Ar Pietų Pertrauka Įeina Į Darbo Laiką: Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip Lietuvos teisės aktai reglamentuoja pietų pertraukos įtraukimą į darbo laiką, kokios yra darbuotojų ir darbdavių teisės bei pareigos šioje srityje. Sieksime pateikti išsamią ir suprantamą informaciją, remiantis Darbo kodekso nuostatomis ir kitais teisės aktais.
Minimaliojo Poilsio Laiko Reikalavimai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje yra reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. DK 122 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Pietų Pertraukos Reglamentavimas
DK 158 straipsnis numato, kad darbuotojams turi būti suteikta ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų. DK nustato ne tik maksimalią, bet ir minimalią pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmę. Tiek minimalios, tiek maksimalios pertraukos pailsėti ir pavalgyti nustatymas yra visiškai pagrįstas, nes nustačius trumpesnę pertrauką, darbuotojui neužtektų laiko pailsėti ir pavalgyti, o nustačius nepagrįstai ilgą pertrauką, prasitęstų bendra laiko, kurį darbuotojas praleidžia darbe, trukmė. DK yra nustatyta bendroji taisyklė, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo laiko bei imperatyvi norma, kad tokia pertrauka privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Šio straipsnio nuostatos aiškiai numato vieną pertrauką pailsėti ir pavalgyti per darbo dieną (pamainą), o ne keletą pertraukų pailsėti ir pavalgyti, todėl tokios pertraukos skaidymas į kelias dalis, suteikiant skirtingu laiku, prieštarautų pertraukos pailsėti ir pavalgyti paskirčiai ir tikslams. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti negalima tapatinti su papildomomis ir specialiomis pertraukomis, kurios yra suteikiamos atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbo pobūdį, atskirų darbuotojų kategorijas, per darbo dieną (pamainą), o jų suteikimo skaičius, trukmė bei kitos sąlygos nustatomos kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Papildomos pertraukos gali būti apjungiamos, pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei suteikiamos kitokia tvarka, tačiau taip pat negali būti skaidomos. Taigi, darbdavys turi suteikti darbuotojams pertraukas (tiek papildomas ir specialias, tiek pertrauką pailsėti ir pavalgyti), kurių trukmė išreiškiama laiko vienetais, ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai (Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis išdėstytu teigtina, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti, numatyta DK 158 straipsnyje, negali būti skaidoma, o suteikiama vieną kartą per darbo dieną (pamainą) darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafikuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse nustatyta tvarka. Darbdaviai privalo užtikrinti pertraukos pailsėti ir pavalgyti nepertraukiamumą.
Pagal DK 122 straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.
Svarbu pažymėti, kad darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku ir šis laikas įskaitomas į darbo laiko trukmę.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Specialios Pertraukos
Konkrečias sąlygas, kada ir kokios trukmės turi būti suteikiamos specialios pertraukos, įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496, patvirtinęs specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais“. Pavyzdžiui, dirbant 8 valandų darbo dieną, turi būti suteikiamos 5 (10) minučių trukmės pertraukos, nustatomos po 1 valandos. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 valandų darbo savaitę), pertraukos pirmosioms 8 valandoms nustatomos pagal 8 valandų darbo pamainos režimą, o likusias 4 valandas po kiekvienos darbo valandos daroma 15 minučių pertrauka.
Darbo Laiko Norma
Darbo kodekse „darbo laikas“ apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Darbo laiko norma, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje ir ji gali būti nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitu apskaitiniu laikotarpiu, nepažeidžiant Darbo kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.
Standartinė darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Maksimaliojo Darbo Laiko Reikalavimai
Jeigu Darbo kodekso normos nenustato kitaip, galioja šie maksimaliojo darbo laiko reikalavimai:
- Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
- Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
- Maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, negali būti ilgesnis kaip 52 valandos, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui.
- Negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
Sutrumpintos Darbo Laiko Normos
Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Darbo kodekse taip pat numatyta sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį jiems paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukanka treji metai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #ar #pietų #pertrauka #įeina #į #darbo