Gyvoji Duona: Kas Tai?
Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad materialinės gėrybės negali pripildyti gyvenimo, tai gali tik meilė. Ši mintis siejama su Jėzaus mokymu apie gyvybės duoną, kuris atskleidžia tikrąjį pasotinimo šaltinį.
Jėzus - Gyvoji Duona
Evangelijos skaitinyje Jėzus paaiškina, kad Jis yra gyvoji duona, nužengusi iš dangaus ir duodanti pasauliui gyvybę. Minia, susirinkusi pas Jėzų, tikėjosi dar vieno duonos padauginimo stebuklo, tačiau Jėzus atkreipė jų dėmesį į gilesnę prasmę.
Dalydamasi tuo, ką turėjo vaikas, minia sočiai pavalgė. Tai buvo ženklas, kad jei kiekvienas dalysis su kitais tuo, ką turi, su Dievo pagalba, net ir turint nedaug, visi galės kažkiek turėti. Tačiau minia nesuprato, laikydama Jėzų magu, kuris gali pakartoti stebuklą. Jie nepastebėjo, kad stebuklas buvo tik įrankis, per kurį Tėvas atskleidė nesibaigiančio gyvenimo kelią ir skonį - tikrąją duoną, kuri yra Jėzus.
Popiežius Pranciškus teigė, kad materialinės gėrybės nepripildo gyvenimo, o tik meilė. Norint, kad meilė pripildytų gyvenimą, reikia eiti meilės keliu, kuriame nieko nepasilaikoma sau, o viskuo dalijamasi. Šventasis Tėvas klausė, ar ne taip yra šeimose, kai tėvai vargsta, kad užaugintų gerus vaikus ir paliktų ką nors jų ateičiai. Jis pažymėjo, kad brangiausias tėvo ir motinos palikimas yra ne pinigai, o meilė, kai jie dovanoja vaikams viską, ką turi, ir pamoko mylėti.
Gyvoji Duona Jono Evangelijoje
Trečią Velykų savaitę skaitomas ilgas Jėzaus mokymas apie gyvybės duoną, aprašytas evangelisto Jono evangelijoje ir vykstantis Kafarnaumo miestelyje, Galilėjos ežero pakrantėje. Artėjo žydų Velykų šventės, o žmonių minios ieškojo Jėzaus po to, kai Jis su penkiais kepaliukais miežinės duonos ir dviem žuvimis pamaitino didelę gausybę žmonių.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie "Gyvoji Duona C Metai"
Jėzus neapribojo žmogaus poreikių vien žemiška duona, kūniškais poreikiais, nes „žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“. Išgirdę, kad Jėzus save vadina duona, nužengusia iš dangaus, ir siūlo valgyti Jo kūną ir kraują, žydai ėmė ginčytis. Jėzaus atsakymas apstulbino: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“.
Ši duona nėra paprasta, kasdienė duona, bet Dievo duona - amžinasis Dievo žodis, nužengiantis iš dangaus ir ateinantis pas žmones. Ši duona, teikianti gyvybę, yra pats Jėzus, kuris trokšta dalytis savo gyvenimu ir dovanoja save kiekvienam, kas Juo tiki. Jėzus kviečia ne tik priimti Jį duonos pavidalu, bet ir valgyti ją, nes „kas valgys šią duoną - gyvens per amžius“.
Kaip Maitintis Dievu?
Dievo Žodis pirmiausia prisiima žmogaus kūną, tapdamas vienu iš mūsų, regimas, prieinamas, silpnas ir pažeidžiamas. Jėzus tampa žmogumi, kad save atiduotų ir savo auka pakeistų Senojo Testamento aukas. Jis yra ne tik Dievo Žodis, apšviečiantis žmonių širdis ir protus, bet ir Žodis, tapęs kūnu, trokštantis atiduoti jiems visą save.
Graikiškas žodis sarx, verčiamas kaip „kūnas“, reiškia ne vien kūnišką žmogaus dalį, bet žmogų kaip visumą. Kai Jėzus sako, kad Jis duoda savo kūną už pasaulio gyvybę, tai reiškia, kad Jis aukoja visą save. Kas trokšta gyventi, turi jos valgyti. Ši iš dangaus nužengusi duona ne tik pasotina kūną, bet ir suteikia gyvenimo pilnatvę - amžinąjį gyvenimą.
