Bilirubino kiekis kraujyje: normos, priežastys ir reikšmė

Bilirubinas - tai tulžies pigmentas, susidarantis natūralaus eritrocitų irimo metu organizme. Vėliau jis metabolizuojamas kepenyse ir šalinamas su tulžimi. Bilirubino kiekio kraujyje tyrimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti galimas patologijas. Šiame straipsnyje aptarsime bilirubino normas, tyrimo metodus, padidėjusio bilirubino priežastis ir galimas pasekmes.

Kas yra bilirubinas ir kodėl jis svarbus?

Bilirubinas yra tulžies komponentas, gaminamas kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Jis susidaro yrant eritrocitams. Normaliomis sąlygomis tiesioginis bilirubinas yra išskiriamas per virškinamąjį traktą, ir tik nedidelis jo kiekis aptinkamas kraujo srovėje.

Bilirubino tyrimo tipai

Yra du pagrindiniai bilirubino tipai, kuriuos galima nustatyti kraujo tyrimu:

  • Bendras bilirubinas (BIL-T): apima tiek tiesioginį (konjuguotą), tiek netiesioginį (nekonjuguotą) bilirubiną.
  • Tiesioginis bilirubinas (konjuguotas): bilirubinas, kuris kepenyse jau buvo apdorotas (konjuguotas) ir yra paruoštas pašalinti iš organizmo.
  • Netiesioginis bilirubinas (nekonjuguotas): apskaičiuojamas iš bendrojo bilirubino ir tiesioginio bilirubino rezultatų.

Laboratorijoje tik bendras ir tiesioginis bilirubinai nustatomi analizatoriumi.

Bilirubino kiekio kraujyje normos

Bendrojo bilirubino norma yra 0.3-1.0 mg/dl (5-17 µmol/l SI vienetai). Svarbu pažymėti, kad normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, kurioje atliekamas tyrimas.

Taip pat skaitykite: Maistinė vertė: kiaulienos kotletai

Kaip atliekamas bilirubino tyrimas?

Bilirubino kiekis nustatomas atliekant biocheminį kraujo tyrimą spektrofotometriniu metodu. Tiriant bilirubiną, serumas negali stovėti ilgesnį laiką šviesoje ar neatskirtas nuo krešulio, nes šviesa, ypač ultravioletiniai spinduliai, greitai ardo bilirubiną. Jeigu serumas turi hemolizės požymių, jo tirti negalima. Nevalgius 36 valandas, bilirubino koncentracija kraujyje laipsniškai didėja.

Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje (hiperbilirubinemija)

Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje vadinamas hiperbilirubinemija. Jei bendro bilirubino koncentracija 35-40µmol/l, galima matyti geltos požymių gleivinėse, odoje bei akių obuolių paviršiuje.

Priežastys

Padidėjęs bilirubino kiekis gali būti dėl įvairių priežasčių, kurios skirstomos į tris pagrindines grupes:

  • Prehepatinės (hemolizinės) priežastys: susijusios su padidėjusiu eritrocitų irimu (hemolize), dėl ko susidaro didelis kiekis bilirubino.
  • Hepatinės (kepenų) priežastys: susijusios su kepenų ligomis, kurios sutrikdo bilirubino metabolizmą ir išskyrimą.
  • Posthepatinės (obstrukcinės) priežastys: susijusios su tulžies nutekėjimo obstrukcija, dėl ko bilirubinas negali būti pašalintas iš organizmo.

Konkrečios priežastys gali būti:

  • Hemolizinė anemija
  • Kepenų uždegimas (hepatitas)
  • Tulžies akmenligė
  • Gelta
  • Gilbert sindromas
  • Dubin-Johnson sindromas
  • Crigler-Najjar sindromas
  • Vitaminas B12 deficitinė anemija
  • Kepenų disfunkcija arba blokada
  • Mechaninė gelta
  • Virusinis hepatitas
  • Piktybinė anemija
  • Apsinuodijimai
  • Naujagimių hemolizinė gelta
  • Žilbero (Gilbert) sindromas
  • Dubin-Johnson sindromas

Jei konjuguoto (tiesioginio) bilirubino padidėjimas yra didesnis nei nekonjuguoto (netiesioginio), tai dažniausiai atsiranda dėl sutrikusio bilirubino pašalinimo iš kepenų ląstelių.

