Sulos panaudojimas kulinarijoje: nuo gėrimų iki kepinių
Pavasaris - metas, kai gamta bunda ir dovanoja mums vertingą gėrybę - sulą. Nuo seno žinoma, kad suloje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tradiciškai sula geriama šviežia, tačiau ji taip pat gali būti naudojama įvairiems patiekalams gaminti. Ar gerai sula virti ir kepti? Atsakymas - taip, sula puikiai tinka tiek virimui, tiek kepimui, suteikdama patiekalams unikalų skonį ir papildomą maistinę vertę.
Sula - vertingas gamtos gėrimas
Beržas - labai vertingas augalas, vartojama ne tik beržo sula, bet ir pumpurai, lapai, ant beržo augantis grybas. Suloje yra vitaminų C, PP, sacharidų, druskų, kalcio, kalio, geležies, organinių rūgščių ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Žmogus, gerdamas sulą, gauna kalio, kuris reikalingas kraujotakai. Ją geriant gaunama ir kalcio, kuris leidžia organizmui normaliai funkcionuoti. Vitaminas C taip pat labai reikalingas žmogui, ypač pavasarį, kai jo mažai lieka bulvėse ar morkose. Suloje yra ir B grupės vitaminų. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė teigia, kad beržo sula - natūralus, naudingas gėrimas, kuris tekėdamas medžio kamienu tarsi išfiltruojamas per anglies filtrą, todėl nieko nuodingo ten negali būti. Sula iš medžio pasisavina cukraus, mineralinių bei rauginių medžiagų, turi dezinfekuojančių medžiagų. Manoma, kad sula tinka organizmui stiprinti trūkstant vitaminų, gydant skrandžio žaizdas, sergant bronchitu, artritu, radikulitu bei kitomis ligomis. Sula gali būti vartojama ir odos ligoms gydyti, ja galima praustis vietoj vandens, kai yra spuogų ar pigmentinių dėmių.
Sulos panaudojimas kulinarijoje
D. ir R. Gibiš šeima beržų sulą vartoja ir vietoj vandens naminei duonai kepti bei kavai virti. Verdant kavą, sulai nereikia leisti užvirti. Danguolė Gibišienė kepdama duoną vietoj vandens naudoja sulą. Sula gali būti naudojama ne tik gėrimams, bet ir įvairiems patiekalams gaminti. Ji suteikia patiekalams saldumo, gaivumo ir papildomos maistinės vertės.
Sula gėrimams
- Šviežia sula: Geriausia gerti šviežią sulą, nes ji greitai surūgsta.
- Rauginta sula: Norėdami išlaikyti beržo sulą ilgesniam laikui, ją užraugia: į 3 litrų stiklainį įdeda 2 arbatinius šaukštelius cukraus ir 2 griežinėlius citrinos. Taip paruoštą sulą 3 dienas laiko kambaryje. Vėliau citriną ištraukia, o stiklainį uždaro metaliniu dangteliu. R. Gibiš pamena, kaip beržo sula kubile būdavo užpilama ir avižomis. Sulą laikydavo šaltoje patalpoje ir jos užtekdavo iki šienapjūtės.
- Sulos gira: Nuo seno per Velykas populiariausia iš kubeliais supjaustytų virtų burokėlių, morkų, bulvių (vietoje jų dažniausiai dedamos virtos pupelės), kiaušinių pagaminta mišrainė. Į ją įmaišoma ir kubeliais supjaustytų raugintų agurkų, įberiama svogūnų laiškų, o jei jų neturima, tai smulkiai supjaustytų svogūnų. Kad mišrainė būtų gaivesnė, galima užberti smulkintų krapų. Nuo seno įprasta, kad Velykų dieną ant stalo būtų ir giros (Žemaitijoje populiariausia ruginės juodos duonos, kmynų ar sulos gira).
- Užraugta sula: 3 l. beržų sulos, saujos džiovintų obuolių ar kriaušių, juodųjų serbentų šakelių, kelių citrinos riekelių, juodos duonos riekelės, 2 šaukštų cukraus. Duoną pašlakstyti sula, apiberti cukrumi ir pakepinti trumpai mikrobangėje - kol cukrus karamelizuosis, o duona apdžius. Ją surišti į merliuką ir įdėti į sulą. Sudėti kitus produktus ir laikyti vėsiai pridengus audeklu. Galima gerti jau po 12 dienų, bet skaniausia - kai parūgsta.
- Sulos kokteilis: Iš beržų taip pat galima pasigaminti kokteilį. Šiam kokteiliui reikės kelių ingredientų pagamintų iš beržo - sulos, beržų lapelių antpilo ir beržo pumpurų, šakelių arba jaunų lapelių sirupo. Sula leidžiama kovo-balandžio mėnesį. Sirupui tinka žieminės beržų šakelės su pumpurais, vien pumpurai arba jauni, dar blizgantys beržo lapeliai. Šakeles arba pumpurus suberiame į šaltą vandenį, užverdame ir paviriname uždengtame katile apie 15 minučių, tada palaikome sandariai užtengtus porą valandų. Atvėsusią beržų „arbatą“ nukošiame, pamatuojame kiek liko skysčio ir į jį įmaišome tokį patį cukraus kiekį, sirupą pakaitiname iki virimo, paverdame ant lėtos ugnies 5 minutes, įmaišome porą šaukštų citrinos sulčių, išpilstome į švarius buteliukus, atvėsiname ir laikome šaldytuve iki 2 mėnesių. Antpilui surenkame jaunus beržo lapelius, sudedame į švarų stiklainį ir užpilame degtine ar kitu 40 laipsnių stiprumo alkoholiu. Uždengiame ir laikome kambario temperatūroje nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Antpilą nukošiame ir supilame į butelį. Beržų antpilą ir sirupą sumaišome lygiomis dalimis, gerai sukratome ir paliekame butelyje porai savaičių, kad subręstų skonis. Taip gausite beržinį likerį. Jei turite daug sulos, bandykite į atšaldytos sulos stiklinę įsipilti 1-2 šaukštus likerio.
- Beržų sula su vynu: Karolina Bielozierska savo 1889 metų „Naujojoje praktiškoje Lietuvos šeimininkėje“ aprašė beržų sulos actą, beržų sulos midų ir net beržų sulos šampaną (gaminamą dviem skirtingais būdais). Vienas receptas - toks pat kaip Ładowskio.O pagal kitą reikia „…paimti 4 butelius grynos beržų sulos ir sumaišyti su tiek pat baltojo vyno. Paruoštus tuščius butelius išskalauti prancūziška degtine (vynuogių degtine) ir išpilstyti mišinį, į kiekvieną butelį įdedant po kavos šaukštelį vyno akmens. Tvirtai užkimšti, užlieti derva, drata ar špagatu kamštį aprišti ir rūsyje pastatyti. Jei dėsite daugiau vyno, bus geriau. Galima ir pusantro butelio buteliui sulos, jei vynas silpnesnis…“.
Sula kepiniams
- Duona su sula: D. Gibišienė kepdama duoną vietoj vandens naudoja sulą.
- Midus su sula: Gaminant midų, sula naudojama vietoje vandens: vienam svarui gero medaus reikia gorčiaus sulos. Ir virti ant mažos ugnies vieną valandą. Tada supilti į statinaitę ir įmesti ruginės duonos riekelę ant kurios užtepta pora lotų mielių.
Konservavimas
Šviežia sula greitai surūgsta, todėl ją galima užšaldyti arba konservuoti.
Sulos tekinimas
Rudolfas Gibiš kiekvieną pavasarį prisitekina klevų ir beržų sulos. Klevų sula pradedama tekinti porą savaičių anksčiau, nes tamsūs medžio kamienai greičiau įšyla ir medžio sultys pradeda anksčiau judėti medžio kamienu. Klevų sultys turi 4 proc. R. Gibiš berže skylę sulai tekėti gręžia pietų pusėje, toje pusėje esą net medžio rievės kiek platesnės. Sula tekinama iki to laiko, kol pradeda sprogti ievos. Baigus tekinti sulą, skylė užtaisoma mediniu kaiščiu, kad medis nepradėtų pūti. Padaryta skylė užauga per dvejus metus.
Taip pat skaitykite: Mityba sportuojant: kiaušinių nauda ir rizika
Higienos reikalavimai
Leidžiant sulą, reikėtų nepamiršti ir higienos reikalavimų.
Beržo panaudojimas
Beržas, kaip ir pušis, yra ne vienos rūšies, bet medžių ir krūmų grupės pavadinimas. Lietuvos teritorijoje beržai buvo vieni pirmųjų augalų, pasitraukus ledynams. Seniausi jų augimo pėdsakai mokslininkų rasti pietų ir pietryčių Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje natūraliai auga kelios jų rūšys: karpotasis, plaukuotasis, liekninis, keružis, tačiau labiausiai paplitusios dvi - karpotasis beržas ir plaukuotasis beržas, maistui ir vaistams puikiai tinka abi. Ankstyvą pavasarį renkami beržų pumpurai sirupams ir antpilams. Kovo-balandžio mėnesį tekinama beržų sula, kuri gali būti rauginama ir rūsiuose išlaikoma iki vasaros, kiek vėliau galima rinkti jaunus blizgančius lapelius ir juos dėti į salotas, troškinius ar sriubas, iš jų virti sirupus ar gaminti antpilus. Vasaros pradžioje renkami lapai kvapioms arbatoms, šakos pirties vantoms rišti ir beržų žiedai - žirginėliai, kurie gali būti vartojami kaip vaistažolės arba malami ir dedami į duonos tešlą kaip miltų pakaitalas. Vėlų rudenį ir žiemą renkama beržų žievė - teisingiau vidinis žievės sluoksnis. Nuo seno ši žievė buvo naudojama kaip miltų pakaitalas vietoje grūdų. Beržinėmis malkomis būdavo kūrenama krosnis duonai kepti, bet jas galima panaudoti ir kitaip - ant katilo dugno sudėjus beržinių balanėlių krūvelę ir užpylus jas vandeniu, o ant jų padėjus mėsos gabalą ar daržovių, gauname labai kvapnų garų katilą.
Taip pat skaitykite: Arbatos torto patarimai
Taip pat skaitykite: Sumuštinių ingredientų idėjos
tags: #ar #gerai #sula #virti #ir #kepti