Botanikos sodai Lietuvoje: Istorija, Augalai ir Reikšmė
Įvadas
Botanikos sodai - tai ne tik žaliosios oazės miestuose, bet ir svarbūs mokslo, edukacijos bei kultūros centrai. Šiame straipsnyje panagrinėsime botanikos sodų istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų oranžerijų dvaruose iki šiuolaikinių botanikos sodų Vilniuje ir Kaune. Aptarsime jų raidą, augalų kolekcijas, reikšmę mokslui ir visuomenei.
Oranžerijos: Nuo Prabangos iki Mokslinių Tyrimų
Oranžerijos, arba žiemos sodai, atsirado kaip turtingų žmonių būdas mėgautis egzotiškais augalais ištisus metus. Vienas pirmųjų žiemos sodų Europoje buvo įrengtas Kelne 1240 m. Vėliau, XV-XVI a., didžiųjų kelionių laikotarpiu, į Europą pradėjo plūsti daug žaliuojančių augalų iš Amerikos, Afrikos ir Azijos. Jų išsaugojimui ir tyrinėjimui buvo reikalingi specialūs pastatai - oranžerijos. Pirmoji oranžerija pastatyta 1599 m. Leidene (Nyderlandai). Laikui bėgant keitėsi šių pastatų dydis, forma, naudojamos medžiagos. XVIII a. pirmoje pusėje jau buvo dengiami stikliniai stogai, įrengiamos šildymo sistemos, o 1845 m. Londone statant oranžerijas pirmą kartą panaudotos metalinės konstrukcijos.
Oranžerijos Lietuvoje
Lietuvoje oranžerijos pirmiausia atsirado dvaruose. Jos buvo rūmų arba oficinos dalis, savarankiškas kompleksas ar sublokuotas su sodininko namu. Oranžerija buvo reprezentacinė dvaro sodybos dalis. Deja, informacijos apie oranžerijų augalus išliko labai nedaug. Tikru stebuklu reikia laikyti Rokiškio ir Verkių dvarų išlikusius oranžerijų augalų sąrašus. Seniausia oranžerija Lietuvoje paminėta 1718 m. Tai figų šiltnamis Antakalnio (Sapiegų) rezidencijoje Vilniuje. XVIII a. minimos ir Antazavės, Liubavo, Verkių, Zakreto (Vingio) dvarų oranžerijos. Ypač daug jų pastatyta XIX a. Oranžerijų plėtrai didelę įtaką turėjo Vilniaus ir Gardino botanikos sodai.
Vilniaus Universiteto Botanikos Sodas: Du Etapai
Vilniaus universiteto botanikos sodas patyrė du pagrindinius raidos etapus:
Pirmasis etapas: Medicinos kolegijos kiemelis ir Sereikiškės (1781-1842)
VU botanikos sodas buvo įkurtas Medicinos kolegijos (Collegium Medicum) kiemelyje (dab. Pilies g. 22). Botanikos sodo įkūrėjas Žanas Emanuelis Žiliberas (Joannes Emmanuel Gilibert) 1781 m. pabaigoje atvyko iš Gardino ir 1782 m. pavasarį į Vilnių perkėlė daugumą Gardino botanikos sodo augalų. Lepesniems augalams skubiai pastatė šiltnamį, kuriame su kitais augalais apgyvendino karčiavaisį ir vaistinį citrinmedžius (Citrus aurantium L., C. medic). Po kurio laiko Ž. E. Žiliberą pakeitė Johanas Georgas Adomas Forsteris (Johann Georg Adam Forster). Nuo 1800 m. augalai buvo palaipsniui perkeliami į Sereikiškes (dab. Bernardinų sodas), kur kiek anksčiau buvo nupirktas didesnis sklypas botanikos sodo plėtrai. Tiesa, oranžerijų augalus atgabendavo tik vasarai, o žiemai vėl grąžindavo į senąjį šiltnamį, statytą dar Ž. E. Žilibero laikais. Didžiosios oranžerijos statybos kertinis akmuo buvo padėtas 1806 m. balandžio 18 dieną dabartinio namo Barboros Radvilaitės gatvėje Nr. 8 vietoje. Pamatai ir sienos mūrytos iš nugriautos Žemutinės pilies plytų. 1807 m. rudenį į dalinai įrengtas oranžerijas buvo pergabenti augalai iš senojo šiltnamio Medicinos kolegijos kieme. Statybos baigtos 1808 m. Tai buvo tradicinė XVIII-XIX a. ribos oranžerija. Uždaro grunto augalų kolekcija nuolat buvo papildoma sėklų ir augalų mainų keliu. Taip pat ją praturtino ir Lietuvos aukštuomenės dovanoti augalai. VU botanikos sodo oranžerijose studentai ir visi kiti lankytojai galėjo susipažinti su naujausiais tais laikais botanikų ir keliautojų gamtoje surastais ir aprašytais svetimžemiais augalais. Vilniaus universiteto uždarymas, o 1842 m. ir Medicinos-chirurgijos akademijos likvidavimas padėjo tašką šiame VU botanikos sodo raidos etape. Dalis botanikos sodo augalų (jų tarpe ir oranžerijų) buvo perduoti Tartu ir Kijevo universitetams, kitus augalus perėmė generalgubernatoriaus tarnyba.
