Didžiosios nasturtės sėklos – aštraus skonio prieskonių šaltinis
Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos klausimus. Vienas iš tokių augalų - didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.), nasturtinių (Tropaeolaceae Juss. ex DC.) šeimos vienmetis augalas, pasižymintis ne tik dekoratyvinėmis savybėmis, bet ir naudingomis savybėmis, kurios leidžia jį naudoti kaip vaistinį, maistinį ir prieskoninį augalą.
Botaninis aprašymas ir paplitimas
Didžioji nasturtė yra vienmetis augalas, kurio stiebas plikas, apvalus, labai šakotas, žalsvas, mėsingas, lankstus, gali siekti iki 3 m ilgio. Šliaužiantis stiebas leidžia augalui plisti horizontaliai.
Šis augalas kilęs iš Pietų Amerikos, kur savaime auga Peru, Bolivijoje, Kolumbijoje, ypač gausiai Andų kalnuose. Dabar jis auginamas ir kitose šalyse kaip vaistinis, maistinis ir dekoratyvinis augalas. Lietuvoje, etnografiniuose regionuose, šis augalas žinomas įvairiais pavadinimais: nasturcija, nasturta, nasturtas, nasturtis.
Auginimo ypatumai
Didžiosios nasturtės geriausiai auga lengvo priemolio arba priesmėlio dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Dauginamos sėklomis. Sėjama pavasarį (gegužės mėn.) eilėmis į duobutes 2-3 cm gylyje po 3-4 sėklas. Atstumas tarp duobučių turėtų būti 20-25 cm, o tarpueiliai - 50 cm. Daigai paprastai išauga per 12-15 dienų.
Žaliavos ruošimas ir laikymas
Nasturčių žolė dažnai naudojama šviežia. Jei nusprendžiama džiovinti, tai daroma gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje 45−50 °C temperatūroje. Džiovinta žolė pakuojama į popierinius ar medvilninius maišus ir laikoma sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje.
Taip pat skaitykite: Pietų kranto augalija
Nasturčių sėklos džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke. Išdžiovintos sėklos pakuojamos į popierinius maišus ir laikomos vėsioje (8-15 °C temperatūroje), sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Būtent sėklos yra pagrindinis aštraus skonio prieskonių šaltinis.
Cheminė sudėtis ir farmakologinis poveikis
Nors tiksli cheminė sudėtis nėra pateikta, žinoma, kad nasturčių žolės ekstraktai ir eterinis aliejus pasižymi atsikosėjimą skatinančiu, antimikrobiniu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu, kardioprotekciniu poveikiais. Tai lemia platų nasturtės panaudojimą tradicinėje medicinoje.
Panaudojimas medicinoje ir kulinarijoje
Didžioji nasturtė seniausiai pradėta naudoti Andų kalnyno tautų tradicinėje medicinoje išoriškai - žaizdų gydymui, o XVII a. - Europoje. Šiandien nasturcijos naudojamos įvairiais būdais:
- Vaistinis augalas: Dėl savo antimikrobinių ir priešuždegiminių savybių, nasturtės naudojamos įvairių ligų gydymui.
- Maistinis augalas: Jauni lapai ir žiedai gali būti naudojami salotoms, suteikiant joms aštrų skonį.
- Prieskoninis augalas: Sėklos naudojamos kaip aštrus prieskonis, panašus į pipirus.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti didžiąją nasturtę kaip vaistinį augalą, ligų gydymui, rekomenduojama pasitarti su individualizuotos medicinos ar bendrosios praktikos gydytoju, fitoterapetu arba vaistininku.
Kiti aštrūs prieskoniai ir jų savybės
Be nasturtės sėklų, egzistuoja ir kitų natūralių aštrių prieskonių, kurie pasižymi naudingomis savybėmis:
Taip pat skaitykite: Bulviniai augalai virtuvėje
- Kuminas (indiški kmynai): Gerina kepenų ir tulžies pūslės veiklą, teigiamai veikia sąnarius, raumenis, mažina patinimus, padeda atsipalaiduoti riebalų sankaupoms ir lengvina slogos simptomus. Gali sumažinti prakaitavimą, padeda užkietėjus viduriams.
- Raudonieji pipirai: Normalizuoja širdies ir plonojo žarnyno veiklą, teigiamai veikia kraujagysles. Šie pipiriukai padės ir peršalimo ligų bei gripo sezono metu, skatins kaulų gijimą patyrus lūžį.
- Šafranas.
- Juodieji pipirai: Skatina gijimo procesus sergant akių, pieno liaukų ligomis, jis taip pat naudingas nuo migrenos kenčiantiems žmonėms.
- Kardamonas: Aromatingų kardamono sėklų galima pakramtyti gaivinant burnos kvapą.
- Aitrieji pipirai: Jie ne tik suteikia jūsų patiekalams ugnelės, bet ir skatina kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo.
- Krienai, garstyčios: Juose esantys aliejai teigiamai veikia skrandžio gleivinę.
Svarbu atsiminti, kad malti prieskoniai ir jų milteliai beriami į patiekalą tik visiškai baigiant jį gaminti ar net į jau pagamintą, kad išsaugotų savo skonį ir savybes. Dauguma prieskonių išsiskiria antimutageniniu poveikiu, tai yra neutralizuoja ekologiškai kenksmingas medžiagas, kurios produktuose susikaupia jų gamybos procese.
Taip pat skaitykite: Žydintys augalai jūsų sodui
tags: #augalas #iš #kurio #sėklų #daromi #aštrūs