Antrą Kartą Virtas Maistas: Maitinimo Pokyčiai Mokyklose ir Darželiuose bei Maisto Švaistymo Problemos
Rugsėjis atneša ne tik naujus mokslo metus, bet ir pokyčius maitinimo srityje mokyklose ir darželiuose. Nauji reikalavimai pieno produktams, apribojimai saldumynams ir bulvių patiekalams, bei dėmesys maisto švaistymo mažinimui - tai tik dalis naujovių, laukiančių vaikų ir jų tėvų. Šiame straipsnyje aptarsime šiuos pokyčius, jų priežastis ir galimą įtaką vaikų mitybai bei sveikatai.
Nauji Reikalavimai Vaikų Mitybai
Praeitą savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje. Nors sveikoje mityboje pienas ir jo produktai yra rekomenduojami, ypač rauginti, tačiau svarbu ne jų perteklius. Vaikams reikalingas ne tik kalcis, bet ir kiti vitaminai bei mineralinės medžiagos, o kalcio vaikai gauna ne tik iš pieno, jogurto ar varškės, bet ir iš kitų maisto produktų.
Saldumynų Apribojimai
Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja - valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų - tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais. Apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi net steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus.
Maistas Iš Namų
Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė laikyti ir maitintis tą dieną iš namų atsineštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu. Pica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl, su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos.
Sriubos Porcijų Mažinimas
Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau - vos pusė stiklinės (100-150 ml). Ir nesvarbu tau 1 ar 18 metų. Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą.
Taip pat skaitykite: Receptai, kuriuose panaudojami antrą kartą virti produktai
Bulvių Apribojimai
Įstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę.
Gėrimų Apribojimai
Nei saldinti kompotai, nei saldintos arbatos, nei sultys nebus tiekiami su patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5 g/ 100 g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas.
Cukraus, Druskos ir Skaidulinių Medžiagų Normos
Nuo rugsėjo maisto produktai mokymosi įstaigose turės būti tiekiama atsižvelgiant į nustatytus cukraus ir druskos bei skaidulinių medžiagų kiekius. Duona mokymosi įstaigose turės atitikti net tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų - ne mažiau nei 6 g šimte gramų. Pagal šį reikalavimą, vaikams negalima bus tiekti saldžių sausų pusryčių - leidžiamas cukraus kiekis iki 16 g/ 100 g. Galime pasidžiaugti, kad vaikai jau nebebus „užkemšami“ tuščias kalorijas turinčiais batonais. Taip pat vaikų meniu pradings ir saldinti jogurtai, kurių cukraus kiekis neturės viršyti 10 g/ 100 g, o kiekvienais mokslo metais bus mažinama po 1 g pridėtinio cukraus jogurtuose, kol pasieks 5 g/100 g.
Specialistų Rekomendacijos
Sveikatai palankios mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria tėvams skaityti produktų etiketes ir rekomendacijų laikytis taip pat ir namie. Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Įstatymas rekomenduoja daržoves ir jų patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriubą rudenį, šaltibarščius - pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, jos turėtų būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotais aliejais arba jogurtu. Mokyklose, jei vaikai valgys tik pietus, kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų lėkštėje, bet ir vaisių.
Grūdų Produktai ir Mėsa
Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies.
Taip pat skaitykite: Vestuvių tradicijos vyresnėms nuotakoms
Draudžiami Produktai
Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais - be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Apskrudę blynai, pridegę karbonadai - šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas - draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų.
Tausojantis Maisto Gaminimas
Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 per savaite). Tausojantis patiekalas - tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Darželiuose vaikai kasdien turės gauti bent vieną patiekalą iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies - be jokio gyvūninės kilmės maisto.
Sveikatai Palankūs Valgiaraščiai
“Vasaros pradžioje iškėliau klausimą apie tai, kad vaikų mitybos rekomendacijose buvo siūloma “sviestą kur įmanoma keisti margarinu”. Kiti sveikos mitybos specialistai bei gydytojai taip pat pasisakė už sviestą ir netrukus buvo priimtos įstatymo pataisos, kur tokio reikalavimo nebėra” - džiaugiasi Raminta Bogušienė, - “ nė viename VšĮ “Sveikatai palankus” valgiaraštyje margarinas nėra ir nebus naudojamas.
Maistas Kaip Menas: Linos Venskaitytės Patirtis
Vilnietė Lina Venskaitytė prieš dvejus metus sugalvojo suderinti kelis savo pomėgius - maisto gaminimą, kūrybą, sveiką maistą, estetišką maisto pateikimą, fotografiją ir komunikaciją. Ikvėpimo semiasi iš prancūzų „Vienu metu pradėjau vėl daugiau gaminti ir neštis maistą į darbą pietų dėžutėse. Tuomet ir kilo mintis parodyti žmonėms, kad toks maistas taip pat gali atrodyti estetiškai ir jį galima drąsiai išsitraukti ne tik prie kolegų, bet ir viešoje vietoje, - pasakojo moteris. - Vėliau pajutau norą pasidalinti įvairesnėmis idėjomis - parodyti, kaip maistą galima estetiškai pateikti sau, svečiams. Pastebėjau, kad šiuo metu labai paplitęs mitas, kad sveika ar sveikesnė mityba yra tik prėska vištos krūtinėlė ir garuose virtas brokolis. Tuomet ir nusprendžiau, kad turiu ir galiu sukurti naujų receptų, patiekalų idėjų, kurios tikrai paneigia šiuos mitus. Ypač kad tikrai pati mėgstu ir valgau tokį maistą ir dažnai jį taip patiekiu, net ir valgydama viena“.
Maistas - Ne Tik Degalai, Bet ir Patirtis
L. Venskaitytė teigia, kad maistas yra ne tik degalai organizmo funkcijoms, bet ir patirtis - emocijos, bendravimas, gerai praleistas laikas. Tiesa, ji nemano, kad maisto pateikimas gali išgelbėti nepavykusį patiekalą, labiau - tai puikus priedas, kuris gali pagerinti vidutinį maistą arba sukurti „wow“ efektą puikiam patiekalui.
Taip pat skaitykite: Mitas ar tiesa: antras virinimas kenkia?
Dalijimasis Kūryba Socialiniuose Tinkluose
Dalintis savo gaminamu maistu ir kūrybingu jo pateikimu L. Venskaitytė nusprendė socialiniuose tinkluose, nes tai leidžia pajusti grįžtamąjį ryšį - matyti, kas žmones domina, kas jiems patinka. Socialiniai tinklai taip pat leidžia perskaityti žmonių lūkesčius, atsakyti į jų klausimus. Ji nori parodyti, kad estetišką vaizdą lėkštėje galima nesudėtingai sukurti namie valgant įprastą maistą tris kartus per dieną.
Įkvėpimas Iš Prancūzų Kultūros
L. Venskaitytė žavisi prancūzų kultūra, kuri ypač vertina ir puoselėja estetinį maisto pateikimą kiekvieną dieną. Ji mano, kad galime gerokai praskaidrinti kasdienybę ir sukurti sau malonių patirčių estetiškai pateikdami kasdienį maistą. Beje, tam nereikia labai didelių pastangų ar išlaidų. Užtenka gražesnės lėkštės, atidesnio išdėliojimo ir panašiai.
Daugiau Daržovių ir Sveiko Proto
L. Venskaitytė pripažįsta, kad nėra mitybos specialistė, tačiau domisi sveikos ir subalansuotos mitybos teorijomis. Sąmoningai galvodama, kas patenka į jos skrandį, moteris priėjo ir prie savo teorijos - daugiau daržovių ir daugiau sveiko proto. Kalbant apie receptus, ji dairausi taip pat socialiniuose tinkluose, receptų knygose. Tačiau dažniau tai adaptuoja - niekada nekartoja aklai ar griežtai pagal receptą. Na ir, žinoma, dažnai tiesiog eksperimentuoja. Kuo daugiau gamina, tuo dažniau ateina idėjų tiesiog išbandyti naujus junginius, kažką pakeisti tradiciniuose patiekaluose.
Estetinis Pateikimas ir Fotografija
Trečia esminė dalis - estetinis pateikimas ir fotografija. Šioje dalyje stengiasi mokytis daugiau technikos, žiūri įvairių pavyzdžių socialiniuose tinkluose ir po to tiesiog bando. Ši dalis reikalauja daugiausiai disciplinos, nes dabar jau beveik visada naudoja fotoaparatą, nors šiais laikais visada yra pagunda tiesiog greičiau viską padaryti išmaniuoju telefonu.
Nesėkmingi Eksperimentai
Pašnekovė neneigė, kad ne visi eksperimentai sėkmingi - kartais kai kas neiškyla, kartais tiesiog neskanu, o kartais labai skanu, bet negražiai atrodo. Kadangi laikausi nuostatos, kad publikuoju tai, ką iš tikrųjų valgau ar valgyčiau antrą kartą pati, kartais lieka bandymų, kurie nepasiekia eterio. Kartais taip pat nutinka ir taip, kad pirmą kartą eksperimento nefotografuoju - tiesiog ragauju, o jau kitą karta ruošiu fotografavimui, kai idėja būna pabandyta.
Produktai, Kuriuos Sunku Nufotografuoti
L. Venskaitytė taip pat pridėjo, kad kai kurio tipo patiekalus ar produktus itin sunku estetiškai nufotografuoti, pavyzdžiui, košes, sriubas, troškinius. Ko gero, liūdniausi tie nepavykę eksperimentai, kai pagaminęs supranti, kad maistas nėra skanus ir ne tik nenori jo fotografuoti, bet ir valgyti. Tokių situacijų nebuvo daug, bet kelios tikrai yra nutikusios.
Kūrybiškumo Šaltinis
Pradėjusi puoselėti su maistu susijusią paskyrą socialiniuose tinkluose, ji pajuto, kad ši veikla skatina jos kūrybiškumą. Kuo labiau įsitraukia į šią veiklą, tuo labiau jaučia bendrą padidėjusį kūrybiškumą bei idėjų antplūdį. Žinoma, kartais būna etapų, kai motyvacijos ar energijos šiek tiek mažiau. Tačiau kaip pajutau, ši veikla man - tam tikros rūšies meditacija. Kai kurie žmonės eina į jogą, kai kurie bėgioti, kai kurie skaityti ar lankyti vakarėlių, o aš einu bandyti kažką pagaminti ir nufotografuoti. Beje, meditacinis poveikis, kūrybiškumas ir atsigavimas skirtingais etapais ateina iš skirtingų dalių - kartais labiausiai atsigauna idėjų generavimas, kartais maisto ruošimas, kartais komponavimas, o kartais fotografavimo momentas.
Stebėjimas Viešojo Maitinimo Įstaigose
Dėl savo pomėgio L. Venskaitytė pradėjo akyliau stebėti ir tai, kaip maistas pateikiamas viešojo maitinimo įstaigose. Domisi ir dėl praktinių priežasčių, pavyzdžiui, kokios lėkštės naudojamos, kokie įrankiai, kokios idėjos pateikti tam tikros rūšies maistą. Tiesa, kritiškai žiūriu ir į per dideles įmantrybes. Maisto estetinis pateikimas neturi būti svarbiausias dalykas. Be to, tai niekada neturi trukdyti praktiškumui. Nedrįsčiau daryti išvados, kad maistas, kuris gražiai patiektas, kainuoja daugiau. Manau, kad kainai turi įtakos ir daug kitų kriterijų. Labiau norėčiau akcentuoti, kad kartais viešojo maitinimo įstaigose maistas patiekiamas ypač nepatraukliai, nors bent minimalaus estetinio vaizdo sukūrimui nereikia didelių pastangų.
Svarbiau Ne Vaizdas, O Turinys: Liutauro Čepracko Nuomonė
Virtuvės šefas Liutauras Čeprackas sutiko, kad į restoraną užsukęs svečias pradeda valgyti akimis, tačiau kartu pridėjo, kad vaizdas lėkštėje neturi užgožti tikrojo patiekalo turinio. Yra labai daug gražaus maisto internetinėje erdvėje, kuris iš principo yra niekinis. Maistą reikėtų skirti ne pagal tai, kaip jis gražiai sudėliotas.
Eksperimentavimas Namuose ir Restoranuose
Pasak jo, namuose eksperimentuoti su maisto vizualiniu pateikimu lengviau nei restorane: O kas nutiks, jei 20 žmonių užsisakys tą patį? Kas visa tai sudėlios, jei vienai lėkštei reikia 5-7 minučių. Sutinku, kad viskas yra gerai, jei menas nelieka vien vizualinis. Turime pasaulyje pavyzdžių, kur maistas yra patiekiamas labai paprastai, bet yra idealus. Čia jau taškiukų ir kringėliukų dėliojimas nereikalingas. Kartais gali kilti klausimas, ar pats patiekalas nenukenčia per daug žaidžiant su juo lėkštėje.
Tobulas Maisto Paruošimas
L. Čeprackas tiki, kad gero restorano šefo estetinius gabumus turėtų nustelbti gebėjimas tobulai paruošti maisto produktus: žinojimas, kiek laiko reikia terminiam apdorojimui, per kiek laiko po apdorojimo maistas dar tobulas patiekti. Turime pasaulyje pavyzdžių, kur maistas yra patiekiamas labai paprastai, bet yra idealus. Čia jau taškiukų ir kringėliukų dėliojimas nereikalingas. Kartais gali kilti klausimas, ar pats patiekalas nenukenčia per daug žaidžiant su juo lėkštėje. Juk, pavyzdžiui, mėsa ar žuvis turi tam tikrą laiką nuo to momento, kai yra tobulai paruošta, iki tol, kol atšąla. Galbūt daugiau vizualiai gali stebinti su šaltais patiekalais. Bet liksiu prie savo nuomonės, kad turinys yra svarbesnis už formą.
Pagalba Ingredientui
Pats virtuvės šefas teigė daugiau dėmesio teikia pagarbai ingredientui ir pirmenybė yra atiduodama maisto kokybei, o ne estetiniam vaizdui, nes ilgas darbas prie lėkštėje jau paruošto patiekalo gali turėti įtakos jo kokybei.
Estetikos Suvokimas
Paklaustas apie estetikos suvokimą, L. Čeprackas teigė, kad to galima mokytis, bet kai kurie dalykai ateina arba ne. Be to, čia labai svarbi ir patirtis, praktika. Čia kaip su daile. Gali išmokti idealiai nupiešti kūgį ir kubą, bet ar išmoksi iš jų sudėlioti kompoziciją.
Maisto Šildymas: Patarimai ir Gudrybės
Tai itin aktualu šiandien, kai daugybė žmonių, dėl karantino likę namuose, ruošia ar šildo maistą. Tad ką svarbu žinoti apie maisto šildymą?
Patiekalai, Kuriuos Galima Šildyti
Jei vienus patiekalus galime šildyti daug kartų, ir jie nuo to nenukenčia, yra produktų ar patiekalų, kurių geriau nešildyti antrą kartą, nes jie išsausėja ir tampa kieti. Be to, norint, kad nenukentėtų pašildyto patiekalo skonis ir kokybė, būtina žinoti, ką galima šildyti mikrobangų krosnelėje, o kokiems patiekalams ji netinka, ir geriau jungti orkaitę ar šildyti ant viryklės.
Kaip Geriau Pašildyti Įvairius Patiekalus?
Kaip geriau pašildyti kepsnį? O kaip koldūnus? Ar galima pašildyti keptą žuvį? Atsakymus į šiuos ir dar daugybę kitų klausimų pateikė „Bon appetit“. Patyrę virėjai paaiškino, kaip geriausia šildyti vienus ar kitus produktus ar patiekalus. Nustebsite, bet ne viską žinote apie tai, kaip geriausia juos pašildyti.
- Ryžiai: į indą su ryžiais įpilkite šlakelį vandens ir pakaitinkite mikrobangų krosnelėje.
- Troškinta mėsa: uždenkite indą folija ir pašildykite 180 laipsnių orkaitėje.
- Kepta višta: uždenkite folija ir šildykite 170 laipsnių orkaitėje.
- Maltos mėsos troškinys: šildykite mikrobangų krosnelėje, kas 30 sekundžių pamaišydami.
- Kepti šonkauliai: suvyniokite į foliją ir šildykite 160-180 laipsnių orkaitėje.
- Didkepsnis: įjunkite orkaitę ir, kol ji kaista, joje laikykite kepsnį. Šildykite tik iki kambario temperatūros. Daugiau kaitinant kepsnys ims sausėti. Taip pat šildykite keptą didelį mėsos gabalą ar žuvį.
- Makaronai: uždenkite indą folija ir šildykite 190 laipsnių orkaitėje. Jei makaronai su riebiu aliejingu padažu, šildykite juos mikrobangų krosnelėje.
- Pica: jeigu po vakarėlio liko picos, užšaldykite ją maišelyje (jei paliksite neužšaldytą, ji išdžius ir sukietės).
Maisto Švaistymo Problema ir Jos Sprendimo Būdai
Kiekvieną kartą išmetant kažkokį maisto produktą - ar praradusį patrauklią išvaizdą, ar pasibaigus galiojimui, ar kai apdorojimo liekanų yra daugiau nei galutinio produkto, kyla klausimas: „O gal galima kitaip?“ Šią savaitę (rugsėjo 29 d) pasaulis pirmą kartą istorijoje minėjo tarptautinę Tarptautinę sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą dieną.
Maistinė Vertė Maisto Atliekose
Žiedinių kopūstų lapai, brokolių lapai, viršutiniai kopūstų lapai, sukietėję stiebai, bulvių, burokų, morkų, moliūgų lupenos, netgi svogūno lukštas - remdamiesi „0Waste“ principais turime suvartoti viską. Ar verta gaminti šiuos produktus? Kokia yra tokių produktų maistinė vertė?
Mokslininkai sutaria, kad šios dažniausiai mūsų išmetamos augalų dalys pasižymi reikšmingomis sveikatai palankiomis savybėmis: skaidulinėmis medžiagomis, bioaktyviosiomis medžiagomis ir kitomis.
- Skaidulinės medžiagos: Pirmiausia reikėtų paminėti skaidulines medžiagas, kurios iš esmės sudaro didesnę dalį daržovių ir vaisių žievelių sandaros. Mokslinių tyrimų duomenimis, citrinos žievelės 14 proc. sausos masės sudaro skaidulinės medžiagos, o luptos citrinos tik 7 proc. Tuo tarpu svogūno lukšto sausos masės skaidulinės medžiagos sudaro net 68 proc., o paties svogūno vidinės dalies sausos masės - tik 11 proc. Vidutinė virta bulvė su lupena savo sudėtyje turi ~3 g skaidulinių medžiagų, kai tuo tarpu nulupta tik ~2 g, atitinkamai neluptas obuolys 4 g, o nuluptas - 2 g skaidulinių medžiagų. Pakankamas skaidulinių medžiagų kiekis: vyrams 38 g ir moterims 25 g per dieną, dietoje siejamas su visapusiškai geresne sveikata, mažesne įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių, virškinamojo trakto ligų rizika.
- Bioaktyviosios medžiagos: Be skaidulinių medžiagų esančių įvairiose augalų dalyse itin vertinami įvairūs bioaktyvūs komponentai pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Jų buvimas maisto produktuose taip pat siejamas su sveikatai palankia dieta, lėtinių ligų prevencija ir mažesne jų rizika. Daugiausiai dėmesio skiriama fenolio junginių grupės bioaktyvioms medžiagoms, kurių vieną iš didžiausių klasių sudaro flavonoidai su savo poklasiais. Įvairių tyrimų duomenimis daržovių ir vaisių žievelėje glūdi apie 50 proc. bioaktyvių medžiagų, tad nulupus jų sumažėja du kartus. Dar įspūdingiau, kad banano minkštimo sausoje masėje esančios bioaktyvios medžiagos sudaro tik 25 proc. visų medžiagų esančių jo žievėje.
- Fermentai: Žinoma, kad iš daržovių ir vaisių atliekų moderniais fermentacijos būdais gaminami įvairūs maisto pramonėje naudojami fermentai: amilazės (naudojamos vaisių sulčių, sirupų, konditerijos gaminių, alaus gamyboje), celiulazės (naudojamos išgaunant maisto kvapus), invertazės (naudojamos invertuoto cukraus gamyboje, kuris suteikia ilgesnį galiojimo laiką produktui), pektinazės ir tanazės (naudojamos sulčių ir vyno pramonėje siekiant praskaidrinti gėrimą).
- Kvapiosios ir skonį suteikiančios medžiagos: Įdomus faktas, kad iš ananasų žievių atliekų naudojant naujas fermentacijos biotechnologijas gaminama vanilė. Ferulinė rūgštis esanti ananasų žievėje yra vanilinės rūgšties pirmtakas, kuri šimtmečius buvo išgaunama tik iš kvapiosios vanilės ankščių.
Kaip Gaminti Maisto Atliekas, Kad Būtų Išsaugota Maistinė Vertė?
„0Waste“ siūlo nuvytusias prieskonines žoleles išdžiovinti, o nuvytusius salotų lapus vis dėlto suvalgyti (salotose ar dar kaip nors) - kokia nauda iš to yra?
Nepanaudotų maisto atliekų naudojimas - tai turbūt jau tik mūsų fantazijos, drąsos ir žinių klausimas. Jas galima ir džiovinti, ir šaldyti, ir rauginti, ir įvairiai termiškai apdoroti; paversti visai kitais būviais: miltelių konsistencija, skystomis ar trintomis konsistencijomis. Atitinkamai pagal paruošimo būdą šie produktai gali tapti ir prieskoniais, ir pagardais, ir konsistencijos sutvirtintojais, ir tekstūros išgavėjais. O taip pat net maisto papildais, pavyzdžiui, gerinant tuštinimosi funkciją esant vidurių užkietėjimui.
Tad jeigu kyla klausimas, ar visgi yra naudos valgant nuvytusias prieskonines žoleles - tai ji neabejotina. Tokios žolelės vysdamos kad ir netenka vandens, bet vis tiek išlaiko nemažą dalį savyje sukauptų vertingų maistinių medžiagų, jos taip pat patiekalams suteikia ir kvapą ir skonį, ir negana to, toks atsakingas vartojimas sukuria palankesnes tiek asmenines, tiek globalias sąlygas visapusiškai palankesniam mūsų pačių gerovei.
tags: #antra #karta #virtas #valgis #sinonimas