Taip pat skaitykite: Kur pavalgyti Kaune: Pilies Sodas
Antrasis etapas: Vingis (1919-2006)
Politinė mozaika susidėliojo taip, kad botanikos sodą atkūrė Stepono Batoro universiteto gamtininkai. Tiesa, kitoje vietoje - Vingyje. Jau 1920 m. pavasarį keliuose ploteliuose buvo pasodinti iš Varšuvos universiteto botanikos sodo gauti pirmieji augalai, o šiltnamiuose pasėtos šilumamėgių augalų sėklos. 1926 m. pradėta oranžerijos statyba, tačiau darbų spartai kliudė lėšų stygius. Pirmoji dalis imta eksploatuoti 1929 m. Visą oranžerijų kompleksą sudarė namas su rūsyje įrengta katiline ir du šiltnamiai su įėjimu iš pagrindinės namo patalpos. Kiekvieno šiltnamio plotas siekė 57,7 m2. Pirmasis turėjo mažą baseinėlį vandeniui laikyti, o antrasis be mažojo baseinėlio dar turėjo ir gilų baseiną, skirtą vandens augalams. 1929-1930 m. į oranžeriją buvo atvežta 20 rūšių įvairių regionų šilumamėgių augalų iš Krokuvos universiteto botanikos sodo. 1932 m. botanikos sodo šiltnamiuose augo arba buvo pasėta 357 rūšių augalai iš Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos atogrąžų ir paatogrąžių bei Viduržemio jūros regiono. 1945 m. liepos 6 d. išduotame pažymėjime rašoma, kad Boleslovas Korkuc sunkiais karo metais, kada trūko Botanikos sode personalo, savarankiškai palaikė sode ir šiltnamiuose tvarką ir jo rūpestingumo dėka liko išsaugotos svarbiausios augalų kolekcijos. Sodas labiausiai nukentėjo per mūšius dėl Vilniaus 1944 m. liepą, kai vokiečių kariuomenė Vingio parko rajone forsavo Nerį ir veržėsi Kauno link. Kovų metu artilerijos sviediniai pataikė į šiltnamį ir jį sunaikino. Nuo 1954 m. sodui ėmė vadovauti dr. Aldona Lučinskienė. 1967 m. oranžerijų kompleksą papildė jungiamuoju koridoriumi prie senųjų prijungti 2 nauji po 100 m2 ploto šiltnamiai ir 8 m aukščio bei 70 m2 ploto aukštasis šiltnamis, vadintas „bokštu“. Šiltnamiuose augo visų žemynų augalai. Jie buvo įvairiausių gyvenimo formų, turinčių plačias pritaikymo galimybes. Augalai buvo išdėstyti ekologiniu principu, suformuotos sukulentų, gražiažiedžių, paparčių ir kitos kolekcijos. Nuo 1974 m. uždaro grunto augalų kolekcijų priežiūros darbams vadovavo Kristina Balnytė. 1974 metais buvo skirtas 150 ha sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku. Vingyje likęs Botanikos sodas pertvarkytas į Augalų sistematikos ir geografijos skyrių ir užima 7,5 ha.
VDU Botanikos Sodas Kaune: Istorija ir Dendrologinė Kolekcija
VDU Botanikos sodas Kaune - vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste. Jo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, Amerikos, Azijos botanikos sodų.
