Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimai dėl arklienos mėsos produktuose: priežastys ir pasekmės
Įvadas
Pastaruoju metu visoje Europoje kilo didelis susirūpinimas dėl maisto produktų klastojimo, ypač dėl arklienos aptikimo produktuose, kurie turėtų būti pagaminti iš jautienos. Ši problema palietė ir Lietuvą, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti galimus klastojimo atvejus ir užtikrinti vartotojų teises.
Arklienos skandalas Europoje ir Lietuvos atsakas
Airijos maisto saugumo tarnyba (AMST) pranešė, kad kai kuriuose „jautienos“ mėsainiuose, parduodamuose Britanijos ir Airijos supermarketuose, buvo rasta arklių DNR. AMST pareiškė, kad mėsa atkeliavo iš Airijos „Liffey Meats“ ir „Silvercrest Foods“ bei britų „Dalepak Hambleton“ maisto ruošimo gamyklų. Tuo pačiu informuojama, jog mėsa „nekelia pavojaus sveikatai“.
Reaguodama į šiuos įvykius, Lietuvos VMVT pradėjo tirti šalies rinkoje parduodamus maisto produktus, kurių sudėtyje yra jautienos. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriami šaldyti lazanijos, koldūnai, šaldyti kebabai, mėsos kukuliai, mėsainiai ir kiti produktai. Tyrimų tikslas - nustatyti, ar nėra klastojimo atvejų, kai jautiena pakeičiama arkliena.
Tyrimų metodika ir rezultatai
VMVT taikė specialius laboratorinio tyrimo metodus, kuriais buvo skaičiuojamas arklienos, kiaulienos ir kitų gyvulių rūšių DNR kiekis atrinktuose mėginiuose. Pagal Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, klastote būtų laikomas toks gaminys, kurio sudėtyje nustatoma daugiau kaip 1 proc. ženklinimo etiketėje nenurodytos gyvūno rūšies mėsos.
VMVT pranešė, kad nė viename pastaruoju metu ištirtame maisto produktų mėginyje arklienos DNR neaptikta. Tai rodo, kad Lietuvos rinkoje parduodami jautienos produktai yra kokybiški ir atitinka ženklinimo reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
"Maxima" atsargumo priemonės
Dėl įtarimų, kad gali būti rasta arklienos, prekybos tinklas "Maxima" ketvirtadienį skubiai iš prekybos pašalino "Kuršu Zeme" pagamintus mėsos konservus - tuos, kurių sudėtyje yra ne tik jautienos, bet ir kiaulienos bei vištienos, pranešė lrytas.lt. Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba, patikrinusi šalies mėsos perdirbimo įmonę "Forevers", jos gaminamuose jautienos produktuose rado arklienos DNR, o ketvirtadienį pradėjo tikrinti ir į kitas įmones, tarp jų - "Kuršu Zeme". "Tai - keturių rūšių konservai: troškintos jautienos, troškintos kiaulienos, troškintos vištienos ir kiaulienos kotletai pomidorų padaže. Jais neprekiausime tol, kol paaiškės šiuo metu vykdomo tyrimo rezultatai", - lrytas.lt sakė "Maxima" atstovė Olga Malaškevičienė.
ES masto tyrimas ir jo reikšmė
Didelį maisto produktų klastojimo atvejų tyrimą visoje ES paskatino pradėti keliose šalyse nustatyti atvejai, kai įvairiuose šaldytuose maisto produktuose ir pusgaminiuose buvo nustatyta arklienos DNR, nors jų ženklinime buvo nurodyta, kad šie produktai pagaminti tik iš jautienos. Įgyvendinant EK rekomendacijas, Lietuvoje ir kitose ES šalyse jautienos produktai dėl galimų klastočių bus intensyviai tiriami visą vasario ir kovo mėnesį. Apibendrinus tyrimų rezultatus EK vertins klastojimo mastą ir spręs dėl priemonių, būtinų vartotojų teisėms užtikrinti.
Arkliena - maistas ar klastotė?
VMVT pranešime pabrėžiama, kad tyrimai susiję su neteisingu maisto produktų ženklinimu ir vartotojų klaidinimu, o ne su maisto produktų sauga. Pranešime teigiama, kad arkliena leidžiama žmonių maistui, kai kuriose šalyse ši mėsa laikoma delikatesu, tačiau maisto produktų gamintojai ir tiekėjai privalo užtikrinti, kad galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms skirtų fasuotų maisto produktų etiketėse būtų nurodyti visi gaminio ingredientai, taip pat ir gyvūno rūšis.
Kiti VMVT veiklos barai
Be arklienos tyrimų, VMVT vykdo ir kitas svarbias funkcijas, susijusias su maisto sauga ir gyvūnų sveikata. Pavyzdžiui, tarnyba kontroliuoja kiaulių marą, kuris kelia didelį nerimą kiaulių augintojams ir daro įtaką kiaulienos kainoms.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo sausio 18 dienos Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba panaikino laikinus apribojimus eksportuoti kiaulieną ir jos produktus į Rusiją iš Kauno apskrities.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?
Tačiau kiaulių marui nesitraukiant , kiaulių augintojų neapleidžia nerimas. Skaičiuojami nuostoliai dėl sustojusio kiaulių eksporto ir krintančių kiaulienos supirkimo kainų vidaus rinkoje. Ištikus bėdai, verslas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kol kas sulaukia tik pagausėjusių reikalavimų, grasinimų, o ne pagalbos. Jonavos rajone siautėjantis maras smogė visam kiaulininkystės ūkiui.
VMVT taip pat prižiūri, kaip kiaulininkystės ūkiai laikosi Europos Komisijos (EK) parengtų Gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų. Nuo šių metų pradžios kiaulininkystės ūkiai turi laikytis Europos Komisijos (EK) parengtų Gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų. Nebestebins garduose įrengti žaislai kiaulių smalsumui tenkinti, tyla ir ramybė, geresnis apšvietimas ir kiti pokyčiai.
Kiaulienos kainų svyravimai ir ateities perspektyvos
Dėl brangstančių pašarų ir augančio maisto produktų vartojimo Azijoje, ypač Kinijoje, kyla kiaulienos kainos. Parduotuvių lentynose netrukus pasirodys brangesnė kiauliena ir jos produktai. Ūkininkams jau dabar brangiau mokama už kiaules, tačiau jie neskuba džiaugtis po ilgo laiko pakilusiomis supirkimo kainomis.
Žemės ūkio ministras siūlo mažinti reikalavimus augintojams, kad daugėtų kiaulių. K. Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, neaplenks kiaulienos kainų šuolis. Ilgiau tramdyti kainų neįmanoma. Kainos kyla dėl per mažos kiaulių pasiūlos. „Neįmanoma ilgiau išlaikyti tokių kainų, kokios yra dabar. Kiaulių augintojai įspėja apie kitąmet gresiantį kiaulienos trūkumą. Visame pasaulyje ūkininkai parduoda savo bandas, nes dėl rekordiškai aukštų pašarų kainų nebeišgali išmaitinti gyvūnų.
Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?
tags: #maisto #ir #veterinarijos #tarnyba #arklienos #tyrimai