Taip pat skaitykite: Higienos reikalavimai prieskoniams

Simptomai

Hiperbilirubinemijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir bilirubino kiekio padidėjimo laipsnio. Dažniausi simptomai:

  • Gelta (odos ir akių pageltimas)
  • Šlapimo patamsėjimas (alaus spalvos)
  • Išmatų pašviesėjimas
  • Odos niežėjimas
  • Nuovargis
  • Pilvo skausmas
  • Pykinimas ir vėmimas

Diagnostika

Diagnozuojant hiperbilirubinemiją, svarbu nustatyti priežastį, dėl kurios padidėjo bilirubino kiekis. Be bendro ir tiesioginio bilirubino tyrimų, gali būti atliekami šie tyrimai:

  • Kepenų fermentų (ALT, AST, GGT, šarminės fosfatazės) tyrimai
  • Pilnas kraujo tyrimas
  • Virusinių hepatitų tyrimai
  • Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)
  • Kepenų biopsija

Diferencinei kepenų ligų diagnostikai atlikti reikia nustatyti bendrą ir tiesioginį bilirubiną. Be to, papildomi laboratoriniai rodikliai labai praplečia bilirubino tyrimo interpretavimo galimybes. Jeigu gelta pasireiškia dėl hepatocitų pažeidimo (virusinis hepatitas), tuomet padidėja ir kepenų fermentai - GOT ir GPT. Jeigu šių fermentų padidėjimo nėra, o yra tik gelta su bendro bilirubino padidėjimu, tuomet labiau tikėtina, kad tai Gilbert liga. Jeigu įtariama bilirubinemija dėl mechaninės geltos, tai tokiai patologijai būdingas γ-GT (γ-gliutamatransferazės) ir šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas. Šių fermentų padidėjimas yra didesnis nei santykinis GOT ir GPT padidėjimas, nustatomas sergant mechanine gelta. Pankreatinė α-amilazė ir lipazė gali būti papildomai naudingos diagnozuojant mechaninę geltą, jeigu kliūtis yra kasos galvutėje arba bendrajame tulžies latake ties kasa. Nikotino rūgšties testas kartais naudojamas Gilbert ligos diferencinei diagnostikai, nes jos metu nikotino rūgštis ryškiai padidina netiesioginio (nekonjuguoto) bilirubino koncentraciją serume (bendro biliru- bino koncentracija padidėja daugiau kaip 20,5µmol/l). Esant hemolizinei (prehepatinei) geltai, serume vyrauja netiesioginis bilirubinas (nekonjuguotas bilirubinas, hemobilirubinas). Šlapime tuo metu nustatoma padidėjusi urobilinogeno koncentracija. Esant parenchiminei (hepatinei) geltai, abiejų bilirubinų (tiesioginio ir netiesioginio) koncentracija linkusi didėti vienodai. Šlapime gali būti kiek padidėjusi bilirubino koncentracija (tik tiesioginis bilirubinas patenka į šlapimą). Esant mechaninei (posthepatinei) geltai, vyrauja tiesioginis bilirubinas (konjuguotas bilirubinas, cholebilirubinas), jo koncentracija padidėja ir šlapime. Esant mechaninei geltai, urobilinogeno koncentracija šlapime padidėti negali.

Gydymas

Hiperbilirubinemijos gydymas priklauso nuo priežasties. Gydymo tikslas - pašalinti priežastį, dėl kurios padidėjo bilirubino kiekis, ir sumažinti bilirubino kiekį kraujyje. Gydymo būdai gali būti:

  • Vaistai (pvz., antivirusiniai vaistai hepatitui gydyti)
  • Chirurginė intervencija (pvz., tulžies akmenų pašalinimas)
  • Fototerapija (naujagimiams)
  • Kraujo perpylimas (sunkiais atvejais)

Pastaruoju metu naujagimių gelta gydoma fototerapija - spinduliais, kurių bangos ilgis 460-470 nm.

Taip pat skaitykite: Transriebalų poveikis

Padidėjęs bilirubino kiekis naujagimiams

Padidėjęs bilirubino kiekis naujagimiams gali būti laikinas ir spontaniškai normalizuotis per kelias dienas ar dvi savaites. Tačiau, esant dideliam bilirubino kiekiui, gali būti reikalingas gydymas, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip kernicterus (smegenų pažeidimas). Esant motinos ir vaisiaus Rh nesuderinamumui, būna didelio laipsnio naujagimių gelta, gali atsirasti kernicterus (naujagimio smegenų pažeidimas) dėl netiesioginio bilirubino toksinio poveikio.

Kiti svarbūs kraujo rodikliai

Be bilirubino, svarbu žinoti ir kitus kraujo rodiklius, kurie padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę:

  • Kūno temperatūra: normali kūno temperatūra yra apie 36,8 laipsnio.
  • Arterinis kraujo spaudimas: optimalus AKS yra 120/80 mmHg.
  • Kvėpavimo dažnis: normalus kvėpavimo dažnis yra 16-17 kartų per minutę.
  • Cukraus kiekis kraujyje: normalus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra 3,3-5,6 mmol/l.
  • Svoris: svorio norma individuali - priklauso nuo ūgio, amžiaus, lyties, sudėjimo, todėl apie tai sprendžiama iš kūno masės indekso (KMI).
  • Cholesterolio kiekis: bendrasis cholesterolio kiekis turėtų būti apie 5,2 mmol/l.
  • Šlapimo kiekis: norma laikoma, jeigu žmogus šlapinasi iki 6 kartų per dieną ir 1-2 kartus naktį. Vidutiniškai per parą žmogus turėtų išskirti 1,5-2 l šlapimo.
  • Kraujo pH: jo norma - nuo 7,35 iki 7,45.
  • Leukocitų kiekis kraujyje: suaugusiems leukocitų kiekio kraujyje norma yra 4,0-9,0x109/l.
  • Širdies ritmas: suaugusiojo širdies ritmas ramybės būsenoje yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę.

Kepenų funkcijos svarba ir sutrikimai

Kepenys atlieka daugybę funkcijų, kurios yra svarbios organizmo homeostazei palaikyti. Jos dalyvauja visų rūšių medžiagų apykaitoje (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų), yra daugelio svarbių medžiagų depas (Fe, vit. A, B12, D ir kt.), filtruoja kenksmingas medžiagas, patenkančias iš žarnyno - detoksikacinė funkcija (metabolinės reakcijos, Kupferio ląstelės fagocituoja), gamina ir išskiria tulžį. Kepenų funkcijos sutrikimai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant gelta, medžiagų apykaitos sutrikimus ir kt.

Kepenų funkcijos sutrikimų pasekmės

Įvairių lėtinių kepenų susirgimų atvejais sutrinka įvairios kepenų funkcijos.

