Briuselio kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus

Briuselio kopūstai ( Brassica oleracea, var. gemmifera ) yra viena iš seniausių ir plačiausiai paplitusių daržovių Europoje, priklausanti kryžmažiedžių ( Cruciferae ) šeimai. Jų pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio "caput", reiškiančio galvą, nes apvali kopūsto forma primena galvą. Šie kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą, ant kurio susiformuoja 30-60 ir daugiau gūželių, sveriančių 300-600 g. Briuselio kopūstų vegetacijos periodas yra ilgas (130-170 dienų), todėl jie priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8-10 °C temperatūrą, o jų derlius siekia 4-9 t/ha. Be to, iš hektaro gaunama 20-40 t pašarui tinkamų kotų ir lapų. Šiame straipsnyje aptarsime visus briuselio kopūstų auginimo aspektus, pradedant nuo tinkamos veislės pasirinkimo ir baigiant derliaus nuėmimu bei laikymu.

Briuselio kopūstų kilmė ir savybės

Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi viena nuo kitos savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Baltagūžiai kopūstai kilo iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros rajonuose. Ilgokai iki mūsų eros pradžios šiuos augalus kultivavo Senovės Iberijoje, kur jie buvo vadinama „asči". Iš čia kopūstai paplito į Egiptą, Graikiją, Romą. Naujosios eros pradžioje balta­gūžius kopūstus pradėta auginti Bal­kanuose, Užkaukazėje.

Kopūsto gūžės nauda sveikatai yra be galo didelė, kadangi nėra nei vieno dabartiniu metu žinomo vitamino, kuris nebūtų aptik­tas kopūstuose. C vitamino juose yra tiek pat, kiek jo yra apelsinuose ir citrinose. Kopūstai - turtingas angliavan­denių šaltinis. Cukrus - gliukozė ir fruktozė, baltagūžiuose kopūstuose svyruoja nuo 1,9 iki 5,3%. Iš kitų dar­žovių kopūstai išsiskiria gan dideliu azotinių medžiagų kiekiu. Juose yra nepakeičiamų žmogui aminorūgš­čių, bei įvairių mineralinių medžiagų: daug kalio (170-190 mg/100 g), taip pat kalcio, fosforo, magnio, natrio, si­eros bei kitų mikroelementų.

Tinkamos veislės pasirinkimas

Briuselio kopūstų veislių pasirinkimas priklauso nuo auginimo regiono klimato sąlygų, dirvožemio tipo ir pageidaujamo derliaus laiko. Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

  • Atsparumas šalčiui: Ši savybė ypač svarbi regionuose, kur anksti prasideda šalnos.
  • Vegetacijos periodas: Atsižvelgiant į regiono klimato sąlygas, reikėtų pasirinkti veisles, kurių vegetacijos periodas spėtų baigtis iki stiprių šalnų.
  • Gūželių dydis ir tankumas: Tai priklauso nuo asmeninių preferencijų ir rinkos poreikių.
  • Atsparumas ligoms ir kenkėjams: Ši savybė padeda sumažinti derliaus nuostolius ir sumažinti pesticidų naudojimą.

Sėjos paruošimas

Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūžinių kopūstų. Briuselio kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei šalnos pažeidė kopūstus

Daigų auginimas

Briuselio kopūstai auginami daigais. Daigai, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose.

Ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti (balandžio pirmoje pusėje), pradedamas daigų auginimas. Daigų auginimas nesiskiria nuo kitų kopūstų auginimo.

Gūžinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų. Vėlyvųjų veislių kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko).

Kopūstų sėklos sėjamos 1 cm gylyje, esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - po 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį. Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu.

Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėg­mės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą.

Taip pat skaitykite: Konservuoti Briuselio kopūstai: geriausi receptai

Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Auginami per tankiai, jie ištįsta, greičiau suserga juodąja kojele. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos. Polimerinius indus, kasetes ar daigų dėžutes, rekomenduojama statyti pietinėje saulėtoje pusėje.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Briuselio kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse (priesmėlio) dirvose užauga minkštos gūželės.

Šie kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse (priesmėlio) dirvose užauga minkštos gūželės. Auginami po tokių priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu (susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje - atviri pumpurai (lapų skratelės)).

Briuselio kopūstai auginami po tokių priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu (susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje - atviri pumpurai (lapų skratelės)).

Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo trąšų ir mineralų išplovimo. Gūžiniai kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse priemolio dirvose.

Taip pat skaitykite: Briuselio kopūstų auginimo vadovas

Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N) tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha.

Daigų sodinimas į dirvą

Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti (ne vėliau kaip gegužės 20-25 d.). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami - 70 x 60 - 70 cm atstumais.

Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių, jiems reikia daug šviesos.

Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu. Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu. Vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu. Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo. Jeigu norite sodinti giliau, nereikia persistengti ir visiškai užkasti kaklelių, nors kopūstai ir nėra tam labai jautrūs.

Priežiūra

Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros dar­bai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, lais­tymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais. Tačiau briuseliniai kopūstai nekaupiami.

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2).

Norint išauginti gerą kopūstų derlių dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.

Tačiau didžiausi gūžinių kopūstų derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą.

1-1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Derlius pradedamas nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžiogūželes. Ištisas derlius imamas vėliau, nes šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą (lapkričio mėnesį) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10-15 cm smėlio sluoksnyje 1-1,2 m juostomis.

Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - paken­čia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir su­augusios gūžės, kurios ir kertamos. Kopūstai kertami kirvukais arba pjaunami peiliais ir kraunami į krūvas maždaug po 0,5 t.

Briuselio kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto (nupjauti visi lapai). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai.

Ligos ir kenkėjai

Kaip ir kitus kopūstus, briuselio kopūstus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai:

  • Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose.
  • Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems gimi­ningos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai.
  • Kopūstų juodligė. Tai bak­terinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla.
  • Pilkasis pelėsis.
  • Kopūstų kenkėjai. Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržove, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami.

Briuselio kopūstų nauda ir panaudojimas

Briuselio kopūstai yra ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Juose gausu vitaminų (C, K, B grupės), mineralų (kalio, kalcio, magnio), skaidulų ir antioksidantų. Šios daržovės padeda stiprinti imuninę sistemą, gerinti virškinimą ir mažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Briuselio kopūstai gali būti naudojami įvairiuose patiekaluose:

  • Švieži salotose
  • Virti
  • Kepti
  • Troškinti
  • Konservuoti

tags: #ar #bijo #šalčių #briuseliniai #kopūstai #auginimas

Populiarūs įrašai: