Moterų sveikata virš 40 metų: Pasiruošimas ir priežiūra per perimenopauzę, menopauzę ir po jos

Menopauzė - natūralus ir neišvengiamas gyvenimo etapas, tačiau dėl neaiškių simptomų ir staigių pokyčių dažnai tampa sudėtinga ir net trikdanti. Nepaisant šio proceso neišvengiamumo, daugeliui moterų trūksta žinių, kaip jį lengviau išgyventi. Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie perimenopauzės ir post-menopauzės etapus, jų simptomus bei sveikatai svarbius patarimus, remiantis pokalbiu su gydytoja akušere-ginekologe bei sveikos gyvensenos gydytoja Dovile Kalvinskaite, dirbančia menopauzės klinikoje Anglijoje.

Menopauzės etapai: Perimenopauzė, menopauzė ir postmenopauzė

Iš tikrųjų, menopauzė - tai vienos dienos įvykis moters gyvenime, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių. Vidutinis moterų amžius, kai įvyksta menopauzė - 45-55 metai. Ankstyvoji menopauzė - kai mėnesinės nutrūksta sulaukus 40-45 metų. 5 proc. Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis į menopauzę. Gali prasidėti 7-10 metų iki menopauzės. Post-menopauzė - tai laikas po menopauzės, t.y. visas likęs moters gyvenimas.

Simptomų trukmė ir diagnostika

Kuo vėliau simptomai atsiras, tuo trumpiau jie truks, ir atvirkščiai. Simptomai gali trukti nuo keleto iki 10 ar daugiau metų. Karščio pylimai, smegenų rūkas, nesiimant jokių veiksmų jų atžvilgiu, gali praeiti per keletą metų, bet kai kada - tik per 5 ar net keliasdešimt metų. Kadangi perimenopauzėje lytiniai hormonai gali svyruoti labai įvairiai, todėl jų tyrimo rezultatai nebus labai patikimi ir vertingi. Estrogenų ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) tyrimas yra svarbus ankstyvos menopauzės diagnostikoje. Svarbu atlikti tam tikrus kraujo tyrimus ir atmesti, ar nėra kitų priežasčių - skydliaukės funkcijos sutrikimų, vitamino D trūkumo, infekcijų, autoimuninių ligų ir pan.

Sveikos gyvensenos įtaka simptomams

Žinoma, kad net 40 procentų moterų galėtų išvengti perimenopauzės simptomų ar juos kontroliuoti reguliariai taikydamos sveikos gyvensenos principus. Tačiau reikia paminėti, kad kartais net ir visų sveikos gyvensenos rekomendacijų laikymasis tam tikroms moterims nepadės sumažinti simptomų dėl jų individualaus atsako į estrogenų trūkumą. Pirmame kibirėlyje - sveika gyvensena, t.y. mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso valdymas, rūkymo/alkoholio atsisakymas, pozityvūs santykiai su aplinkiniais.