  • Medžiagų apykaitos sutrikimai: angliavandenių apykaitos sutrikimai - sutrinka glikogeno sintezė (glikogenezė) iš monosacharidų ir resintezė iš pieno rūgšties, sulėtėja glikolizė, sutrinka angliavandenių susidarymas iš baltymų ir riebalų - gliukoneogenezė, sumažėja gliukozės patekimas į kraują - hepatogeninė hipoglikemija. Riebalų apykaitos sutrikimai. Sutrinka riebalų oksidinimas kepenyse. Sumažėjus glikogeno kiekiui kepenyse, refleksiškai suaktyvėja lipolizė riebaliniame audinyje, riebiosios rūgštys transportuojamos į kepenis. Sutrinka fosfolipidų (lecitino) sintezė (dėl lipotropinių faktorių metionino, cholino trūkumo), o dėl to sutrinka triacilglicerolių ir riebiųjų rūgščių išskyrimas iš kepenų ląstelių į kraują, vystosi riebalinė kepenų infiltracija. Normaliai kepenyse yra 3-5% riebalų, infiltracijos atveju gali siekti 40%. Baltymų apykaitos sutrikimai. Sutrinka baltymų ir kitų azotą turinčių medžiagų (cholino, taurino) sintezė. Sutrinka amino rūgščių skilimas dezamininimo, dekarboksilinimo reakcijose.
  • Baltymų sintezės sutrikimas: baltymų sintezės sutrikimas yra vienas iš pirmųjų kepenų nepakankamumo požymių. Kepenyse sintezuojami kokybiškai nauji, nenormalūs globulinai - paraproteinai. Amino rūgščių skilimas sutrinka sumažėjus ATF kiekiui kepenyse. Kepenų pakenkimo atveju sutrinka šlapalo sintezė (citrulinargininornitininiame cikle). Organizme kaupiasi amoniakas, amino rūgštys, kraujyje ir šlapime sumažėja šlapalo.
  • Kepenų barjerinės funkcijos sutrikimas: kepenų nepakankamumo atveju sutrinka barjerinė kepenų fubkcija. Šią funkciją kepenys vykdo cheminių procesų dėka. oksidinimas - kepenų nepakankamumo atveju šis procesas sulėtėja. acetilinimas - šis procesas vyksta koenzimo A dėka, dalyvaujant ATF. sutrinka porinių junginių susidarymas su gliukurono rūgštimi, glikokoliu, cistinu.
  • Hepatocitų ultrastruktūros pažeidimai: be jų nekrozės - kepenų suriebėjimas nėštumo metu, Reye sindromas (vaikų kepenų surebėjimas), apsinuodijimas tetraciklinu.

Pagrindiniai kepenų nepakankamumo požymiai

  • Gelta
  • Hipoalbuminemija
  • Koagulopatija
  • Diseminuota intravaskulinė koaguliacija
  • Hiperamonemija

Tulžies susidarymas ir išskyrimas

Tulžis susideda iš tulžies rūgščių (glikocholinės 80%) ir taurocholinės (20%) druskų, tulžies pigmentų - bilirubino ir biliverdino, be to, į jos sudėtį įeina cholesterolis, lecitinas, riebiosios rūgštys, gleivės, Na, K, Ca, Mg, Cl druskos. Tulžies išskyrimo ir pasigaminimo sutrikimas pasireiškia gelta (icterus) - tai sindromas, atsirandantis kepenų ir tulžies takų pakenkimų atvejais, kurių metu oda ir gleivinės nusidažo gelsva spalva ir organizmas yra apnuodijamas.

Mechaninė gelta

Mechaninė gelta išsivysto sutrikus tulžies nutekėjimui į dvylikapirštę žarną. Etiologija - tulžies pūslės ir takų akmenligė, uždegiminiai procesai, augliai, diskinezijos.

  • Cholemija: tulžies rūgščių kraujyje gali padaugėti iki 255-306 mmol/l (norma - 5,1-25 mmol/l) ji sukelia bendrą organizmo intoksikaciją, kuri pasireiškia šiais organizmo sistemų sutrikimais: poveikis nervų sistemai - pradžioje dirginimas, vėliau slopinimas, galvos skausmai, odos niežėjimas (dėl odos nervų galūnėlių dirginimo tulžies rūgštimis); kai susikaupia didesnis tulžies rūgščių kiekis, gali atsirasti traukuliai ir išsivystyti hepatinė koma; poveikis širdies kraujagyslių sistemai - sumažėja kraujospūdis, išsivysto bradikardija (dėl širdyje esančių n.vagus galūnėlių dirginimo tulžies rūgštimis, o taip pat šio nervo centro dirginimo).
  • Dėl nepakankamo tulžies patekimo į žarnyną (acholijos) išsivysto šie sutrikimai: sutrinka kraujo krešėjimas, vystosi hemoraginės diatezės su kraujavimais iš nosies, skrandžio, žarnyno.

Mechaninės geltos metu kraujyje kaupiasi ir tulžies pigmentas bilirubinas. Padaugėja daugiausia tiesioginio, o taip pat kiek mažiau ir netiesioginio bilirubino. Tiesioginio bilirubino padaugėja todėl, jog persipildžius tulžies kapiliarams, jie plyšta ir tulžis išsilieja į limfą, o po to į kraują. Be to, būna hipercholesterolemija, kraujyje padaugėja šarminės fosfazės, šlapime sumažėja urobilinogeno, išmatose - sterkobilino. Šlapime padaugėja bilirubino, šlapimas rudos spalvos (alaus spalvos), tulžies r. šlapime.

Parenchiminė gelta

Parenchiminė gelta atsiranda sutrikus kepenų ląstelių funkcijai įvairių susirgimų metu - infekcinių hepatitų - virusinio hepatito, vidurių šiltinės, sepsio atvejais, apsinuodijus fosforu, chloroformu. Šios geltos patogenezė yra sudėtinga. Pakenktos kepenų ląstelės išskiria pasigaminusį tiesioginį bilirubiną ne tik į tulžies takus, bet ir į limfinius takus, o po to į kraują. Kraujyje padaugėja tiesioginio bilirubino, vyrauja monogliukuronidų frakcija. Padaugėja ir netiesioginio bilirubino, nes kepenų parenchimos pakenkimo atvejais sumažėja fermento gliukuroniltransferazės aktyvumas, kurio pagalba netiesioginis bilirubinas virsta tiesioginiu. Kraujyje padaugėja ir tulžies rūgščių druskų, todėl išsivysto cholemijos požymiai (bradikardija, kraujospūdžio sumažėjimas, odos niežėjimas).

Hemolizinė gelta

Hemolizinė gelta išsivysto dėl suintensyvėjusios eritrocitų hemolizės, didelio bilirubino kiekio susidarymo ir jo perėjimo į kraują. Etiologija - hemolizinės anemijos, kurios išsivysto dėl įgimtų eritrocitų ir hemoglobino anomalijų, piktybinė anemija, apsinuodijimai - arsenu, fenilhidrazinu, po didelio kraujo kiekio transfūzijų. Yrant dideliam eritrocitų kiekiui, retikulioendotelinėje sistemoje suintensyvėja tulžies pigmentų gamyba, pasigamina didelis kiekis netiesioginio bilirubino. Kepenys nespėja tokio didelio netiesioginio bilirubino kiekio perdirbti į tiesioginį bilirubiną ir išskirti su tulžimi, todėl kraujyje kaupiasi netiesioginis bilirubinas (hiperbilirubinemija). Netiesioginis bilirubinas veikia toksiškai, susikaupus didesniam jo kiekiui yra pakenkiamos kepenų ląstelės, dėl ko sutrinka tulžį išskiriančioji kepenų funkcija (prasideda parenchiminė gelta). Kraujyje daug netiesioginio bilirubino, su šlapimu jis neišskiriamas. Hemolizinių geltų grupei priklauso naujagimių hemolizinė gelta.

Paveldėtos hiperbilirubinemijos

  • I tipo Cligler-Najjar sindromas - paveldima totalinė fermento gliukuroniltransferazės stoka. Naujagimiai miršta 18 mėn.
  • Žilbero (Gilbert) sindromas - paveldimas nedidelio laipsnio gliukuroniltransferazės aktyvumo sumažėjimas (serga apie 7% žmonių, dažniau vyrai). Dažniausiai būna nedidelio laipsnio subklinikinė netiesioginė hiperbilirubinemija. Gelta tai atsiranda, tai išnyksta, ją provokuoja stresai, infekcijos, fizinis krūvis, badavimas.
  • Dubin-Johnson sindromas paveldimas autosominiu recesyviniu būdu, kuomet sutrinka bilirubingliukuronidų ir kitų organinių anijonų pernešimas pro hepatocito membraną į tulžies latakus.

tags: #bilirubino #kiekis #kraujyje #normos

Populiarūs įrašai: