Alergija prieskoniams: pilnas sąrašas, pavojingi E-kodai ir kaip tai veikia jūsų sveikatą

Nuo to, ką dedame į burną, priklauso mūsų sveikata, nuotaika, energijos lygis, sąmoningumas ir blaivumas. Šiame straipsnyje aptarsime alergiją prieskoniams, galimus maisto priedus, jų E-kodus ir galimą šalutinį poveikį sveikatai. Taip pat panagrinėsime maisto alergijos ir netoleravimo skirtumus, dažniausiai problemų sukeliančius maisto produktus ir žiedadulkių-maisto alergijos sindromą.

Maisto priedai ir E-kodai

Kai yra naudojami priedai, galima nuslėpti, kokia yra tikroji maisto kokybė. Šiais priedais - BHA, BHT, E320 ir E321 - įdaromi miltiniai mėsos pyragėliai, o žmogus jų paragavęs niekada nepajus, kad maiste yra pridėta per daug riebalų. Jums tereiks sumaišyti riebalus su difosfatais (E450) ir vandeniu, bei įberti dažiklio 128 (raudonasis 2G38). Čia yra oficiali informacija apie gaminamus produktus iš vabzdžių.

Dažikliai

E102 - Tartrazinas: sintetinis dažiklis, suaugusiems žmonėms sužadina astmos priepuolius, ypač, jeigu jie jautrūs aspirinui. Jis taip pat žadina niežulį, nosies gleivinės uždegimą, neryškų matymą, nemigą.
E104 - Chinolino geltonasis: uždraustas kai kuriose šalyse.
E107 - Geltonasis 2G: pavojingas astma sergantiems ir aspirinui jautriems žmonėms.
E110 - Saulėlydžio geltonasis FCF: sukelia alergiją, odos problemas, gali atsirasti skrandžio sutrikimai, vėmimas, gali patekti per placentą vaisiui.
E120 - Karminas
E122 - Azorubinas: nerekomenduojamas astma sergantiems ir aspirinui jautriems žmonėms.
E123 - Amarantas: gali išvystyti piktybinius navikus, žalingas astma sergantiems ir aspirinui jautriems žmonėms.
E124 - Ponso 4R
E127 - Eritrozinas
E128 - Raudonasis 2G: gali paveikti raudonuosius kraujo kūnelius, sumažinti hemoglobino kiekį.
E131 - Patent mėlynasis V: gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė), kvėpavimo sutrikimai, pradėti pykinti, pažemėti kraujo spaudimas.
E132 - Indigotinas: gali pasireikšti alergija, kvėpavimo sutrikimai, odos bėrimai, pradėti pykinti.
E133 - Briliantinis mėlynasis FCF
E142 - Žaliasis S
E150 - Karamelės dažiklis
E151 - Briliantinis juodasis BN: susidaro cistos žarnyne.
E153 - Augalinė anglis: gali sukelti vėžį, sukelia genetinę mutaciją.
E154 - Rudasis FK: gali sukelti genetinę mutaciją.
E155 - Rudasis FT
E173 - Aliuminis
E180 - Litolrubinas BK

Konservantai

E210 - Benzoinė rūgštis: gali dirginti skrandį.
E211 - Natrio benzoatas: gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė).
E212 - Kalio benzoatas: gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė).
E213 - Kalcio benzoatas: gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė).
E214 - Etilo-p-hidroksibenzoatas: gali pasireikšti alergija, urtikarija (dilgėlinė).
E215 - Natrio etilo-p-hidroksibenzoatas: gali aptirpti burna.
E216 - Propilo p-hidroksibenzoatas: gali aptirpti burna.
E217 - Natrio propilo p-hidroksibenzoatas: gali pasireikšti astma, urtikarija (dilgėlinė).
E218 - Metilo parabenas: gali kilti alergija, kenkia odai, burnai.
E219 - Natrio druska: gali kilti alergija, kenkia odai, burnai.
E220 - Sieros dioksidas: gali kenkti skrandžiui, inkstams, kepenims.
E221 - Natrio sulfitas: paskatina astmos priepuolį, erzina skrandį, gali kilti alergija, dilgėlinė.
E222 - Natrio bisulfitas: kyla grėsmė atsirasti astmai, alergijoms.
E223 - Natrio metabisulfitas (natrio pirosulfitas): naudojamas kaip dezinfektantas, konservantas, antioksidantas. Dažniausiai naudojamas alkoholio gamyboje, taip pat kai kurių vaistų gamyboje, įrengimų dezinfekavimui.
E224 - Kalio metabisulfitas: chemiškai labai panašus į E223, naudojamas maisto pramonėje - alaus, vyno gamyboje.
E226 - Kalcio sulfitas (sieros rūgšties kalcio druska): naudojamas kaip konservantas, senus produktus, vaisius, daržoves „atšviežina“, pagerina jų išvaizdą, maiste suardo vitaminus B ir E. Šalutinis poveikis: galimos sunkios alerginės reakcijos (anafilaksija), bronchinės astmos paūmėjimas, gali kenkti žmonėms, sergantiems širdies, plaučių, skrandžio ligomis.
E227 - Kalcio bisulfitas, kalcio metabisulfitas: tai sieros rūgšties kalcio druska (formulėje prie kalcio jungiasi du sulfitai), poveikis ir savybės panašūs į E226, naudojamas kaip maisto konservantas, gali išprovokuoti sunkias alergines reakcijas, gali pakenkti vaikams, su šiuo priedu gaminamas alus.
E250 - Natrio nitritas: natūraliai egzistuojantis mineralas, gali būti iškasamas arba gaunamas cheminiu būdu iš natrio nitrato. Šalutinis poveikis: nitritai yra pirmtakai nitrozaminų (gali būti kancerogeninių), kurie susiformuoja skrandyje iš nitritų ir baltymų, didelės koncentracijos gali sureaguoti su hemoglobinu, nitritai neleidžiami produktuose, skirtuose vaikams iki 6 mėnesių amžiaus.
E251 - Natrio nitratas: randamas beveik visose daržovėse, balti milteliai naudojami kaip konservantas ir prieš natūralios spalvos fedingą.

Antioksidantai

E310 - Galo rūgšties esteriai arba galatai: pasižymi labai stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, tačiau tai taip pat yra toksiškos medžiagos, kurių vartojimas yra diskutuotinas.
E311: sintetinama iš oktanolio ir galo rūgšties, gaunamos iš augaluose esančių taninų. Riebalų antioksidatoriai, daugiausiai naudojami nuo apkartimo. Produktai: aliejai ir riebalai, margarinas ir pan. Pašalinis poveikis: jis sumažina žarnyne oktanolio ir galo rūgščių kiekius.
E312 - Dodecilgalatas: sintetinamas iš laurilo alkoholio ir galo rūgšties, gaunamos iš augaluose esančių taninų. Tai riebalų antioksidantai, ypatingai apsaugantys nuo apkartimo.
E320 - Butilintas hidroksianizolas (BHA): tai sintetinis antioksidatorius, riebalų antioksidantai, apsaugo riebalus nuo apkartimo. BHA, esantys mišinyje su aukštomis vitamino C koncentracijomis, gali gaminti laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląstelių sudėtines dalis, įskaitant ir DNR.
E321 - Butilintas hidroksitoluenas: sintetinis antioksidatorius, riebalų antioksidantai, apsaugo riebalus nuo apkartimo. Galimas pašalinis poveikis: didelės koncentracijos gali iššaukti kai kuriuos kepenų pakitimus, žinomos kai kurios (pseudo)-alerginės reakcijos. Kai kurie žmonės, turintys paveldėtą specifinį kepenų fermento izomerą gali susirgti migrena.

Stabilizatorius

E385 - Kalcio dinatrio EDTA: tai kalcio/natrio druska, sintetinis junginys, naudojamas kaip stabilizatorius (taip pat naudojamas po didelės metalų intoksikacijos, pašalina juos iš organizmo), suriša metalo jonus.
E407 - Karageninas: tai natūralus polisacharidas, išskiriamas skirtingų jūros dumblių šeimų (Chrondrus crispus, Gigartina stellata, Euchema spinosum, E. cottonii) Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Tai kompleksinis polisacharidų junginys. Šis tirštiklis ir stabilizatorius randamas daugelyje skirtingų produktų. Didelės koncentracijos dėl mikrofloros sukeliamo rūgimo žarnyne iššaukia dujų kaupimąsi ir pūtimą (taip pat kaip ir visi sunkiai virškinami polisacharidai).
E450 - Natrio/kalio/kalcio druskos su fosfatais: visos gaunamos sintetiniu būdu iš atitinkamo karbonato ir fosforo rūgšties. Tai buferiniai tirpalai ir emulsikliai. E450(iii) suriša metalų jonus ir apsaugo nuo spalvos pasikeitimo (metalus).

Skonio stiprikliai

E621 - Mononatrio glutamatas: glutamo rūgšties (E620) natrio druska, natūrali amino rūgštis (baltymų sudėtinė dalis). Pramoniniu būdu gaunama iš melasos bakterinės fermentacijos metu. Taip pat gaunama iš daržovių baltymų, pvz. Glutamo rūgšties ir glutamatų yra visuose baltymuose. Laisvų glutamatų didelėmis koncentracijomis yra bręstančiame sūryje, piene, pomidoruose ir sardinėse. Skonio ir aromato stipriklis.
E622 - Monokalio glutmatas: tai gali būti pavojingas skonio stipriklis, glutamo rūgšties druska. Monokalio glutamatas - alternatyva mononatrio glutamatui, jo veikimas, bei šlutinis poveikis panašus į kitus glutamo rūgšties (E620) junginius.
E623 - Kalcio diglutamatas: tai skonio stipriklis. Kalcio diglutamatas naudojamas mažai druskos turinčiuose produktuose (kaip druskos pakaitalas).
E627: tai guanilo rūgšties (E626) druska. Dinatrio guanilatas - tai skonio stipriklis.
E631 - Diantrio inozinatas: tai inozino rūgšties (E630) druska.
E635 - Diantrio ribonukleotidai: turi savybių, būdingų abiems grupėms - ir guanilatams, ir inozinatams. Naudojami kaip itin stiprūs skonio stiprikliai, dažniausiai kartu su glutamo rūgšties dariniais (glutamatais).

Miltų apdorojimo medžiagos

E924 - Kalio bromatas: tai miltų apdorojimo medžiagos. Sintetinė medžiaga, naudojama miltų technologines savybes gerinti, balinti.
E925 - Chlorinas: tai konservantai, naudojami miltų technologines savybes gerinti, balinti. Įkvėpus sukelia kvėpavimo sistemos problemas.
E926 - Chlorino dioksidas: tai konservantas, cheminiu būdu išgaunamas iš natrio chlorito, naudojamas kaip balinanti priemonė miltams.

Maisto alergija, netoleravimas ir jautrumas

Jeigu tinkamais sveikai mitybai laikomi produktai sukelia nemalonius pojūčius ar netgi susargdina jus, pasak W. Cole’as. Alergijos tam tikram maistui yra susiję su imunine sistema, sukelia greitą ir stiprią reakciją. Maisto netoleravimas su imunine sistema nėra tiesiogiai susijęs. Jis pasireiškia, kai kūnas negali virškinti tam tikro maisto (pavyzdžiui, pieno produktų), arba kai šis maistas dirgina virškinimo sistemą. Jautrumas maistui yra panašus į maisto netoleravimą, bet dažniausiai jo atveju būna mažiau aišku, kodėl į konkretų maistą reaguojama blogai.

Dažniausiai problemų sukeliančios maisto produktų grupės

W. Cole’as išskiria kelias maisto produktų grupes, kurias įvardija kaip dažniausiai sukeliančias problemų:

Grūdai, turintys glitimo: tarp žmonių, kurie netoleruoja ar yra jautrūs tam tikram maistui, šie grūdai yra dažniausiai pasitaikantis to sukėlėjas. Glitimo neturintys grūdai: kukurūzai, ryžiai, grikiai.
Nakvišinių šeimos augalai: šiai augalų grupei priklauso pomidorai, pipirai, bulvės, baklažanai, goji uogos (ožerkšis) ir kai kurie prieskoniai, turintys alkaloidų, kurie gali sukelti uždegimą.
Kiaušiniai: daugeliui žmonių, kurie negali valgyti kiaušinių, problema slypi baltyme.
FODMAP: tai fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidų ir polioliai, kurie gali sukelti dirgliosios žarnos sindromą.

Maisto alergija ir atopinis dermatitas

Apie maisto alergijų įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu odos būklei ypatingai daug buvo diskutuojama praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Šiuo metu požiūris yra pasikeitęs, nes moksliniai tyrimai rodo, kad IgE sąlygotą maisto alergiją turi vos iki 30 proc. sergančiųjų atopiniu dermatitu, be to, net jei maisto alergija yra diagnozuota, tai ne visada siejama su atopinio dermatito pasireiškimu.

Taip pat skaitykite: Putpelių kiaušiniai ir Velykos

Maisto alergijos tipai

Neigiamos reakcijos į maistą gali būti dalyvaujant ir nedalyvaujant imunitetui ir gali sukelti kaip panašias, taip ir skirtingas reakcijas. Maisto alergija gali būti:

priklausanti nuo IgE
nepriklausanti nuo IgE
kombinuota, t. y. priklausanti ir nepriklausanti nuo IgE

IgE sukeltos maisto alergijos atveju uždegimo mediatoriai yra išskiriami nedelsiant, ir per 2 valandas nuo maisto suvartojimo sensibilizuotam asmeniui pasireiškia neigiami simptomai. Tai sukelia ūminius odos, kvėpavimo takų ir virškinimo trakto simptomus. Ne IgE nulemta maisto alergija gali pasireikšti atopinio dermatito simptomais, maisto baltymai gali sukelti enterokolitą ir eozinofilinį enterokolitą.

Atopinis dermatitas ir IgE

Atopinio dermatito simptomai gali atsirasti ir dėl IgE įtakos, ir be jos. Nuo IgE priklausoma alergija gali būti identifikuota tyrimais, tačiau nagrinėjant ne IgE sukeltus atopinio dermatito simptomus didžiausias iššūkis, kad maisto poveikis pasireiškia po kelių valandų ar net parų, o simptomai ne tokie ryškūs, kaip IgE nulemtos maisto alergijos. Dėl šios priežasties atopiniu dermatitu sergantys pacientai gali nesusieti tam tikro maisto produktų suvartojimo su savo būklės pasikeitimu. Dažnai tam tikras maistas yra vartojamas reguliariai. Tokiu atveju atopinio dermatito simptomai tampa lėtiniai, ir tai susieti su suvartojamu maistu tampa ypatingai sudėtinga. Gydytojai, net ir įtardami tam tikrą ne IgE nulemtų simptomų atsiradimą, neturi instrumentų, t. y. tyrimų, kaip juos identifikuoti. Išimtis - eliminacinė dieta, kurios įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas, jei pacientas nėra motyvuotas arba mitybos planą bando susidėlioti savarankiškai.

Dažniausi alergenai sergant atopiniu dermatitu

Daugiausia atopinio dermatito etiologija (atsiradimo priežastys) maisto prasme siejama su karvės pienu, kviečiais bei soja. Soja nėra populiarus maisto produktas Lietuvoje, todėl daugiau dėmesio šiame darbe skiriama karvės pienui ir jo produktams, kviečiams, išplėtus šią grupę iki visų produktų, turinčių glitimo. Nagrinėjant lėtas neigiamas reakcijas į maistą, dažnai vartojama ne alergijos, o maisto netoleravimo sąvoka. Plačiai žinomas laktozės netoleravimas ir pastaraisiais metais vis daugiau atkreipiamas dėmesys į biogenino amino - histamino - netoleravimą, paminint ir jo sąsajas su atopiniu dermatitu.

Biogeniniai aminai ir atopinis dermatitas

Biogeniniai aminai ir poliaminai yra organiniai cheminiai komponentai, susidarantys natūraliai arba bakterijoms skaldant baltymus gyvuose ar mirusiuose organizmuose. Jų išvengti nėra įmanoma, tačiau reikia įvertinti, kad jie yra toksiški vartojant dideliais kiekiais. Šiame darbe bus išsamiai aptartas histaminas, tačiau ateityje galėtų būti plačiau nagrinėjami biogeniniai aminai, tokie kaip: putrescinas, kadaverinas, tiraminas, spermidinas, sperminas bei jų įtaka atopinio dermatito etiologijai, kadangi jų susidarymas dažnai yra tarpusavyje susijęs. Pvz., dideli putrescino, kadaverino ir tiramino kiekiai kai kuriuose produktuose gali būti susiję su prastesniu histamino skaldymu, kadangi juos visus skaldo tas pats fermentas - diamino oksidazė. Dideli putrescino kiekiai randami citrusiniuose vaisiuose, grybuose, sojos pupelėse, bananuose ir riešutuose. Tai galėtų paaiškinti, kodėl juos vartodami pacientai gali patirti tokius pat simptomus, kaip ir histamino netoleravimo atveju. Poliaminų spermidino ir spermino yra daug sojos pupelėse, grybuose, lęšiuose, avinžirniuose, riešutuose ir kriaušėse. Kau kurioje literatūroje teigiama, kad šie maisto produktai, kaip ir pienas bei jo produktai, vėžiagyviai bei kiaušiniai, laikomi endogeninėmis histamino išsiskyrimą skatinančiomis medžiagomis, nors jų veikimo mechanizmai nėra aiškūs.

Taip pat skaitykite: Tabu senovės slavų virtuvėje

Rekomendacijos sergant atopiniu dermatitu

Kai kuriais atvejais verta įvertinti minėtų produktų kiekį dietoje, tačiau į šio darbo apimtį neįtrauktos minėtų biogeninių aminų, išskyrus dermatitą, ir atopinio dermatito sąsajos. Nagrinėjama tik tiek, kad, mažinant histamino kiekį maisto racione, tuo pačiu bus sumažinta ir galimybė gauti papildomų biogeninių aminų bei poliaminų. Tokiu būdu bus sumažinta galima jų įtaka atopinio dermatito simptomams atsirasti. Taip pat rekomenduojama vartoti kuo šviežesnį maistą, kadangi histaminas ir kiti aminai gali susidaryti ilgiau laikant maisto produktus šaldytuve. Aminų kiekį produkte galima sumažinti verdant daržoves vandenyje.

Moksliniai tyrimai ir atopinis dermatitas

Kita vertus, nėra pakankami įrodymų, kad odos būklės, ypatingai suaugusiųjų, negalima pagerinti, eliminavus tam tikras produktų grupes, nes šioje srityje trūksta mokslinių tyrimų. Apibendrinant galima teigti, kad nėra įrodymų, kad net ir nesant nustatytai nuo IgE priklausomai alergijai maisto produktams, jų eliminavimas gali pagerinti sergančiųjų atopiniu dermatitu odos būklę. Kaip jau minėta, lėtųjų alergijų egzemos patogenezė išlieka neaiški. Net ir apžvelgiant atliktus tyrimus, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų. Werfel et al (2007) teigia, kad „daugumoje paskelbtų klinikinių studijų alerginių reakcijų pasireiškimas atopinės egzemos atveju vertinamas iš karto, nors įprastai egzemos simptomai atsiranda po paros ar net vėliau, suvartojus tam tikro maisto, ir tai yra didelė problema“. Pvz., kontroliuojamame tyrime (toliau DBPCFC) (su karvės pienu, kiaušiniais, sojos pupelėmis ir/ar kviečiais), kuriame dalyvavo 73 atopiniu dermatitu sergantys pacientai, 22 atvejais buvo iššaukta greita alerginė reakcija, ir net 29 atvejais buvo stebimos lėto tipo egzemos reakcijos. Kitame tyrime, atliktame 2004 metais (Breuer et al), 25 % pacientų teigiamai reagavo į bandymą maistu, nors IgE reakcija į specifinius maisto baltymus buvo neigiama. DBPCFC, atliktame Niggemann et al 1999 metais, 10 proc. teigiamų reakcijų į maistą nebuvo susijusios su maistui specifiniais IgE (maisto alergija).

Žmonių maitinimosi tyrimuose tiriamų maisto produktų savybės bei jų poveikis dažnai yra nepakankamai dokumentuoti, todėl labai sunku objektyviai įvertinti klinikinį rezultatą (Moher et al, 2009). Taigi galima daryti prielaidą, jog maisto netoleravimo (lėtųjų maisto alergijų) įtaka atopinio dermatito eigai yra nepakankamai įvertinta ir reikalauja papildomų mokslinių tyrimų.

Žiedadulkių-maisto alergijos sindromas

Žiedadulkių - maisto alergijos sindromas (dar vadinamas burnos alergijos sindromu) yra dažnesnis, nei manoma. Pavyzdžiui, šienlige tam tikru gyvenimo laikotarpiu suserga 20 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų, tačiau dar 2 proc. šalies gyventojų kenčia ir nuo alergijos maistui sindromo.

Priežastys

Kai žmogus serga šienlige, jo organizme pasireiškia IgE medijuota alergija. „IgE yra antikūnas, kurį paprastai gaminame tam, kad galėtume kovoti su tokiomis parazitinėmis infekcijomis kaip maliarija. Dėl kažkokių priežasčių jie pradeda gamintis ir tiems žmonėms, kurie yra alergiški tokiems dalykams kaip žiedadulkės, ir jie suserga šienlige“, - aiškino Mančesterio universiteto profesorė Clare Mills. Problema ta, kad kai kurie maisto produktai turi baltymų, labai panašių į žiedadulkėse esančius baltymus - ypač jei tie maisto produktai vartojami švieži. Taigi alergiškų žmonių organizmas pagalvoja, kad jis susidūrė su žiedadulkėmis. „Dėl visko kalta imuninė sistema, kuri pradeda gintis, sukeldama alerginę reakciją“, - aiškino labdaros organizacijos „AllergyUK“ klinikinių paslaugų vadovė Amena Warner.

Taip pat skaitykite: Kokios gyvūnų rūšys nebuvo įtrauktos į senovės slavų racioną?

Simptomai

Žmonėms, kurie yra alergiški žiedadulkėms, dažnai paburksta ir pradeda niežėti burna, gerklė ir ausys. Tai įvyksta netrukus po to, kai suvalgoma maisto. Daugumai žmonių šie simptomai būna lengvi ir gana greitai praeina, tačiau kai kuriems simptomai gali pasireikšti stipriau. „Kai kuriais atvejais tai sukelia labai sunkias reakcijas“, - sakė A. Warner, pabrėždama, kad dėl alerginės reakcijos gali sutrikti kvėpavimas. Laimei, tai pasitaiko gana retai.

Rizikos faktoriai

Jei sergate šienlige, ar yra kitų veiksnių, dėl kurių gali išsivystyti alergija maistui? Šiuo metu C. Mills atlieka tyrimus, kurių metu analizuoja suaugusių žmonių alergijų modelius ir paplitimą, įskaitant tai, kaip atsiranda su žiedadulkėmis susijusi alergija maistui. C. Mills aiškina, kad suaugusieji nuo jos kenčia dažniau, negu vaikai, ir paprastai ji pradeda reikštis sulaukus 20 - 40 metų. „Dažniausiai tai būna susiję su alergija beržo ir alksnio žiedadulkėms. Vaisiai turi molekulę, kuri yra panaši į žiedadulkių molekulę, kuri sukelia šienligę. Prieš daugelį metų Švedijoje buvo nustatyta, kad apie 70 proc. žmonių, alergiškų beržų žiedadulkėms, taip pat reaguodavo ir į šviežius obuolius“, - sakė C. Mills. Tačiau tai priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo pačio produkto. „Per vieną tyrimą nustatėme, kad šių molekulių kiekis padidėja, jei obuoliai būna laikomi modifikuotoje aplinkoje. Žinoma, toks laikymo būdas leidžia mums valgyti obuolius net kovo mėnesį, ko paprastai padaryti negalėtume, tačiau, deja, tokie obuoliai turi daug didesnį alergenų kiekį“, - teigė C. Mills.

Maisto produktai, galintys sukelti alerginę reakciją

Tai priklauso nuo žiedadulkių, kurioms esate alergiški, rūšies, tačiau paprastai nuo šienligės kenčiantys žmonės būna alergiški šviežiems vaisiams, daržovėms, ankštinėms daržovėms bei riešutams. „AllergyUK“ yra parengusi naudingą informacijos suvestinę, kurioje išsamiai išdėsto, kurie maisto produktai gali sukelti alerginę reakciją, jei esate alergiški medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėms.

Medžių žiedadulkės: obuoliai, abrikosai, vyšnios, kalendros, kiviai, nektarinai, petražolės, persikai, kriaušės, slyvos, braškės, salierai, pupelių daigai, morkos, šparaginiai žirniai, žalieji pipirai, bulvės, sojos, pomidorai, pastarnokai, žirniai, bazilikai, pankoliai, raudonėliai, paprikos, pipirai, čiobreliai.
Žolių žiedadulkės: kiviai, melionai, apelsinai, arbūzai, datulės, bulvės, šveicariški mangoldai, pomidorai, kviečiai, žirniai, žemės riešutai.
Piktžolių žiedadulkės: obuoliai, melionai, apelsinai, persikai, pomidorai, arbūzai, salierai, morkos, žaliosios paprikos, svogūnai, saulėgrąžų sėklos, anyžiai, salierų druska, garstyčios, prieskoniai, kalendros, pankoliai, petražolės.

Nežinote, kokios rūšies žiedadulkėms esate alergiški? Tai galite nustatyti pagal tai, kada pajuntate alergijos simptomus. Jei šienligė užpuola kovo - gegužės pabaigos laikotarpiu, greičiausiai būsite alergiški medžių žiedadulkėms, jei gegužės - liepos mėnesiais - žolių žiedadulkėms, o jei birželio - rugsėjo mėnesiais - piktžolių žiedadulkėms. Žinoma, galite būti alergiški ir daugiau nei vienos rūšies žiedadulkėms, be to, augalų žydėjimo laikotarpiai gali persidengti. Maža to, žydėjimo pradžią gali pakeisti įvairūs aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, itin drėgnas ar sausas pavasaris bei vasara.

tags: #alergija #prieskoniai #sąrašas

Alergija prieskoniams: sąrašas, E-kodai ir poveikis sveikatai