Storiausi Sodo Medžiai
Sode auga įspūdingi senbuviai:
- Storiausias sodo paprastasis ąžuolas (Quercus robur) - 440 cm kamieno apimties.
- Netoli parko vartų stūkso net 410 cm apimties milžinas - paprastasis uosis (Fraxinus excelsior).
- Liepų kolekcijoje auganti mažalapė liepa (Tilia cordata) - 194 cm kamieno apimties.
- Europiniai kėniai (Abies alba) sodinti apie 1924-1930 m.
- Storiausio iš šiuo metų augančių paprastųjų bukų (Fagus sylvatica) - 465 cm kamieno apimtis prie žemės.
- Parko turkiniai lazdynai (Corylys colurna) sodinti 1976 metais.
- Storiausio parke augančio paprastojo skroblo (Carpinus Betula) kamieno apimtis siekia 342 cm.
- Senajame parke į tvorą beveik remiasi 294 cm kamieno apimties paprastasis klevas (Acer platanoides).
- Storiausias sodo paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) yra 340 cm apimties.
- Storiausio parko juodalksnio (Alnus glutinosa) kamieno apimtis - 274 cm.
Sodo Planavimas ir Pergola
Botanikos sodui vadovaujant prof. K. Regeliui, naujai įkurto sodo projektas patikėtas vokiečiui C. Rauth’ui. 1924 m. C. Rauth’o sudarytas naujas Botanikos sodo planas buvo ašinės kompozicijos Šiaurė-Pietūs principu. Projekto autorius panaudojo buvusius dvaro parko elementus: kelius, tvenkinius, įvažiavimus bei retesnius parke augusius augalus bei vakarinėje pusėje buvusią medžių alėją. Šiaurinėje pusėje buvo numatytas taisyklingai suplanuotas želdynas, savo forma panašus į labirintą. Botanikos sode medinė pergolė išstovėjo iki II pasaulinio karo. 2016 m. VDU Botanikos sode pradėti tradicinės medinės pergolės atstatymo darbai - tokios, kokia buvo pastatyta 1926-30 m.
Šimtmečio Minėjimas
Šimtmečio jubiliejų švenčiančiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode buvo oficialiai pristatytas pašto ženklų blokas, kurio tema „VDU Botanikos sodui - šimtas metų“. 1,8 Eur nominalo ženkluose pavaizduotas VDU Botanikos sodo pirmasis vadovas ir įkūrėjas, šveicarų kilmės botanikas prof. Konstantinas Regelis, didžiausios Lietuvos oranžerijos atvaizdas iš paukščio skrydžio, unikali sodo parko tvenkinių sistema, ikoniškasis VDU Botanikos sodo tiltelis ir sodo kolekcijose puoselėjama vienos garsiausių Lietuvos selekcininkių, dr. Onos Skeivienės, išvesta bijūnų veislė 'Professor K.
Taip pat skaitykite: Sumuštiniai renginiams
Botanikos Sodai Kaip Kultūros ir Istorijos Atspindys
Botanikos sodus galima laikyti besikeičiančio žmogaus supratimo apie gamtą ir santykio su ja atspindžiais. Atsiradę XVI a., šiandienai būdingą mokslinę funkciją botanikos sodai įgavo Apšvietos epochoje, kai kartu formavosi mokslinės augalų klasifikavimo sistemos ir sparčiai vystėsi botanika, mineralogija bei zoologija. Pirmasis to meto mokslo standartus atitinkantis botanikos sodas ATR buvo įsteigtas 1776 m. prie Karališkosios medicinos mokyklos Gardine.
Reformacijos Šaknys Vingio Botanikos Sode
Įdomu, kad Vingio botanikos sode slypi ir Lietuvos Reformacijos šaknys. 1522 metais greta kitų didikų valdų atsiranda ir Radvilų žemės, o dvaras vadinamas Radvilų Lukiškėmis (1522-1593). Šiuose rūmuose, manoma, mediniuose, LDK kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis jau apie 1550 m. evangelikams išskyrė didelę salę koplyčiai. Mikalojaus Radvilos Juodojo Lukiškių rūmuose 1557 m. gruodžio 14 d. buvo sukviestas pirmasis Lietuvos reformatų bažnyčios Sinodas, kuriam vadovavo superintendentas Simonas Zacijus.
Taip pat skaitykite: Lietuviški skoniai "Šventaragio Sode"
tags: #botanikos #sodas #pietūs #istorija