Pietų Azijos gyventojai: geografinė apžvalga
Pietų Azija - regionas, apimantis Indijos subkontinentą, pasižymintis didžiule kultūrine ir geografine įvairove. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Azijos geografines ypatybes, gyventojų pasiskirstymą, ūkio bruožus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo dinamišku regionu.
Geografinė padėtis ir reljefas
Pietų Azija įsikūrusi tarp Pietvakarių ir Pietryčių Azijos, prie Bengalijos įlankos ir Arabijos jūros. Regionas užima maždaug 4 480 000 km² plotą. Jį sudaro šios valstybės: Indija, Pakistanas, Bangladešas, Nepalas, Butanas, Šri Lanka ir Maldyvai.
Didžiąją Pietų Azijos dalį užima plokščiakalniai ir kalnai. Kalnai užima didžiąją Indokinijos dalį, driekiasi iš šiaurės per visą pusiasalį iki pietinio jo pakraščio. Žemyne stūkso Himalajų kalnai, Dekano plokščiakalnis, o tarp Dekano plokščiakalnio ir Himalajų kalnų plyti Indo Gango žemuma. Pietų Azijoje taip pat plyti Taro dykuma.
Klimatas
Didžiajai Pietų Azijos teritorijos daliai būdingas musoninis klimatas. Indostano ir Indokinijos pusiasaliuose pučia musoniniai vėjai, kurie lemia ryškius metų laikų skirtumus. Vasarą vyrauja drėgni vėjai nuo Indijos vandenyno, nešantys gausius kritulius, o žiemą - sausi vėjai nuo žemyno, sukeliantys sausras.
Klimatas regionuose skiriasi priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio ir atstumo nuo jūros. Nepalas pasižymi skirtingu klimatu regionuose.
Taip pat skaitykite: Prisiminimai filme "Amerikietiškas pyragas"
Gyventojai
Pietų Azijoje gyvena penktadalis pasaulio gyventojų. Čia yra antroji pagal žmonių skaičių pasaulio valstybė - Indija ir viena iš tankiausiai gyvenamų šalių - Bangladešas. Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Tankiausiai gyvenamos derlingos žemumos ir upių deltos, o kalnuotos ir dykumingos teritorijos apgyvendintos rečiau.
Pietinėje Indokinijos dalyje gyvena malajiečiai, Indostano žemumoje - įvairios tautos, vadinamos bendru indų vardu, o Indostano pietinėje dalyje - dravidai, kurie savo kalba gerokai skiriasi nuo pagrindinių Indijos gyventojų. Arabijos pusiasalyje gyvena senieji Arabijos gyventojai - arabai. Daugelis Pietų Azijos gyventojų pasižymi tamsios odos spalva ir kitais išoriniais juodosios rasės bruožais.
Religijos
Pietų Azijos šalyse išpažįstamos visos didžiosios pasaulio religijos. Didžioji dauguma pasaulio hinduistų gyvena Indijoje. Hinduizmo šventaisiais tekstais laikomos Vedos - tai kūriniai, skirti dievų pašlovinimui. Pats žodis „veda“ reiškia „vydėjimas, regėjimas ir žinojimas“. Taip pat prie Vedų priskiriami jų komentarai, iš kurių žymiausi yra filosofinio pobūdžio kūriniai - Upanišados. Hinduizmas garbina daug dievų, vienas iš pagrindinių yra Krišna.
Be hinduizmo, Pietų Azijoje paplitęs islamas, budizmas, krikščionybė, sikhizmas ir kitos religijos. Religijų įvairovė lemia kultūrinį regiono savitumą ir tradicijų gausą.
Ūkis
Apie 70 % Pietų Azijos gyventojų - žemdirbiai. Dirbami laukai, kur auginami ryžiai, arbatkrūmiai, medvilnė, cukranendrės, kviečiai. Auginami taip pat kinmedžiai, iš kurių žievės gaminami vaistai nuo maliarijos, ir kokoso palmės, iš kurių riešutų spaudžiamas kokoso aliejus. Didelę reikšmę turi kaučiukmedžių plantacijos. Šalis garsėja arbatos ir prieskonių eksportu.
Taip pat skaitykite: Ar verta žiūrėti "Amerikietiškas pyragas: Klasės susitikimas"?
Šiuo metu labai populiaru lyginti kultūras, o Pietų Azijos šalys turi ką pasiūlyti pasauliui. 1998-2000 m. Azijoje gauta daug investicijų į įvairias ūkio šakas.
Gamtos ištekliai
Pietų Azijoje gana gausūs geležies, akmens anglių ir spalvotųjų metalų telkiniai. Nepalas turi vertingų miškų pietinėse ir šiaurinėse dalyse. Miško produktai yra pagrindiniai Nepalo eksporto objektai. Pagrindinis eksportas yra maistas ir gyvi gyvūnai, gėrimai ir tabakas, mineralinis kuras ir chemikalai.
Pakistanas turi puikų kanalų tinklą iš Indo ir jo intakų. Indas kyla iš Himalajų sniego ir teka iš šiaurės į pietus.
Valstybių apžvalga
- Indija: Antroji pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, pasižyminti didele kultūrine ir geografine įvairove.
- Pakistanas: Lygumų, plynaukščių ir kalnų žemė, padalinta į rytinius ir vakarinius regionus.
- Bangladešas: Tankiausiai apgyvendinta šalis, turinti atogrąžų klimatą.
- Nepalas: Kalnuota šalis, vadinama Himalajų Karalyste.
- Butanas: Maža kalnų valstybė, išsiskirianti savo kultūros išsaugojimu.
- Šri Lanka: Sala valstybė, garsėjanti arbatos plantacijomis ir atogrąžų gamta.
- Maldyvai: Salų valstybė, populiari tarp turistų dėl savo nuostabių paplūdimių ir povandeninio pasaulio.
Pietvakarių Azija: Geografinė apžvalga
Pietvakarių Azija - didžiulė teritorija, besidriekianti nuo Viduržemio ir Raudonosios jūrų vakaruose iki Indo žemumos ir aukštų kalnų grandinių rytuose. Šis regionas pasižymi unikaliomis geografinėmis, klimatinėmis ir kultūrinėmis ypatybėmis.
Reljefas ir geologija
Pietvakarių Azija - kalnuotas kraštas. Kalnų ir kalvynų juosta tęsiasi nuo Mažosios Azijos pusiasalio iki pat Hindukušo kalnų. Tai jaunų raukšlinių kalnų sistema, kurioje kalnodaros procesai dar nepasibaigę. Arabijos pusiasalį užima didžiulis Arabijos plokščiakalnis, kuris yra buvusio Gondvanos žemyno dalis. Jo pagrindą sudaro labai senos uolienos: granitai, gneisai, skalūnai. Plokščiakalnio vakaruose šios uolienos iškyla į paviršių ir stačiais šlaitais leidžiasi į Raudonąją jūrą. Ji, kaip ir šiauriau esanti Akabos įlanka bei Negyvoji jūra, susidarė lūžių, skiriančių Arabijos pusiasalį nuo Afrikos, juostoje. Rytuose plokščiakalnis nusileidžia į Persų įlanką ir Mesopotamijos žemumą.
Taip pat skaitykite: Mokslas, mityba ir laiminga klasė
Per tūkstančius metų Mesopotamijos žemumą nuklojo iš kalnų Tigro ir Eufrato bei jų intakų atneštas smėlis, molis, dumblas. Per potvynius upės išsiliedavo ir sąnašomis nuklodavo slėnius bei deltas. Čia susidarė labai derlingas žemės sluoksnis.
Klimatas
Pietvakarių Azija plyti subtropikų ir atogrąžų klimato juostose. Pusę metų trunkančią vasarą teritorija veikiama itin sausų vėjų - pasatų. Todėl šiuo metų laiku čia būna labai karšta ir sausa. Oras Arabijos pusiasalyje įkaista iki +40 - 50 oC. Žiemą vakarų vėjai iš Viduržemio jūros neša ilgai lauktą vėsą ir drėgmę. Tačiau ir šiuo metų laiku termometro stulpelis Arabijos pusiasalyje dažnai pakyla aukščiau kaip iki +20 oC. Kritulių iškrinta labai nedaug. O dėl stipraus garavimo ir purių dirvožemių vanduo tuojau pat susigeria.
Tokios klimato ypatybės pavertė Pietvakarių Aziją dykumų ir pusdykumių kraštu. Rub el Halio, Didžiojo Nefudo ir kitos dykumos labai panašios į Saharą. Dėl didelių temperatūros skirtumų kalnai dykumose sparčiai dūla. Pirmiausia susidaro akmeningosios plynės. Toliau nuo jų yra smėlingosios dykumos. Dykumų smėlio spalva skiriasi. Ji priklauso nuo uolienų, kurioms sudūlėjus susidarė smiltelės. Didžiojo Nefudo dykumoje smėlis rausvo atspalvio, nes ši dykuma susidarė dūlant raudoniems smiltainiams. Pakraščiuose, kur į paviršių iškyla bazaltinės uolienos, smėlis pilkas.
Kadangi kritulių Pietvakarių Azijoje iškrinta nedaug, miškų šiame regione beveik nėra. Tik Viduržemio jūros pakrantėje ir aukštesniuose kalnuose, kur iškrinta daugiau kritulių, yra nedidelių giraičių.
Istorija ir kultūra
Pietvakarių Azijoje atsirado pirmieji žmonijos istorijoje miestai, susiformavo seniausios civilizacijos, kilo trys pasaulinės religijos: judaizmas, krikščionybė, islamas. Teritoriją tarp Viduržemio jūros ir Persų įlankos įprasta vadinti Artimaisiais Rytais. Tai savotiškas sausumos ir kultūros tiltas, jungiantis Aziją, Afriką ir Europą. Kaip tik šioje žemėje iš susijungusių žemdirbių kaimų jau prieš 6500 metų atsirado pirmieji žmonijos istorijoje miestai, suklestėjo pirmosios palyginti aukštos civilizacijos. Kalendorius, laiko skaičiavimas, ratas, skaičiai atsirado Rytuose. Čia buvo padėti astronomijos, matematikos, medicinos mokslų pagrindai.
Islamo religija kilo VI a. Tai svarbiausia Pietvakarių Azijos šalių religija. Ją išpažįstantys vadinami musulmonais. Jų dievas yra Alachas, o jo pranašas - Mahometas, gimęs Mekoje, dabartinėje Saudo Arabijoje. Musulmonai turi šventąją knygą - Koraną. Musulmonų maldos namai yra mečetės. Jos turi vieną ar kelis bokštus, vadinamus minaretais. Iš jų tikintieji kviečiami melstis. Mečetes puošia įvairūs raštai, Korano ištraukos. Musulmonai turi daug švenčių. Per jas meldžiamasi, pasninkaujama. Kiekvieno musulmono pareiga - bent kartą gyvenime aplankyti šventąjį miestą Meką.
Gyventojai
Pietvakarių Azijoje yra daug valstybėlių. Jų gyventojai priklauso įvairioms tautybėms. Arabijos pusiasalyje ir Mesopotamijos žemumoje įsikūrę arabai. Mažosios Azijos pusiasalyje gyvena turkai, kurdai, Irano kalnyne - persai. Pietvakarių Azija apgyventa labai retai dėl klimato ypatybių ir paviršiaus. Tankiausiai gyvenama jūrų pakrantėse ir palei didžiąsias upes. Karštosiose dykumose nuolatinių gyventojų beveik nėra. Sėsliai žmonės kuriasi tik oazėse.
Maždaug prieš 10 tūkst. metų Mesopotamijoje, atsirado sėslių gyventojų. jie pradėjo verstis žemdirbyste. Tačiau kaitros išdegintoje žemėje, kur lyja labai retai, trūko vandens. Tigras ir Eufratas buvo vienintelis vandens šaltinis. Laikui bėgant, žmonės išmoko patvenkti šias upes, o jų vandenį nukreipti į drėkinamus pasėlius. Todėl buvo kasami kanalai, įrengiamos sudėtingos drėkinimo sistemos. Taip atsirado drėkinamoji žemdirbystė. Kaip tik čia pradėti auginti pirmieji javai (kviečiai, miežiai, avižos), prijaukinti laukiniai gyvuliai. Didėjant drėkinamų žemių plotui, atsirado pakankamai maisto, dėl to sparčiai daugėjo gyventojų, žmonės galėjo imtis kitų verslų.
Naftos reikšmė
Pramoninė naftos gavyba Persų įlankos šalyse prasidėjo XX a. viduryje. Regionui tenka daugiau kaip 65% pasaulio naftos atsargų. Sakoma, kad čia naftos daugiau nei vandens. Randama po dykumų smėliais, įlankos dugnu. Naftos turi visos šalys. Daugelyje vietų ji slūgso arti paviršiaus, tad išgauti nesudėtinga ir pigu. Per dieną išsiurbiama trečdalis pasaulyje išgaunamos naftos. Čia esančioms valstybėms jos daug nereikia, todėl didžioji dalis eksportuojama.
Per trumpą laiką klajoklių palapinių, skurdžių kaimelių, nedidelių miestų vietoje išaugo didmiesčiai. Jie panašūs į europietiškus: plačios gatvės, daugiaaukščiai gyvenamieji ir verslo pastatai, dangoraižiai. Anksčiau statyboms naudotą molį, akmenis pakeitė stiklas, betonas, plienas. Miestuose apstu didžiausių pasaulio firmų atstovybių, kuriose sudaromos sutartys su naftos turtingiausiomis valstybėmis. Prašmatnūs pastatai stebina net vakariečius.
Naftos ištekliai nėra neišsenkami. Tai puikiai supranta valstybių vadovai, gyventojai. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo jos eksporto, šalyse sparčiai kuriama pramonės šakų. Vis daugiau naftos perdirbama vietoje, ir už didesnę kainą eksportuojama jau gatava produkcija. Dėl derlingos žemės trūkumo šalys anksčiau labai priklausė nuo maisto produktų importo. Įrengusios brangiai kainuojančius druskingo jūros vandens gėlinimo įrenginius, apsirūpino gėlu vandeniu. Drėkinimo kanalais, vamzdžiais vanduo keliauja į dykumas, drėkina pasėlius. Vis daugiau žemės ūkio produkcijos šalys pasigamina pačios . Kai kurios daug pajamų gauna iš turizmo.
Didžiulį pelną duodanti Alacho dovana padarė nemaža problemų. Iš gręžinių trykštanti nafta smarkiai teršia aplinką. Per karą Persų įlankoje buvo padegta daug gręžinių. Didžiulį įlankos plotą padengė išsiliejusios naftos plėvelė. Ji užnuodijo vandenį, sunaikino daug gyvūnų. Dykumoje liko galybė rūdijančių ginklų, nesprogusių minų. Valstybės tapo priklausomos nuo svetimos darbo jėgos, naftos kainų pasaulyje.
Bahreinas: perlų ir naftos kraštas
Persų įlankoje, iš rytų skalaujančioje Arabijos pusiasalį, plyti Bahreino salos. Tai savarankiška valstybė - Bahreinas. Salyne yra 25 salos ir salelės. Didesnioji salyno dalis - bevaisė pusdykumė. Smėlyje auga vien saksaūlai ir pavieniai žolės kuokštai. Tiktai Sitros saloje ir didžiųjų miestų apylinkėse, oazėse, daug sodų. Bahreino gyventojai verčiasi daržininkyste ir sodininkyste, augina datules, citrusus, granatus, figmedžius, mangamedžius, vynuoges, migdolus ir kitus pietų vaisius. Mažesnę reikšmę turi javai. Gėlo vandens salose maža, jis imamas iš artezinių šulinių. Kai kuriose vietose gėlas vanduo trykšta versmėmis net iš Persų įlankos dugno. Vietiniai gyventojai turi įdomų būdą tam vandeniui pasiekti. Į versmę įstatomas bambukinis vamzdelis, kurio vienas galas kyšo virš vandens paviršiaus.
Pagrindiniai Bahreino gyventojai - arabai - gyvena Bahreino, Muharako ir Sitros miestuose. Didžiausi gyvenamieji rajonai - susijungę Manamos ir Muharako miestai, įsikūrę atskirose salose, tačiau jungiami penkių kilometrų dambos. Vandens ir žalumos gausumas - svarbiausias Manamos peizažo bruožas. Įlankoje ir pratakose tarsi veidrodyje atsispindi didelių pastatų siluetai ir keisčiausiai susipynę medžių vainikai. Mieste yra išlikusių pastatų, statytų prieš daugelį amžių tradiciniu arabų architektūros stiliumi. Pagrindinė statybinė medžiaga yra kalkės ir koralų plokštės, imamos iš Persų įlankos dugno. Greta prabangos ir komforto viešpatauja neturtas. Skurdūs kvartalai su netvarkingai išsimėčiusiais palaikiais nameliais būdingi Manamos ir kitų miestų pakraščiams.
Didžiausias šalies gamtos turtas - nafta. Salyno pakrantės vandenyse daug žuvų. Tačiau seklumose ne tik žvejojama, bet ir renkami perlai. Bahreino perlų verslavietės garsėja visame pasulyje. Buvo laikai, kai į įlanką išplaukdavo daugiau kaip tūkstantis valčių su 20 tūkstančių perlų ieškotojų. Dabar valčių triskart sumažėjo, o perlų rinkėjai dirba naftos verslovėse ir naftos perdirbimo gamyklose. Perlai renkami taip pat, kaip ir prieš daugelį metų. Turbūt nėra sunkesnio ir labiau alinančio darbo. Nerdami į jūros dugną, perlų rinkėjai nesivelka specialių darbužių, o tik užspaudžia mediniais spaustukais nosiarykles. Kiekvienas prie šono mediniame dėkle turi durklą apsiginti nuo ryklių ir kitų jūros plėšrūnų. Vandenyje jie išbūna 45 -50 sekundžių, retais atvejais 60-70 ar 90 sekundžių. Perlų rinkėjai be perstojo nardo į vandenį 6, 8 valandas per parą, darydami tik trumpas kelių minučių pertraukas. Rinkėjas šoka iš valties ir, nusitvėręs už lyno, prie kurio pririštas didžiulis akmuo, neria į 10-20 m gylį. Viena ranka jis laikosi už akmens, kita renka kriaukles į nedidelį krepšelį, pakabintą ant kaklo. Vertingiausiais laikomi taisyklingos apvalios formos perlai. Perlai dažniausiai būna balti, rausvi ir gelsvi, o kartais ir juodi.
Adenas: miestas uolose
Arabijos pusiasalis - milžiniška dykuma. Tik dėl puikios drėkinimo sistemos, kai kurios jos dalys tapdavo oazėmis. Daugelį amžių prieš mūsų erą čia jau buvo daugybė kanalų, užtvankų, šulinių. Kraštas klestėjo. Bet ateidavo užkariautojai, ir nuniokodavo drėkinimo sistemą. Ir šalis vėl virsdavo dykuma. Darbšti liaudis atstatydavo tai kas sugriauta, tačiau ateidavo kiti užkariautojai, ir vėl viskas kartodavosi.
Didžiulės naftos saugyklos Adene, Adeno įlankos pakrantėje, primena tuos laikus, kai čia atplaukdavo pasipildyti kuro Didžiosios Britanijos laivai. Beje, visa tai jau praeitis. Britanijos tvirtovės Adeno jau nebėra, kaip nėra ir pačios britų imperijos. Adenas - į uolas įsirėžęs miestas. Jis įsikūręs tarsi tarpekliuose ir todėl susiskaidęs į kelis beveik izoliuotus rajonus. Kai kur patekti iš vieno kvartalo į kitą galima tik perėja. Trys rajonai plyti palei vandenyno pakrantę, o ketvirtąjį užstoja kalnų grandinės. Savitas sostinės senasis arabų kvartalas - Adeno Krateris. Bet kuriuo metu gatvėse pilna žmonių. Girgžda vežimai, šūkauja berniukai, pardavėjai maldaujamai perša savo neįmantrias prekes, kavinėse oriai šnekučiuojasi seniai. Arabų kvartalai, nors iš pažiūros ir panašūs, vis dėlto skiriasi vienas nuo kito. Kraterio ypatumas tas, kad jis dar labai susijęs su kaimu ir dykuma. Jemeno liaudies buities ir papročių negalima suprasti, nežinant apie gentinę gyventojų struktūrą. Jemeno Liaudies Demokratinę Respubliką sudaro šimtai genčių. Atvykėliui visi Kraterio gyventojai atrodo panašūs.
Adeno uostas - egzotiškas. Greta solidžių okeaninių lainerių, ilgų kaip driežai tanklaivių ir druskos prisigėrusių seinerių supasi ant vandens mažų laivelių flotilė. Tai tradicinės arabų feliugos, kadaise skrosdavusios Indijos vandenyno bangas. Plečiasi ir auga Adeno uostas kaip pramoninės žvejybos bazė. Čia daug padėjo Tarybų Sąjunga. Jemeniečiai mokosi pramoninės žūklės, žuvų apdirbimo ir gatavos jos produkcijos pasaulinėms rinkoms ruošimo.
Mesopotamija: senovės civilizacijų lopšys
Šita didelė lyguma šiaurėje yra virtusi kalvota plynaukšte ir vadinama Džezyra. Čia subtropikai. Į pietryčius lyguma pamažu žemėja, jos klimatas darosi vis sausesnis ir pagaliau pietuose pereina į atogrąžų dykumą. Mesopotamijoje nuo senų neatmenamų laikų tankiai gyventa. Ji buvo vienas didžiausių senųjų civilizacijų centrų, vieta, kur buvo įsikūrusios senovės valstybės Asirija ir Babilonija. Jos archeologinis palikimas vienas didžiausių pasaulyje. Dabar čia pastatytas specialus pastatas senoviniams arabų manuskriptams (senovės rankraščiams) laikyti, surinkta didelė numizmatikos kolekcija, turinti apie 40 tūkst. monetų, kurių daugelis unikalios. Atliekami restauravimo darbai Babilone ir Chatroje. Persų įlankos pakrantėje atrastos III tūkstantmečio pr. m. e. Tarpupyje daug didelių senovinių miestų.
Iš lėktuvo Mesopotamija atrodo kaip pilkšva ruda lyguma su retais žaliais lopais, juodais keliais ir takais. Didžiuliai šalies nacionaliniai turtai, slūgsantys persų įlankos pakrantėje, - gausūs naftos telkiniai. Dar visai neseniai jos gavybą tvarkė visagalės naftos monopolijos. Dabar naftos gavyba bei jos perdirbimas yra liaudies rankose ir tarnauja Irako nepriklausomybei ir laisvei. Socialistinės šalys, tarp jų ir Tarybų Sąjunga, padeda irakiečiams dirbti šį sunkų darbą. Naftos gavybai ir perdirbimui netolimoje ateityje bus sukurta daug chemijos pramonės šakų, kas visiems Irako gyventojams užtikrins darbą, pasiturintį ir kultūringą gyvenimą. Naftos pramonė duos šaliai lėšų plėtoti žemės ūkį. Pietuose, kur susilieja Tigras ir Eufratas, darbtūs arabai augina datules. Šių upių pakrantėse auga daugiau kaip 30 mln. datulių, o Šat el Arabo pakrantėse, didžiausioje pasaulyje plantacijoje, auginama 450 rūšių keliasdešimt milijonų palmių. Kasmet iš Basros uosto į visus žemynus išsiunčiamas šis saldus krovinys. Šiandieniniame Irake kiekvieno, kas padarys žalos datulių plantacijoms, laukia rūsti bausmė. Tatai ir nenuostabu. Datulės užima antrą vietą po naftos šalies eksporte. Irakui tenka beveik 70% visos pasaulinės šių vaisių prekybos.
tags: #pietu #azijos #gyventojai #geografija #8 #klase