Jono evangelijoje amžinasis gyvenimas yra ne tik gyvenimas po mirties, bet ir gyvenimas vienybėje su Kristumi jau šioje žemėje. Tas, kuris tiki ir valgo šią duoną, turi amžinąjį gyvenimą - gyventi amžinai mylinčioje Dievo širdyje. Galime pasotinti savo kūną duona, protą - mintimis, bet Jėzus kviečia pasisotinti Jo dievišku asmeniu.
Taip pat skaitykite: Dieviškasis Maistas Sielai
Maitindamiesi žemiškąja duona, mes ją perkeičiame, paversdami savo kūno dalimi. Tačiau dangiškoji duona mus pačius perkeičia į tai, kas Ji yra - į gyvąjį Dievą. Maitindamiesi dangiškąja duona, esame pakeliami prie Dievo, sudievinami, ir jau šiame gyvenime prasideda galutinis mūsų prigimties perkeitimas. Kiekvienas žmogaus alkis galiausiai yra Dievo alkis, nes mūsų prigimtis trokšta būties pilnatvės atbaigimo, kurį dangaus duona mums teikia jau šiame gyvenime. Esame gyvi tiek, kiek maitinamės dangaus duona, sulig Jėzaus žodžiais: „Aš esu gyvenimo duona, nužengusi iš dangaus“.
Kad galėtume gyventi ir augti Dievo dvasioje, mums reikalingas maistas. Eucharistijoje Jėzus dovanoja ypatingą maistą, teikiantį gyvenimo pilnatvę - save patį, o dovanodamas save, Jis dovanoja Dievą ir amžinąjį gyvenimą.
Duona ir Vynas: Eucharistijos Simboliai
Jono evangelijos 6 skyriuje prie Jėzaus kūno, dovanojamojo duonos pavidalu, pridedama vyno, kuris per šv. Mišias virsta Jo krauju. „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“. Tokia ištarme mokymas apie Eucharistiją pasiekia savo pilnatvę.
Vynas pasirinktas dėl to, kad duona nurodo paprasto kasdienio gyvenimo kuklumą, o vynas - džiaugsmo šventę. Duona yra būtinybė, o vynas - malonumas. Biblija sako, kad vynas linksmina žmogaus širdį, o duona stiprina gyvastį. Pasirinkdamas vyną, Jėzus norėjo parodyti džiaugsmo, už kurį dėkojama Dievui, svarbą žmogaus gyvenime. Dievo buvimas ir žvilgsnis sustiprina mūsų dorus pasilinksminimus. Vynas leidžia nujausti galutinę Dievo ir žmonijos šventę.
Ieškojimo Motyvacija
Po stebuklingo duonos padauginimo Jėzus pasitraukia pats vienas į kalną, nes žmonės ruošėsi Jį paskelbti karaliumi. Tačiau minia lieka toje dykvietėje iki kitos dienos, tikėdamasi, kad Jėzus neišvyko. Vis dėlto, išaušus rytui, Jėzaus nebegalima surasti.
Taip pat skaitykite: Gyvosios duonos sudėtis
Jėzus pagaliau surandamas Kafarnaume, o pirmasis klausimas, kuriuo Jis prakalbinamas, atskleidžia jų smalsumą: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“ Jie Jo ieško ne tam, kad suprastų Jo slėpinį, bet norėdami turėti Jį prie savęs ir nestokoti veltui dalijamos duonos. Jėzaus atsakymas paaiškina žodžio „ieškoti“ prasmę, kviesdamas žmogų būti nuoširdžiu su pačiu savimi.
Mus gelbsti ne tiek Dievo ieškojimas, kiek šios paieškos motyvacija: kodėl ieškau? Ko noriu iš Jo? Ko tikiuosi iš susitikimo su Juo? „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus“. Nuoširdaus tikėjimo atrastas Kristaus slėpinys tampa maistu, gyvenimo prasme.
Minia klausia: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Klausimas atskleidžia judėjišką mentalitetą, susietą su darbų verte. Tačiau šios duonos negalima „pelnyti“ žmogaus darbu, savo pastangomis. Ji gali mums tekti tik kaip Dievo dovana, Dievo darbas. Todėl Jėzus pasipriešina šiam mąstymui ir pateikia vieną būtiną darbą Dievo Karalystei paveldėti: tikėti į Jį, Jėzų Kristų.
Pirmutinis darbas yra tikėti į Tėvo siųstąjį Jėzų Kristų, kuris trokšta mumyse tapti meile, ir tik po to seka kiti geri darbai. Tikėjimu priėmę šią Tėvo dovaną, tampame gebantys atlikti kažką gero. Susitikę asmeniškai Viešpatį Jėzų, esame perkeičiami ir su meile bei džiaugsmu gyvename pagal Dievo ir Bažnyčios įsakymus. Šis susitikimas įvyksta tikėjimo dėka, kreipiant savo gyvenimą į Jėzų Kristų. Darbas, kurį turime atlikti šiame gyvenime ir kuris įprasmina mūsų visas kitas veiklas bei pasotina mūsų giliausius troškimus, yra tikėjimas į Jėzų Kristų, Tėvo siųstąjį.
Jėzaus klausytojai prašo ženklo, panašaus į maną, duotą Viešpaties. Jėzus atsako, kad jei vieną dieną Dievas davė duonos jų tėvams, keliavusiems per tyrus į Pažadėtąją žemę, tai šiandien Jis duoda jiems Jį patį kaip duoną, nes „aš esu gyvybės duona; kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“. Kristaus asmenyje baigiasi duonos istorija: baigėsi įvaizdis, nes atėjo tikrovė. Velykų kontekste Jėzus duoda ir dalija duoną, kuri visiškai įveikia alkį, sunaikina mirties patirtį, nes ji taps prisikėlimo ir gyvenimo duona, Jo kūnu už „pasaulio gyvybę“.
Gyvoji Duona ir Kasdienybė
Kalbėdami apie Dievą, tikėjimą, dvasingumą, dažnai jaučiamės abstrakčiai. Mums reikia, kad idėjos rastų savo išraišką kasdienybėje. Apaštalas Jonas ragino tikinčiuosius: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“.
Žydai, keliaudami iš Egipto dykumoje, pamatė maną ir klausė: „Kas tai?“ Tai buvo netikėta ir dosni Dievo dovana savo tautai, kurios ši iki galo nepriėmė ir nesuvokė to maisto prasmės. Karta žydų, besimaitinusių mana dykumoje, mirė, dar nepasiekusi kelionės tikslo. Todėl Jėzus, kalbėdamas su žydais, atsiriboja nuo „jų tėvų“, kurie maitinosi Dievo dovana, nesuvokdami jiems suteiktos malonės, ir todėl „mirė“.
Mums kyla pavojus, matant šią Duoną, apsiriboti vien išore, nesistengiant suvokti gilesnės prasmės. Religinės apeigos ir rodomas pamaldumas gali neatnešti laukiamų vaisių, jei nepakeičia mūsų tikrovės. „Gyvosios duonos“ pavadinimas primena laikus, kai duona būdavo kepama namuose laikas nuo laiko ir ilgai saugoma iki kito kepimo. Gyvoji duona - tai šviežia, kvepianti, kelianti apetitą. Valgymas visuomet reiškia gyvybę, maistas tampa mūsų dalimi, atnaujina mūsų kūną ir teikia gyvenimą.
Nuo pat Evangelijos pradžios apaštalas Jonas pasakoja apie Dievo Žodį, atėjusį į trapią žmogaus prigimtį: „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“. Įsikūnijimo paslaptyje Kristus pasiekia kiekvieną, net ir silpniausią žmogų, drauge su juo yra paniekinamas ir atmetamas, ir kaip tik todėl yra tikroji pasaulio gyvybė.
Žydų Reakcija į Jėzų
Žydai ėmė murmėti apie Jėzų, kadangi Jis buvo pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“. Jie sakė: „Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Kaip Jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“ Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję! Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: Ir bus visi mokomi Dievo. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas Jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvybės duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną - gyvens per amžius“.
tags: #gyvoji #duona #kas #tai