijokos miltų, bet skonis kaip sūrio bandelių.

Empadinhas

Kitas panašus ir Brazilijoje be galo populiarus užkandis yra empadinhas: tai maži pyragėliai, gaminami su vytintos mėsos, vištienos ir grietinėlės, krevečių ar sūrio įdarais. Empadinhas yra labai populiarus gatvės užkandis, kurį patogu suvalgyti skubant į darbą ar susitikimą su draugais.

Desertai: Saldūs Malonumai

Iš saldžių užkandžių, Brazilijoje būtina paragauti brigadeiros: tai iš kondensuoto pieno ir kakavos gaminami rutuliukai, kurie dar voliojami svieste ir šokolado drožlėse. Brigadeiros yra neatsiejama braziliškos kultūros dalis, o juos mėgsta tiek vaikai, tiek ir suaugę.

Brigadeiros

Brigadeiro - populiariausias braziliškas desertas, be kurio neapsieina nė viena vakaruška, nė vienas vaikiškas gimtadienis. Pagaminti vos iš kelių produktų ir parduodami kiekvienoj kavinėj. Sudėtin įeina šokoladas, sviestas ir kondensuotas pienas. Jie paprastai atrodo kaip maži šokoladiniai kamuoliukai, bet dabar galima aptikti ir brigadeiro skonio tortų (kai masė naudojama vietoj glaisto arba pertepimui), ir perteptų sausainių, ir brigadeiro skonio ledų.

Brigadeiros Receptas

Jums reikės:

  • 570 g tirštinto pieno
  • 1 šaukšto kakavos miltelių
  • 1,5 stiklinės anakardžių (keptų, smulkintų)
  • 1 šaukštelio sviesto

Gaminimo eiga:

  1. Puode sumaišykite tirštintą pieną, kakavą, sviestą ir susmulkintus riešutus.
  2. Kaitinkite masę ant lėtos ugnies, maišydami, kol sutirštės.
  3. Sudėkite į indą, pateptą sviestu, ir palikite atvėsti, po to padėkite valandai į šaldytuvą (arba 20 min. į šaldiklį).
  4. Pasitepkite delnus sviestu ir iš masės suformuokite rutuliukus, po to jiems suteikite konuso formą.
  5. Į platesniąją dalį įgrūskite po visą (neskaldytą) anakardį, pabarstykite kakava.

Gėrimai: Gaivumas Ir Tradicijos

Caipirinha

Kaipirinha - koktelis iš kašasos, citrinų sulčių ir cukraus. Tai - pats braziliškiausias alkoholinis gėrimas, kurio pilna visur, jis geriamas nuo prabangių restoranų iki paplūdimių. Caipirinha - braziliškų kokteilių dievas, pagamintas iš laimo, cukraus ir kašasos (cukranendrių romo). Kažkodėl net ir pigiausiame pakelės kioske visada būna baisiai stiprus, todėl pasekmes galima jausti dar kurį laiką. Tačiau brazilai dėl to nepergyvena, nes, pasak jų, žino geriausią būdą pagirioms gydyti - šviežias kokosų sultis (gal reikėtų sakyti kokosų vandenį?).

Caipirinha Receptas (5 asmenims)

Ingredientai:

  • „Cachaça“ alkoholinis gėrimas - 200 ml
  • Laimai (apie 2-3 vnt.) - 2-3 vnt.
  • Cukrus (idealiai rudas) - 3-4 šaukštai
  • Ledas - Pagal poreikį

Paruošimo būdas:

  1. Pasiruoškite stiklines. Kaipirinha patiekiama plačiose stiklinėse, kuriose lengvai telpa visi ingredientai.
  2. Pirmiausia užpildykite stiklines ledu, kad kokteilis būtų gaivus.
  3. Supjaustykite laimą į ketvirčius ir dedate į stiklinę. Laimai suteikia kokteiliui aštrumo ir šviežumo.
  4. Ant laimo gabaliukų užberkite 3-4 šaukštus rudojo cukraus. Cukrus padės išgauti švelnų saldumą, kuris subalansuoja rūgštumą.
  5. Naudokite muddler’į (smulkintuvą) arba šaukštą, kad susmulkintumėte laimo ir cukraus mišinį. Tai leidžia išlaisvinti sultis ir aliejus iš laimo žievelės, kurie suteikia kokteiliui unikalų skonį.
  6. Supilkite 40 ml „cachaça“ į kiekvieną stiklinę. „Cachaça“ suteiks kokteiliui jo charakteringą stiprumą ir aromatą.
  7. Gerai sumaišykite visus ingredientus ir, jei reikia, pridėkite dar ledo.
  8. Papuoškite laimo griežinėliu ir patiekite.

Guarana

Tai braziliškas limonado skonis, kokio kitur nerasi. Iš esmės jo Brazilijoje ne mažiau, nei kolos skonio: kiekviename restorane ar parduotuvėje paprastai yra bent jau šie du gaivieji gėrimai, kola ir guarana. Brazilai supranta kaip savos kultūros dalį, skonį, kurio, deja, nėra niekur kitur.

Kiti Braziliški Patiekalai ir Gėrimai

Açaí

Açaí - mažos violetinės uogos, augančios ant tam tikros rūšies palmių. Pirmiausia išpopuliarėjo Amazonės miškuose, po to mada pasklido po visą pasaulį, nes tos uogos neva tai turi labai daug antioksidantų, padeda mesti svorį (nors iš tiesų, turi labai daug kalorijų), jos yra ir maistas, ir vaistas. Tiesa tai ar ne, nežinau, bet kad jos baisiai skanios, tą galiu patvirtinti. Ir brazilai jas labai mėgsta - sumaišytas su kitomis sultimis kokteiliuose, su granola pusryčiams. Paprastai jos pateikiamos dubenyje ir kabinamos šaukštais.

Kiti Patiekalai

  • Pasoka iš vytintos mėsos, sumaišytos su manijokų miltais.
  • Žakarė (krokodiliena).

Saldainiai Kažuzinju (cajuzinho)

Brazilijoje labai populiarūs saldainiai. Brazilai juos vadina kešju (port. TAIP atrodo vakarinio anakardžio vaisius, brazilų vadinamas "kešju".

Jums reikės:

  • 570 g tirštinto pieno
  • 1 šaukšto kakavos miltelių
  • 1,5 stiklinės anakardžių (keptų, smulkintų)
  • 1 šaukštelio sviesto.

Gaminimo eiga:

  1. Puode sumaišykite tirštintą pieną, kakavą, sviestą ir susmulkintus riešutus. Kaitinkite masę ant lėtos ugnies, maišydami, kol sutirštės. Sudėkite į indą, pateptą sviestu, ir palikite atvėsti, po to padėkite valandai į šaldytuvą (arba 20 min.
  2. Pasitepkite delnus sviestu ir iš masės suformuokite rutuliukus, po to jiems suteikite konuso formą.
  3. Į platesniąją dalį įgrūskite po visą (neskaldytą) anakardį, pabarstykite kakava.

Kavos gėrimas

Jums reikės:

  • 8 šaukštelių kavos
  • 1 šaukštelio kakavos
  • 1 šaukštelio cukraus
  • 150 g plaktos grietinėlės
  • 400 ml vandens
  • Trupučio pieno ir romo.

Gaminimo eiga:

  1. Kakavą ruoškite su pienu ir cukrumi, įdėkite kavos, užvirinkite.

Restoranų Tipai Brazilijoje

  • Įprastiniai restoranai - kur užsisakai maistą prie staliuko iš meniu - Brazilijoje ne taisyklė, o išimtis.
  • Por kilo (“Už kilogramą”) - dediesi maistą bufete lėkštę. Bufeto gale lėkštė pasveriama ir susimoki pagal svorį - visai nesvarbu, kiek dėjaisi mėsos, o kiek - ryžių ar daržovių.
  • Buffet livre (“Laisvas bufetas”), dar vadinamas “A vontade” (“Kiek lenda”). Bufetas, kuriame, kartą susimokėjus, galima dėtis neribotai maisto.
  • Marmitex.
  • Rodizio - Galbūt braziliškiausias restoranų modelis. Klientai sėdi prie stalų, o padavėjai nešioja maistą ratais. Dažniausiai tas maistas būna arba mėsos, arba picos gabaliukai, arba sušiai (ir rodizio atitinkamai vadinasi arba “mėsų rodizio”, arba “picų rodizio”, arba “sušių rodizio”). Jei klientai gabalėlio nori, paprašo įdėti - padavėjai įdeda. Kaina, kaip ir bufete, yra viena - nesvarbu, kiek besuvalgytum - tačiau rodizio paprastai laikomas prabangesniu patiekimo būdu. Ant stalų paprastai būna “suktukas”, ant kurio kiekvienas klientas gali pažymėti, ar jam tuo metu nešti maistą, ar kol kas nenešti, ar nešti desertą.
  • Rodizio a la carte - Kaip ir rodizio, gali valgyti kiek nori, tačiau padavėjai čia nenešioja maisto ratais. Vietoje to, jie atneša vienkartinį meniu su surašytais visais patiekalais bei langeliais šalia jų pavadinimų. Tuose langeliuose įrašai skaičius, kokių gabaliukų kiek nori, ir tiek jų padavėjai tau atneša. Galima ir pakartoti. Tačiau palikus nesuvalgytus gabaliukus dažnai numatytos baudos. Kiek susidūriau, “rodizio a la carte” dažniausiai būna sušių.

tags: #brazilijos #patiekalai #receptai

Populiarūs įrašai: