Lietuvos reljefo žemėlapis: nuo virtualių kelionių iki duomenų analizės
Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos reljefo žemėlapį, jo panaudojimo galimybes ir įvairius aspektus, pradedant nuo kelionių po aukščiausias šalies vietas iki profesionalios duomenų analizės.
Kelionės po aukščiausius Lietuvos taškus
Ar žinojote, kad galima keliauti po aukščiausius Lietuvos savivaldybių taškus? Žemėlapis, sukurtas populiarinti geografo Rimanto Krupicko idėjas - keliauti, atrasti, pažinti - leidžia keliautojams aplankyti aukščiausius savivaldybių taškus, užpildyti anketą, įkelti nuotrauką ir taip sukurti virtualius turus. Ši iniciatyva jau sulaukė nemažo populiarumo, o keliautojai dalinasi naudinga informacija apie sunkiai surandamus ar pasiekiamus taškus. Pavyzdžiui, keliautojas Vytautas Bukauskas per mėnesį aplankė visų savivaldybių aukščiausius taškus ir kiekviename iškėlė Lietuvos vėliavą, o jo virtualiuose turuose galima rasti vertingos informacijos kitiems keliautojams. Žemėlapio idėją įgyvendino buvę R. Krupicko studentai.
Lietuvos reljefo ypatumai
Lietuvos reljefas yra gana įvairus. Pajūriu tęsiasi Pajūrio žemuma, pietuose pereinanti į Nemuno deltą. Toliau į rytus plyti Žemaičių aukštuma, susidedanti iš trijų dalių: Vidurio Žemaičių aukštumos (aukščiausios), Vakarų Žemaičių plynaukštės ir Rytų Žemaičių plynaukštės. Šiaurėje prie Žemaičių aukštumos šliejasi Ventos vidurupio lyguma.
Rytinėje Lietuvos dalyje Žemaičių aukštuma pereina į Vidurio Lietuvos žemumą, kurią sudaro Mūšos-Nemunėlio žemuma, Žiemgalos žemuma ir Nevėžio žemuma. Vidurio Lietuvos žemumą supa kalvagūbriai: Linkuvos, Radviliškio, Šeduvos, Baisogalos, Grinkiškio, Krakių, Ariogalos, Vilkijos, Domeikavos, Lapių, Kulvos, Veprių, Vidiškių, Kavarsko, Anykščių, Viešintų, Adomynės, Šilavoto, Veiverių, Igliškėlių, Liudvinavo ir Kalvarijos.
Į rytus ir pietryčius nuo Vidurio Lietuvos žemumos kyla Vakarų Aukštaičių plynaukštė. Nemuno ir Neries tarpupyje bei Užnemunėje plyti Nemuno vidurupio plynaukštė ir Neries žemupio plynaukštė. Dar toliau į rytus iškyla Baltijos aukštumų lankas, susidedantis iš Sūduvos aukštumos, Dzūkų aukštumos ir Aukštaičių aukštumos. Sūduvos aukštumoje yra aukščiausia Baltijos aukštumų dalis - Pavištyčio ir Dunojaus kalnai. Aukštaičių aukštumą sudaro Riešės, Molėtų, Utenos, Pratkūnų ir Zarasų pakilumos.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Į rytus nuo Baltijos aukštumų plyti Šiaurryčių lyguma, pereinanti į Pietryčių lygumą. Rytuose nuo šių lygumų iškyla Švenčionių aukštuma ir Medininkų aukštuma, kurioje yra aukščiausias Lietuvos taškas - Aukštojas (293,84 m). Pietvakariuose Ašmenos aukštuma sudaro Eišiškių plynaukštę. Tarp Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų įsiterpęs Dysnos lygumos plotas.
Lietuvos paviršių išraižo upių slėniai. Giliausi slėniai yra Neries, Nemuno, Dubysos, Nevėžio, Minijos, Jūros, Šventosios, Ventos ir Vilnios upių vidurupyje ir žemupyje. Vidutinis Lietuvos paviršiaus aukštis yra 99 metrai. 32 % paviršiaus sudaro lygumos, 18 % - banguotas ir 50 % - kalvotas reljefas.
Lietuvos reljefo formavimasis
Dabartinį Lietuvos paviršių kūrė ir tebekuria įvairūs geomorfologiniai procesai. Pagrindinis paviršių suformavęs veiksnys - slenkantys ir tirpstantys ledynai. Lietuvos aukštumos susiformavo per pasikartojančius ledynmečius. Didžiąją dalį kalvoto reljefo sudaro ledyno pakraštyje akumuliuota medžiaga (morena). Ties ledyno padu akumuliuota morena sudarė morenines lygumas. Tirpstant ledynui tvenkėsi limnoglacialiniai baseinai, kurių vietoje dabar plyti lygumos. Ištirpus ledynui susidarė kalvagūbriai (ozai) ir kepalo pavidalo kalvos (keimai). Nuo ledyno tekėję tirpsmo vandenys suformavo smėlingas lygumas (zandrus).
Deglaciacijos metu susidarė daubos ir duburiai (termokarstas). Poledynmetyje paviršių veikė kriogeniniai procesai, susiformavo raguvos ir solifliukciniai panuovoliai. Vėjas perpustė smėlį, sudarydamas žemynines kopas. Tekantis vanduo suformavo upių slėnius. Baltijos jūros vandens lygio svyravimai suformavo litoralines terasas ir Pajūrio žemumą. Ežerų lygio svyravimai suformavo ežerines terasas. Karstiniai procesai suformavo smegduobes. Eroziniai procesai suformavo išgraužas ir griovas, virtusias raguvomis. Pelkėjimo procesai suformavo pelkynus.
Žemėlapių naršyklės galimybės
Žemėlapių naršyklė - tai darbo su žemėlapiais aplinka, kurioje galima peržiūrėti duomenis, ieškoti duomenų rinkinių ir vietų žemėlapyje, naudotis teminiais erdvinių duomenų paslaugų katalogais. Žemėlapių naršyklėje yra matavimo, palyginimo, įterpiamų žemėlapių nuorodų kūrimo, įvairių statistikų skaičiavimo įrankiai. Galima kurti, išsaugoti ir spausdinti savo žemėlapius, pasirinktu formatu išsaugoti ir parsisiųsti žemėlapius ir erdvinius duomenis.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
Mano žemėlapis
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galima ne tik peržiūrėti teikiamus žemėlapius, bet ir susikurti savo žemėlapį. Naudojantis Erdvinių duomenų valdymo internete (EDVI) paslauga, galima įsikelti ar susikurti duomenų rinkinius, pildyti juos naujais objektais, pasirinkti objektų simbolius ir uždėti papildomus užrašus. Į savo žemėlapį taip pat galima įtraukti ir prieinamus viešus žemėlapius. Išsaugotais žemėlapiais galima dalintis asmeniškai arba viešai įsiterpus į savo interneto svetainę.
Įterpiami žemėlapiai
Šis įrankis leidžia žemėlapyje pasižymėti norimus taškus ir susikurti žemėlapį, kurį galima įsiterpti savo svetainėje. Norint susikurti tokio tipo įterpiamą žemėlapį nereikia būti registruotu geoportal.lt naudotoju, norint pažymėti savo objektus nereikia susikurti duomenų rinkinio ir galvoti apie taškų simbolizaciją.
Žemėlapių palyginimas
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galima palyginti skirtingus sluoksnius (žemėlapius) ir įvertinti pokyčius, kurie įvyko Lietuvos teritorijoje arba palyginti skirtingus duomenis toje pačioje teritorijoje.
Matavimai ir maršrutai
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galima rasti įrankius koordinačių nustatymui, atstumų ir plotų matavimui bei maršrutų planavimui. Taško koordinačių nustatymo įrankis leidžia gauti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško koordinatę pasirinktoje koordinačių sistemoje. Linijų ilgių arba atstumų matavimo įrankis leidžia išmatuoti norimą atstumą tarp taško A ir taško B. Analogiškai tą patį galima padaryti ir su plotų matavimo įrankiu. Maršruto planavimą galima atlikti suvedus pradinio (A) ir galutinio (B) maršruto taško koordinates arba vietų pavadinimus.
Reljefo profiliai
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galima nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio. Įrankis naudoja „GDR50LT - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio - skaitmeninį reljefo modelį".
Taip pat skaitykite: Azijos geologinė sandara
Duomenų analizė
Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje taip pat galima atlikti savo įsikeltų duomenų analizę. Analizės rezultatus galima atsisiųsti pasirinktu formatu arba pasirinkti išsaugoti kaip atskirus erdvinių duomenų rinkinius. Siūlomi patys svarbiausi ir dažniausiai naudojami geografinių informacinių sistemų (GIS) analizės įrankiai: buferių kūrimas, statistikų skaičiavimas, sukirtimas, atranka pagal atributą, atranka pagal vietą, artumo analizė, persidengimo tikrinimas, gretimumo tikrinimas, objektų suliejimas ir apkirpimas.
Susiejimas su koordinatėmis
Geoportal.lt rastrų koordinavimo įrankis suteikia galimybę žemėlapius arba planus, kurie yra skenuoti apie išsaugoti kompiuteryje kaip paveikslėliai rastriniais formatais, susieti su koordinatėmis. Tai atlikus šie failai taps erdviniais duomenimis ir jie bus tinkami naudoti kartu su kitais erdviniais duomenų rinkiniais.
Naujas interaktyvus Lietuvos reljefo žemėlapis
Lapkričio 17d., Tarptautinės GIS (geografinių informacinių sistemų) dienos proga „Hnit-Baltic“ papildė www.maps.lt portalą nauju interaktyviu Lietuvos reljefo žemėlapiu „DTM-LT 1 m“. Šis žemėlapis parengtas kaip el. paslauga, suderinant ir integruojant tiksliausius įvairaus laikotarpio valstybinius šalies lazerinio skenavimo duomenis, priklausančius Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Didžiojoje Lietuvos dalyje pasiekiamas decimetrinis vertikalus tikslumas.
Reljefo duomenys plačiai taikomi architektūros ir statinių projektavimo veiklose, ypač vertinant projektinius pasiūlymus, kuomet dar nėra atlikti tikslūs geodeziniai sklypo aukščių matavimai. Nuo šiol, naudojantis Hnit-Baltic parengta reljefo modelio paslauga ArcGIS darbo aplinkoje galima patogiai ir greitai nustatyti šlaitų kryptį ir statumą, vaizduoti reljefo charakteristikas pasirinkta spalvų gama ar perteikti reljefo formas norimo tankumo horizontalėmis. Visos šalies reljefo duomenų paslauga padeda projektuotojams rengti aukštesnės kokybės ir geriau su kraštovaizdžiu derančius projektus bet kurioje Lietuvos vietoje.
Reljefo duomenys svarbūs žemės ūkio (pavyzdžiui, planuojant trąšų normą sklype), aplinkos specialistams, ypač dirbantiems paviršinio vandens nuotėkio tyrimuose (pavyzdžiui, nustatyti kuria kryptimi tekės vanduo liūties metu), archeologams, ieškantiems išlikusių apkasų, pilkapių ar kitų istorinių objektų bei daugelio kitų sričių specialistams.
tags: #aukštis #virš #jūros #lygio #žemėlapis