Mitybos svarba: Baltymai, skaidulos ir riebalai

Nr. 1 svarbiausias ilgaamžiškumo ir sveikatos rodiklis - raumenų masės turėjimas ir jos išlaikymas per visą gyvenimą. Moksliniu požiūriu Viduržemio jūros mityba laikoma sveikiausia. Bet gydytoja Dovilė žiūri paprasčiau. Nesvarbu, ar jūs visavalgė, vegetarė ar veganė ir pan. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės daržovės, grūdai, riešutai. Gyvūninės kilmės baltymai ypatingi tuo, kad turi visas aminorūgštis ir yra lengviau, geriau pasavinami - net 95%. Augalinės kilmės baltymų pasisaviname 60-80%. Per dieną turėtumėte suvartoti apie 90-120 g baltymų (reikalingas kiekis apskaičiuojamas 1,2-1,6 g dauginant iš kūno masės kilogramais) - su kiekvienu pagrindiniu valgymu apie 30-40 g. Pavyzdžiui, 100 g vištos krūtinėlėje yra apie 30 g, 1 kiaušinyje - apie 6 g, 100 g varškės - apie 20 g baltymų. Mityba, kurioje gausesnis kiekis baltymų, yra naudinga daugumai mūsų, ir tik esant tam tikroms sunkioms ligoms (pvz.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Antras svarbus dalykas mityboje - gauti pakankamai skaidulų. Mūsų žarnynas yra tarsi antros mūsų smegenys. Ar žinojote, kad žarnyne bakterijų turime daugiau nei ląstelių mūsų kūne? Žarnyno mikroflora gamina vitaminus, aktyvina tam tikras chemines medžiagas, svarbi hormonų apykaitai. Net 90% laimės hormono serotonino - gaminama žarnyne. Sveikai žarnyno mikroflorai rekomenduojama suvartoti 25-30 g skaidulų per dieną. Tokį kiekį gautume suvalgę apie 500 g traškių daržovių (salotos, kopūstai, brokoliai ir pan.). Svarbu, kad tai būtų įvairiaspalviai produktai, kurie skirtingai veikia žarnyno bakterijas. Trečias dalykas - vartoti gerųjų riebalų, kurie svarbūs hormonų gamybai. Prisiminkite, kad kasdien svarbu išgerti pakankamai vandens ir atstatyti prarastus mineralus. Paprasto vandens iš krano tam nepakanka, todėl įtraukite arba mineralinio vandens gėrimą, arba tiesiog kelis kartus per dieną išgerkite vandens, kuriame būtų įberta šiek tiek natūralios, neperdirbtos jūros arba Himalajų druskos.

Protarpinis badavimas: Ar tai tinka visiems?

O kaip dėl protarpinio badavimo? Žinoma, kad kai kurioms moterims, patiriančioms smegenų rūką, gali padėti protarpinis badavimas arba ciklinė keto dieta. Tačiau tai nėra visoms tinkantis principas. Tą sužinoti galima bandymo būdu. Tiesa, prie protarpinio badavimo, kai valgoma 8 valandų lange, o 16 valandų nevalgoma, reikia prieiti palaipsniui. Rekomenduojama pradėti nuo trumpesnio nevalgymo lango - 12-14 valandų.

Fizinis aktyvumas: Jėgos sportas, vaikščiojimas ir šokiai

Geriausias sportas ilgalaikei sveikatai ir raumenų masės išlaikymui - jėgos sportas. Tai gali būti tiek pratimai su svoriais, pasipriešinimo juostomis, tiek pratimai su savo kūno svoriu. Pratimai turėtų stimuliuoti raumenis. Šiuo atžvilgiu kardio treniruotės nėra tokios efektyvios. Svarbu taisyklingai atlikti pratimus bei kvėpuoti, kad nepakenktumėte sau. Pati paprasčiausia ir pigiausia judėjimo forma - vaikščiojimas tarsi kažkur skubėtume. Tokia reguliari veikla pagerina fizinę sveikatą, smegenų veiklą, atmintį. Iš tikrųjų, bet koks sportas nors ir kelias minutes yra geriau nei jokio ir niekada nebus per vėlu pradėti. Galima praktikuoti taip vadinamus „sporto užkandukus“ 1-3 minutes 3 kartus per dieną. Pavyzdžiui, jei gaminate valgį ir stovite prie puodo, galite kelias minutes daryti pritūpimus, atsispaudimus ir pan. Ar žinojote, kad mes pasiekiame savo raumenų masės piką 20-30 metų? Kuo geriau išvystyti raumenys šiame etape, tuo mums geriau ateityje. Nes maždaug nuo 40 metų mes prarandame apie 10% savo raumenų masės per 10 metų, o menopauzėje šis procesas pagreitėja. Negalvokite, kad per vėlu pradėti sportuoti, jei jums 50 ar daugiau metų - galima pradėti bet kada. Tarkime, jūs esate vyresnio amžiaus moteris, kuriai trūksta mobilumo ir sunku atsistoti nuo kėdės. Pradžioje galite kasdien po kelis kartus atsistoti nuo kėdės 5 kartus. Kai tie 5 kartai tampa per lengvi - padidinkite pakartojimų skaičių. Šalia vaikščiojimo ir jėgos pratimų įtraukite šokius. Keletas mokslinių tyrimų atskleidė, kad šokiai depresijos gydyme veikia efektyviau nei antidepresantai.

Streso valdymas: Meditacija ir kvėpavimo pratimai

Apie lėtinį stresą kalbama vis plačiau ir ne be pagrindo. Įsivaizduokite piramidę, kurios viršūnėje yra lytiniai hormonai, viduryje - skydliaukės hormonai, o apačioje, t.y. pagrindą sudaro, insulinas bei streso hormonai. Nesutvarkius pagrindo, sudėtinga pakeisti viduriuką ir viršūnę. Skirkite laiko meditacijai, kvėpavimo pratimams, buvimui gamtoje, kognityvinei elgesio terapijai ir pan. Ar dabar jau mums reikės pusę dienos medituoti? Tikrai ne, pakanka kasdien keletą minučių. Viena Stanfordo universiteto studija parodė, kad po 2 mėnesių kasdienės 13 minučių meditacijos praktikos streso hormonų rodikliai sumažėjo net iki 50%. Kita studija tyrė, kokia minimali meditacijos, „mindfullness” ar kvėpavimo praktikų trukmė turi teigiamą poveikį streso hormonams. Pasistenkite skirti 5 minutes kvėpavimo pratimui, kuris vadinamas fiziologiniu atsidusimu. Užsimerkite, pro nosį giliai įkvėpkite, dar kartą įkvėpkite „ant viršaus“ ir lėtai pro burną - tarsi pro šiaudelį - iškvėpkite. Stresinėje situacijoje gali pakakti ir 2-3 tokių pakartojimų, kad nuramintumėte nervų sistemą. Tiek laiko pakanka išsikalbėti su drauge ar kitu žmogumi, kai stresas užvaldo visas mintis. Savo minčių, jausmų dienos bėgyje išrašymas taip pat labai efektyvus būdas streso valdyme. Galima parašyti išjaučiant 3 dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkinga tą dieną.

Miego svarba: Cirkadinis ritmas ir vakaro rutina

Miego metu mūsų organizmas atsistato, pailsi, išsivalo nuo toksinų. Nemiga ir miego sutrikimai yra vieni pirmųjų perimenopauzės simptomų. Vaistai nuo nemigos nėra gydytojos Dovilės mėgstamiausias pasirinkimas, nes jos nesuteikia to gilaus atstatomojo miego. Be to, jau yra skelbiama, kad ilgalaikis vaistų nuo nemigos vartojimas padidina kitų ligų, tame tarpe ir vėžio, riziką. Trumpuoju laikotarpiu, kai reikia pagelbėti ūmioje situacijoje, toks gydymas gali būti reikalingas. Pasirodo, kad ryto rutina yra svarbesnė už vakaro. Cirkadinio ritmo, mūsų vidinio laikrodžio atstatymui ryte reikalinga saulės šviesa. Saulėtą rytą pakanka pabūti lauke apie 5 minutes, o apniukusį rytą - 15-20 minučių. Tai geriausiai daryti per pirmąsias 2-3 valandas nuo saulės patekėjimo. Tamsiuoju sezono metu gali pagelbėti ir ryški šviesa patalpoje. Vakare reikėtų vengti ekranų bent valandą iki miego, nes jie skleidžia mėlyną šviesą, kuri gali paveikti miegą. Be to, jei žiūrime filmą ar negatyvias naujienas, tai taip pat gali pabloginti miego kokybę. Kavą, arbatą su kofeinu gerkite pirmoje dienos pusėje, maždaug iki 12-13 valandos. Pietų miego miegokite ne ilgiau 30-40 minučių ir ne vėliau 15 val. Išbandykite jogos miegą (Yoga Nidra) arba kitaip - gilaus poilsio nemiegant protokolą (angl. Non-Sleep Deep Rest (NSDR)), kuris veikia efektyviau nei pokaičio miegas. Tokiu būdu gausite miego privalumus neužmigdami. Šią praktiką galima atlikti bet kuriuo paros metu, net ir naktį prabudus ir negalint užmigti. Venkite intensyvių treniruočių maždaug 3 valandas iki miego. Aktyvus judėjimas pakelia vidinę kūno temperatūrą, kuri iki miego turėtų nukristi, kad netrukdytų užmigti. Jei vakaras yra vienintelis laikas, kai turite laiko treniruotei, tuomet po treniruotės nusimaudykite karštame duše ar vonioje. Tokiu būdu išsiplečia išorinės kraujagyslės ir vidinė temperatūra sumažėja.

Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas

Žalingų įpročių atsisakymas

Jaučiatės neišsimiegoję? Visi žinome, kad žalingi įpročiai nėra gerai. Pavyzdžiui, be kitų neigiamų poveikių rūkymas paankstina perimenopauzę maždaug 2 metais. Tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas pablogina menopauzės simptomus. Jų atsisakius simptomai sumažėja. Net ir 1-2 taurės alkoholio prieš miegą labai stipriai paveikia miego kokybę, ypač gilaus miego fazę. Galvojant apie savo ilgalaikę sveikatą ar norint sumažinti patiriamus peri/menopauzės simptomus, žalingų įpročių reikėtų atsisakyti.

Maisto papildai: Vitaminai ir mineralai

Mūsų sveikatos pagrindas yra mityba ir kiti sveikos gyvensenos pasirinkimai. Geriausiai visas naudingas medžiagas, vitaminus, mineralus gauti kartu su mityba, tačiau ne visada tai pavyksta. Vitaminas D - geriausiai pasidaryti mokamą vitamino D tyrimą ir vartoti gydytojo paskirtą dozę, jei yra trūkumas. Be to, dalis žmonių dėl genetinių savybių neįsisavina vitamino D iš papildų, todėl jiems reikia vartoti gerokai didesnes dozes - 4000 ar net 10000 TV. Vitaminas K2 - rekomenduojama vitaminą D vartoti kartu su vitaminu K2, kuris padeda kalciui geriau įsisavinti į ląsteles, apsaugo širdį. Magnis - apie 80% moterų menopauzėje turi magnio trūkumą. Esant magnio trūkumui nepasisavinamas ir vitaminas D. Geriausiai pasisavinamos magnio formos - bisglicinatas ir L-treonatas, kurios geriau praeina pro smegenų barjerą ir teigiamai veikia smegenų veiklą. Magnio bisglicinatas - efektyvesnis miego kokybei, todėl rekomenduojama jį vartoti vakare. Magnio L-treonatas geriau veikia nerimą, kitus psichologinius simptomus. Šias abi formas galima vartoti skirtingu paros metu, siekiant skirtingo poveikio ir neviršijant 300-500 mg elementinio magnio dozės - bisglicinatą vakare, o L-treonatą ryte arba dieną. Yra ir kitų magnio formų (malatas, orotatas), kurios pasisavinamos gana gerai, bet venkite magnio oksido, nes jo organizmas pasisavina tik 4%. Oksidas nebent gali būti naudingas esant vidurių užkietėjimui. Magnio citrato taip pat mažiau pasisavinama. Omega 3 - mūsų smegenis sudaro 60% riebalų, kurių didelė dalis yra omega 3 rūgštys. Omega 3 papildai padeda atstatyti smegenų struktūrą ir kartu pagerina smegenų veiklą, teigiamai veikia žarnyną, kaulus, sąnarius ir kt. Kreatino monohidratas - vienas seniausių ir labiausiai ištirtų papildų, kuris reikalingas raumenų jėgai, masei, ištvermei, smegenų veiklai, dėmesio koncentracijai, trumpalaikei atminčiai. Rekomenduojama dozė - 5 g kreatino monohidrato kasdien. Jei jaučiate pilvo pūtimo ar kitus žarnyno simptomus, šią dozę padalinkite ir suvartokite per kelis kartus. Geriausiai vartoti beskonių miltelių pavidalu, nes juos tinka įberti į kavą, arbatą. Šiltame skystyje geriau ištirpsta. Prieš tiriant inkstų funkciją reikėtų kurį laiką nevartoti ir apie tai būtinai pranešti gydytojui, nes tyrime gali rodyti didesnį rodiklį būtent dėl to, kad kreatino suvartojama ir išskaidoma daugiau. Tai yra pagrindinių papildų penketukas. Individualiai gali būti skiriami ir kiti papildai - B grupės vitaminai, selenas, cinkas. Pavyzdžiui, Vokietijoje moterims menopauzėje skiriamos gana didelės B grupės vitamino dozės. Įdomu tai, kad populiacijoje 40% žmonių nekonvertuoja vitamino B9 (folio rūgšties) į aktyvią formą - foliatą.

Augaliniai papildai: Izoflavanoidai, raudonieji dobilai ir kiti

Augaliniai papildai - izoflavanoidų, raudonųjų dobilų - gali kai kurios moterims padėti, tačiau kai kuriuose tyrimuose jų efektyvumas buvo panašus į placebo. Raudonųjų dobilų preparatų įsisavinimas priklauso nuo žarnyno sveikatos. Jei moters žarnyne nėra tų bakterijų, kurios atsakingos už raudonųjų dobilų skaidymą, preparatas greičiausiai nepadės. Izoflavanoidų rekomenduojama vengti, jei yra buvęs krūties vėžys. Kekinės juodžolės papildų efektyvumas menopauzės simptomų kontrolei - geresnis nei placebo. Ašvaganda, auksinė šaknis (rhodiola) gali padėti esant nerimui, streso valdymui, miego kokybei. Svarbu: kadangi maisto papildai nėra reguliuojami taip, kaip vaistiniai preparatai, rekomenduojama papildų gausoje ieškoti ir pirkti tik tuos, kurie patikrinti ir patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių laboratorijų.

Saunos ir šaltas vanduo: Poveikis sveikatai

Yra nemažai tyrimų apie saunos poveikį ir nustatyta, kad reguliarus lankymasis pirtyje 3-4 kartus per savaitę po 20 minučių sumažina infarkto riziką 50% ir Alzheimerio ligos išsivystymo riziką 60%. Net ir keli kartai per savaitę sumažina šių ligų riziką atitinkamai 30% ir 40%. Įdomu, kad viename tyrime viena grupė su lengva ir vidutine depresijos forma reguliariai ėjo į pirtį 6 mėnesius, kita - vartojo antidepresantus, o efektas nuotaikai buvo toks pats. Maudynės šaltame vandenyje ar po šaltu dušu gali padėti imunitetui. Tai yra geras stresas organizmui, kuris gali padidinti atsparumą stresui kitose situacijose.

Kaip integruoti sveikus įpročius į kasdienybę

Tai kaip atrasti laiko viskam, kas svarbu - mitybai, sportui, streso valdymui, miegui? Pradėkite pamažu, nuo vieno dalyko. Pradžioje įtraukite pakankamai baltymų į savo mitybą. Kai prisitaikote prie naujo įpročio, jo laikytis tampa lengva, pereikite prie kito pokyčio. Žingsnis po žingsnio, keičiant savo gyvenimo būdą palaipsniui - didelė tikimybė, kad jums pavyks. Griebiantis keisti viską iš esmės vienu kartu motyvacija greičiausiai dings po kelių savaičių ir vėl grįšite prie savo senųjų, įprastinių įpročių.

Taip pat skaitykite: Tradicijos ir edukacija

Išvados

Perimenopauzė ir menopauzė - tai gyvenimo tarpsniai, kurie moterims gali atnešti ne tik fizinių pokyčių, bet ir emocinių iššūkių. Visgi, kaip pastebi gydytoja Dovilė Kalvinskaitė, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, miego ir streso valdymo įgūdžiai gali reikšmingai pagerinti savijautą ir sumažinti nepageidaujamus simptomus. Svarbiausia - pradėti rūpintis savimi, ieškoti tinkamų sprendimų bei pritaikyti tuos metodus, kurie labiausiai tinka jūsų individualiems poreikiams. Jums - 40 metų, Jūs ir toliau džiaugiatės gyvenimu, pasiektais rezultatais ir siekiate kitų. Tam reikalinga gera sveikata.

Papildoma informacija ir patarimai

Diagnostika ir sveikatos patikrinimas

  • Anamnezė ir kūno sudėties analizė: Duomenų surinkimas iš pacientės (anamnezė) apie galimas maitinimosi įpročių klaidas, įtakojančias esamą sveikatos būklę / ligą, kūno sudėties analizė, analizės rezultatų paaiškinimas, tolesnio gydymo aptarimas, rekomendacijos.
  • Širdies veiklos tyrimai: Širdies elektrinės veiklos užrašymas. Atliekama tik po ramybės elektrokardiogramos.
  • Kraujagyslių įvertinimas: Kaklo kraujagyslių įvertinimas ultragarsu.
  • Rizikos veiksnių nustatymas: Cukrinio diabeto nustatymas, kasos, kepenų, inkstų bei kt. Riebalų apykaitos sutrikimai. Detalus aterosklerozės rizikos (miokardo infarktas, insultas, periferinės kraujotakos sutrikimai) bei kitų ligų (kepenų, kasos, inkstų bei kt.
  • Vitamino D svarba: Vitaminas D sumažina alergijų, diabeto, inkstų, autoimuninių, širdies ligų, kvėpavimo takų ir net piktybinių navikų atsiradimo riziką. Svarbus augimo ir brendimo procesuose.
  • Pasiruošimas tyrimams: Primename, kad prieš atlikdami kraujo bei echoskopijos tyrimus nieko nevalgykite 8 val. Svarbu prisiminti, kad sultys, arbata, kava, juo labiau su cukrumi, taip pat yra maistas.

Perimenopauzės ir postmenopauzės ypatumai

  • Menopauzės apibrėžimas: Mediciniškai menopauzė, sako gydytoja - tai tik viena diena moters gyvenime. Ją galima nustatyti tik retrospektyvia - 12 mėnesių iš eilės nesant menstruacijoms.
  • Perimenopauzės pradžia: ,,Laikotarpis iki menopauzės, kurio metu mėnesinių ciklas pradeda trikti ir jos tampa nereguliarios, vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45-uosius gyvenimo metus, - tikina V. Jurgaitienė.
  • Ankstyva perimenopauzė: Perimenopauzė kiekvienai moteriai gali prasidėti skirtingame amžiuje, sako gydytoja V. Jurgaitienė. ,,Jei perimenopauzė prasideda prieš 40-uosius metus, ji vadinama ankstyva. Atsižvelgiant į tai, būtent nuo šio amžiaus reikėtų imti ruoštis bei dėti pastangas, kad hormonų kitimo laikotarpis būtų lengvesnis, - pabrėžia gydytoja. - Dar vienas įdomus faktas - dažniausiai dukros ,,paveldi” mamos menopauzės amžių.
  • Postmenopauzė: Postmenopauzė, tikina V. Jurgaitienė, prasideda kitą dieną po tos vienintelės dienos moters gyvenimo kalendoriuje - menopauzės. Būtent tada moteris pereina į kitą laikotarpį. ,,Postmenopauzės metu tęsiasi simptomai, kurie prasideda jau perimenopauzės laikotarpiu, kai kraujyje ima mažėti estrogeno koncentracija. O simptomų gali būti daug. Gali kankinti karščio pylimai, naktiniai prakaitavimai, nemiga, nuotaikų kaita, nuovargis, negalėjimas susikaupti, smegenų „rūkas”, kognityvinių funkcijų pablogėjimas, sąnarių ir raumenų skausmai, sausa oda ir gleivinės ir diskomfortas lytinių santykių metu, „užšalęs” petys ir kitos. Simptomai, dar kartą akcentuoja gydytoja, atsiranda dėl sumažėjusios estrogeno koncentracijos kraujyje, estrogenas - pagrindinis moteriškas lytinis hormonas. Retu atveju, moteris nejaučia jokių simptomų. ,,Vis dėlto estrogenas veikia visus moters organus - širdį, smegenis, virškinimo sistemą, inkstus, raumenis, odą ir t.t., tad jo sumažėjimas dažnai sukelia anksčiau išvardytus neuroendokrininius simptomus”, - teigia V. Dažnai moterys,net ir jausdamos kelis simptomus nesupranta, kad tai yra dėl hormonų kaitos ir prasidėjusios perimenopauzės, sako gydytoja. Jos eina pas skirtingus gydytojus, neretai skiriami antidepresantai, vaistai miegui gerinti. Vis dėlto V.
  • Visuomenės požiūris: Visuomenės tabu, anot gydytojos, pasireiškia tada, kai vengiama atvirai kalbėti apie užklupusias ir užklumpančias sveikatos komplikacijas, susijusias su perimenopauze ir postmenopauze. Tokia visuomenės savivoka neleidžia proaktyviai ieškoti būdų savijautai gerinti, įsitikinusi ji.
  • Gyvensenos korekcija: ,,Kaip minėjau, perimenopauzės ir postmenopauzės laikotarpiais dažnai skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai, nesprendžia pagrindinės problemos. Gyvenimo būdo korekcija yra esminis dalykas, nuo kurio reikia pradėti, kad būtų galima maksimaliai pasiruošti hormonų nepakankamumo laikotarpiui. Perimenopauzė, anot gydytojos, nėra tik kiaušidžių funkcijos nepakankamumo pasireiškimas, tai yra kompleksinis reiškinys, kuriame labai aktyviai dalyvauja moters smegenys. Būtent todėl ir pasireiškia tokie simptomai kaip nuotaikų svyravimas, jautrumas, jautrus reagavimas į stresines situacijas ir kt. ,,Supratimas, kas su moterimi vyksta, taip pat tinkama pagalba gali išspręsti daugybę problemų. Didžiosios Britanijos ir JAV tyrėjų duomenys rodo, kad perimenopauzės laikotarpiu moterys priima sprendimus, kurie yra tiesiogiai susiję su jų emocinės ir psichologinės gerovės nebuvimu - tai apima ne tik skyrybas, savižudybes. Ir visa tai susiję su savivertės nebuvimu, gyvenimo prasmės nematymu, pastoviu nuovargiu ir išsekimu, kurį ir sukelia hormonų disbalansas” - tikina V.
  • Hormonų terapija: Šiuo metu, pasakoja gydytoja, pasaulyje naudojami naujos kartos bioidentiški hormonai, pagaminti iš augalinės kilmės aktyvių medžiagų, kurios yra identiškos moters organizme cirkuliuojantiems hormonams. ,,Jie yra saugesni už anksčiau naudotus cheminius preparatus. Naujos studijos rodo, kad teisingai parinkta hormonų terapija ne tik sumažina simptomus, kurie tuo metu vargina moterį, bet ir sumažina būsimų ligų rizikas, būdingas vyresnio amžiaus moterims. Ji pati su savo kolegomis pacientėms siūlo kompleksinius sprendimus, pradedant sveika gyvensena, hormonų terapija. Daug dėmesio skiriama ir kitų galimų to laikotarpio sveikatos sutrikimų prevencijai. ,,Visada pažyiu personalizuotos priežiūros, kurios reikia kiekvienai perimenopauzės ir postmenopauzės laikotarpius išgyvenančiai moteriai, svarbą. Konkrečiai mūsų komanda tam įkūrė moters sveikatos Hub’ą, kuriame dirba ginekologai, funkcinės medicinos specialistė, endokrinologės, mitybos ir sporto ekspertai, psichologai ir visa didelė komanda, galinti kiekvienai moteriai pasiūlyti ir parinkti tinkamiausią sprendimą. Moterų sveikatos HUB dalis yra ir edukacijos programos, suteikiančios mokslu pagrįstą informaciją apie hormoninių pokyčių laikotarpius ir naujausiais užsienio tyrimais grįstus hormonų terapijos sprendimus”, - sako V.

#

tags: #moterų #sveikata #virš #40 #metų

Populiarūs įrašai: