Amerikietiškas pyragas 7: Meilės knygos apžvalga
Amerikietiškas pyragas - tai pavadinimas, kuris daugeliui asocijuojasi su paauglių komedijomis, vulgariu humoru ir erotiniais priedais. Tačiau ar naujausia serijos dalis, jei tokia būtų, galėtų pasiūlyti kažką daugiau nei tik tai? Ši apžvalga panagrinės, kokia galėtų būti „Amerikietiško pyrago 7“ meilės knyga, jei toks filmas išvystų dienos šviesą.
Nostalgija ir Draugystė
Praėjo dešimt metų po paskutinio draugų susitikimo. Laikas ir atstumas išbandė jų ryšius, tačiau jie ketina įrodyti, kad tikra draugystė gali atlaikyti viską. Pagrindiniai veikėjai grįžta į gimtąjį miestą, norėdami prisiminti praeitį, pasilinksminti ir sudalyvauti mokyklos išleistuvių vakarėlyje. Tai puiki proga pažvelgti atgal ir įvertinti, kaip pasikeitė jų gyvenimai.
Meilės Paieškos
„Amerikietiškas pyragas 7“ galėtų nagrinėti meilės paieškas skirtinguose gyvenimo etapuose. Galbūt Džimas ir Mišelė susiduria su santuokinės rutinos iššūkiais, Kevinas bando iš naujo atrasti save po skyrybų, o Ozas ieško tikros meilės po daugelio nesėkmingų santykių. Galbūt atsiranda naujų veikėjų, kurie patiria pirmąją meilę ar bando susitaikyti su praeities klaidomis.
Seksualumas ir Humoras
Serija visada garsėjo savo vulgariu humoru ir atviru seksualumo vaizdavimu. Naujausia dalis galėtų tęsti šią tradiciją, tačiau svarbu, kad ji būtų daroma su saiku ir geru skoniu. Humoras turėtų būti juokingas, o ne įžeidus, o seksualumas - natūralus ir organiškas, o ne vulgarus.
Iššūkiai ir Konfliktai
Draugų laukia karšta naktis, kupina neapgalvotų įvykių, chaotiškų situacijų ir ore tvyrančio seksualumo. Jie susiduria su iššūkiais, kurie išbando jų draugystę ir meilę. Galbūt atsiranda senų nuoskaudų, naujų konfliktų ar netikėtų meilės trikampių.
Taip pat skaitykite: „Amerikietiškas pyragas“: faktai ir įdomybės
Tema apie šeimą
Žydų laidotuvių namų direktoriaus sūnus, tikėdamasis susitaikyti su tėvu, grįžta gyventi į šeimos namus kartu su būsimo pirmojo giminės vaikaičio besilaukiančia žmona. Tai puiki proga panagrinėti šeimos santykius, tradicijas ir vertybes. Kaip jauna šeima prisitaiko prie naujų iššūkių ir kaip jie susiduria su senomis problemomis?
Netikėtumai ir Siurprizai
Filmas turėtų būti kupinas netikėtumų ir siurprizų. Galbūt vienas iš draugų atsiskleidžia nauju amplua, atsiranda seniai nematytas veikėjas arba įvyksta kažkas, kas pakeičia visų jų gyvenimus.
Santykis su praeitimi
Džimas, Mišelė, Kevinas, Ozas, Polas, Styvas ir kiti ketina įrodyti, jog ilgi nesimatymo metai ir juos skiriantis atstumas nepajėgūs sugriauti tikros draugystės. Tai puiki proga prisiminti praeitį, įvertinti dabartį ir pažvelgti į ateitį. Ar jie vis dar tie patys žmonės, kurie buvo paauglystėje? Ar jų vertybės ir prioritetai pasikeitė?
Muzika ir Garso Takelis
Kaip ir ankstesnėse serijos dalyse, muzika turėtų būti svarbi filmo dalis. Garso takelis turėtų atspindėti filmo nuotaiką ir temas, o taip pat įtraukti naujų ir senų hitų.
Žiūrovų Lūkesčiai
Erotinė komedija "Amerikietiškas pyragas: vestuvės" turėjo tenkintis 60,5 tūkst. Lt pajamomis. Trečią kartą vulgarių tualetinio humoro juokelių su erotiniais priedais paragauti atėjo 5,3 tūkst. žiūrovų, kurių dauguma buvo jaunimas. Tuo tarpu JAV teritorijoje dainininko Bobo Dylano sūnaus Jesse’o Dylano režisuota erotinė komedija "Amerikietiškas pyragas: vestuvės" per 3 dienas surinko solidžias 33,7 mln. JAV dol. pajamas. Kaip ir reikėjo tikėtis, erotinė komedija "Amerikietiškas pyragas: vestuvės" neleido per daug ilgai džiaugtis lyderio vardu veiksmo komedijai "Pašėlę vyrukai 2", kuri per antrąjį savaitgalį prarado 52,7 proc. pajamų.
Taip pat skaitykite: Geri filmai, bloga reklama
Lyderystė ir konfliktas
Už dešimties minučių Kevinas priejo prie vairuotojo vietos ir nustebęs žiūrėjo į mane. Abiejomis rankomis spausdamas vairą, kad net krumpliai pabalo, žiūrėjau priešais save ir mačiau tik miglą. Neapykanta tėvui degino ne tik mano vidų, bet ir pačią odą. Netrukus refleksiškai ėmiau ieškoti ginklo savo įdėkle, o jo ten neradęs, ėmiau dairytis į šalis. Prisiminiau, kad tą akimirką, kai Kevinas prisipažino esantis mano brolis, ginklas iškrito man iš rankos. Dabar būtų kvaila lipti iš automobilio ir eiti jo ieškoti. Kevinas kaip mat suprato, ko ieškau, todėl ištiesė man ranką su kitu ginklu. Greitai jį pagriebiau ir užtaisęs kulkas, tvirtai suėmiau viena ranka. -Tikiuosi, nemanai tokios būsenos vairuoti ir tuo pat metu šaudyti? - atsargiai paklausė Kevinas ir atidarė automibilio dureles. Pajutau, kad jis pabandė mane iškrapštyti lauk, bet aš nepajudėjau nė iš vietos. - Nagi, Džeikobai, padėk man tau padėti išlipti iš čia. Vairuosiu aš. -Paleisk. -Gerai. Suprantu, kad turi daug rūpesčių, bet juk negali savo konflikto su savimi išlieti ant kitų. Tau prieš mane nereikia būti Bebaimiu, nes aš puikiai žinau, kad tu, kaip ir kiekvienas žmogus, vis tiek turi bent vieną baimę, - Kevinas ir toliau aušino burną, bet aš niekaip negalėjau suprasti jo žodžių prasmės. Man viskas tiesiog plaukė pro šalį. - Jaučiu, kad giliai širdyje esi visiškai kitoks žmogus nei kad dediesi esantis. Viduje esi silpnas ir pažeidžiamas, o tai, ką parodai, tėra tavo kaukė. Po velnių, - Kevinas spjovė kažkur sau per petį. - Tą žinome mes visi. Visi tavo žmonės tai žino ir mato. Tu tik apsimeti, kad esi kietas, bet viduje esi silpnas. Jis ir toliau kalbėjo, vis dar bandė man kažką įrodyti, tačiau aš jau nieko nebegirdėjau. -Gana. Tą akimirką Kevinas nutilo ir sustingo. -Sėsk. Kevinas atsisėdo ten pat, kur sėdėjo prieš tai. Galiausiai paleidau vairą ir taip pat užsisegiau diržą. Tada patikrinau ar mašinoje viskas veikia, uždariau dureles ir atidariau langą iki galo. Tada užvedžiau variklį ir jis ėmė garsiai birbti. -Pasiruošk. Tą akirmiką susitikome su savo ilgamečiais priešais. Jų buvo šeši, tačiau jau du buvo nušauti. Kevinas stengėsi nukalti likusius, tačiau aš didžiausiu greičiu važinėjau ratu, todėl šaudyti net ir man buvo beprotiškai sudėtinga. Kiekvieną kartą apsukus ratą, stengiausi mašiną atsukti į priešus tuo kampu, kuriame sėdžiu aš. Susišaudymas su priešais vyko kaip sulėtintam kine ir tuo pačiu metu beprotiškai žaibišku greičiu. Nežinau, kiek laiko praėjo po to, bet iš mano krūtinės išsiveržė riksmas, kai pamačiau peršautą Keviną. Nežinau nei kaip, nei kada tai įvyko. Nežinau ir to, kaip aš sugebėjau tai praleisti pro akis. Kaip galėjau nepastebėti, kad kažkas iš kitų skersgatvių taikosi į mano brolį. Kaip aš galėjau neapgalvoti tos galimybės, kad jų yra kur kas daugiau, ir kad tie šeši tebuvo tik pasala. Jų čia gyvas velnias. O gal mes atvažiavom tiesiai į jų būveinę. Turėjau susiprasti anksčiau. Jau ketinau šokti iš automobilio ir sušaudyti visus, tačiau pajutau į burną ir nosį plūstelint kraują. Iš galo kažkas atsitenkė į furgoną ir aš su galva trenkiausi į vairą. Kitą sekundę kraujo upelis ėmė tekėti mano kakta žemyn. Tikriausiai nuo trenkimosi prasiskėliau galvą. Bet man tai nerūpėjo. Užsimerkiau ir laukiau, kol priešai ateis patikrinti mūsų automobilio. Vyrukai apsupo furgoną ir ėmė šnekučiuotis. -Gal pažiūrėkime, kas furgone? Pasibaisėjau tuo, kokius žioplius čia tie priešai nusamdė, kad mus susektų ar nužudytų. Jie nuėjo į sunkvežimio galą ir jau atidarinėjo užpakalines dureles, o aš supratau, kad ilgai vaidinti, jog esu negyvas, negaliu. Kaip ir negaliu leisti jiems pavogti mūsų ginklų ir sprogmenų. Greitai šokau iš automobilio ir ėmiau į juos visus šaudyti. Tiesiog nustebau, kad taip greitai ir lengvai juos įveikiau, tačiau jie dar spėjo man peršauti koją. Tai nieko baisaus, palyginti su tuo, ką jie padarė Kevinui, ir kad galbūt galėjo būti dar blogiau. Buvau visiškai tikras, kad tai dar ne pabaiga. Kada nors mes su jais vėl susidursime, arba jie ateis patys pas mus. Priėjės automobilio galą, abejingai pažvelgiau į du, vienas šalia kito, kraujo klane, gulinčius lavonus. Vieną iš jų nuspyriau šalin, kad nemaišytų man uždaryti užpakalines dureles. Vėl sėdau prie vairo. Nusirengiau iki pusės. Apžiūrėjau savo tatuiruotę ant rankos - tai buvo ugnies ženklas. Man tai reiškė narsą. Pasidariau ją, kai tik atradau apleistas patalpas, kuriose dabar ir gyvenu. Užsirišau marškinėlius, kuriuos vilkėjau aukščiau tos vietos, kur buvo šautinė žaizda. Tada liūdnai pažiūrėjau į Keviną. Jam buvo peršautas petis, bet vaikinas kažkodėl netekęs sąmonės. Vėliau pastebėjau, kad jo kakle puikuojasi į odą įstrigusi maža strėlė. Priešai nusprendė trumpam jį užmigdyti. Ištraukęs tą strėlę išmečiau pro langą ir užvedžiau variklį. Įvažiavęs į zoną pro vartus, pastačiau furgoną stovėjimo aikštelėje. Išlipęs, apėjau automobilį ir ištraukiau iš vidaus vis dar be sąmonės Keviną. Užsimečiau jį ant kupros, kadangi jis tikrai buvo beprotiškai sunkus. Jau vien kiek raumenys sveria. Apsauginiams, kurie mane pasitiko, liepiau kuo skubiau dėžes su ginklais bei sprogmenimis nunešti į ginklų saugyklą. Atėjęs į kambarį, Keviną paguldžiau į lovą. Kurį laiką stovėjau ir žiūrėjau į jį, vėliau, kai supratau, kad greitu metu jis tikrai nepramerks akių ir nešoks iš lovos, nuėjau prie savo kambaryje esančio baro ir paėmiau degtinės butelį. Perėjęs per kambarį, priėjau prie savo rašomojo stalo ir pasidėjau tą butelį prieš akis. Atsisėdęs, su panieka pažvelgiau į šautinę žaizdą kojoje. Per tą laiką, kol grįžau, nežinia, kiek kraujo nutekėjo, tačiau man tai nerūpėjo. Pasiėmęs peilį, praplėšiau juo odines kelnes ties ta vieta, kur yra žaizda, kad galėčiau lengviau susitvarkyti žaizdą. Tada tvirčiau suėmiau peilį ir įkišau jį į žaizdą. Pajutau siaubingą skausmą, tačiau sukandau dantis ir kentėjau. Po gerų penkių minučių ištraukiau kulką su peilio pagalba. Tada peilį ir kulką padėjau ant stalo, o pasiėmęs degtinės butelį, atsukau kamštelį ir ilgokai žiūrėjau į gėrimą. Nesusilaikęs išgėriau pusę butelio ir tik tada užpyliau alkoholio ant žaizdos. Prieš tai nemažai kraujo nulašėjo ant grindų. Degtinė degino žaizdą dar labiau nei tada, kai peiliu rakinėjausi, traukdamas kulką lauk. Baigęs šią procedūrą, pažiūrėjau į Keviną. -Kiek ilgai stebi tai, ką darau? - paklausiau ir priėjęs, šleptelėjau šalia brolio. -Hm… - numykė Kevinas ir pavartė akis. Paskui sunkiai atsiduso ir susiraukė. Tikriausiai jam skauda petyje žiojėjančią žaizdą, kurioje vis dar puikuojasi kulka. Tačiau tokios pat procedūros, kurią pasidariau sau, broliui daryti nė negalvoju. Turiu žūtbūt surasti iš mūsų kažką, kas bent kiek nusimano apie mediciną. -Surasiu tau pagalbą. Dėl peties, - pakeičiau temą ir užsiverčiau butelį. Ištuštinau viską, kas jame buvo likę ir mečiau jį kažkur šalin. Jis, pariedėjo tolyn, bet aš neatsitojau ir nepakėliau jo. -Manau, kad turi surasti pagalbos ir pačiam sau, - tyliai sukuždėjo vaikinas ir dar kartą sunkiai atsiduso. -Dėl manęs nesirūpink. Dabar esi svarbiausias tu. Tau reikia rimtesnės pagalbos, - sumurmėjau ir atsistojau. Jau ketinau eiti iš kambario, bet Kevinas čiupo mano ranką ir aš sustojau. -Džeikobai, pažadėk man, kad surasi pagalbos ir sau. -Taip, žinoma, - ištariau vos girdomis, nes tikrai negalvojau apie save ir pagalbą sau. Man to tikrai nereikia. Žaizdos man gyja greitai.
Šiame veiksmo kupiname epizode atsiskleidžia lyderystės, konfliktų ir brolystės temos. Bebaimis, nepaisant savo kieto išorės, turi vidinių baimių ir pažeidžiamumų. Kevinas, jo brolis, bando jam padėti, tačiau Bebaimis yra užsispyręs ir nenori pripažinti savo silpnumo. Susišaudymas su priešais išbando jų ryšį ir priverčia juos susidurti su savo baimėmis.
Taip pat skaitykite: Nuogoji mylia skaitmeninėje erdvėje
tags: #amerikietiškas #pyragas #7 #meilės #knyga #apžvalga