Žagarėlių receptas be kiaušinių: minkšti, purūs ir prisiminimais dvelkiantys

Žagarėliai - tai ne tik skanus desertas, bet ir kelionė į vaikystę, prisiminimai apie jaukius namus ir mamos kepinius. Šis receptas skirtas tiems, kurie nori pasigaminti minkštus, purius žagarėlius be kiaušinių, kupinus nostalgijos ir šilumos.

Ingredientai žagarėliams be kiaušinių

  • Kiaušinių tryniai - 3 vnt.
  • Miltai ~ 2,5 stiklinės (apie 400 g)
  • Grietinė - 1 valgomasis šaukštas
  • Pienas - 0,5 stiklinės (apie 125 ml)
  • Cukrus - 1 valgomasis šaukštas su kaupu
  • Konjakas arba degtinė - 2 valgomieji šaukštai
  • Druska - žiupsnelis
  • Augalinis aliejus žagarėlių kepimui
  • Miltinis cukrus žagarėlių apibarstymui

Gaminimo eiga

  1. Kiaušinių trynius paplakame šakute, dedame grietinę, išmaišome.
  2. Pilame pieną, konjaką, beriame druską, cukrų ir vėl išmaišome.
  3. Miltus sijojame į dubenį ir maišome, kol bus galima minkyti tešlą rankomis. Miltų po truputį berkite, vis maišydami tešlą. Kai tešla bus per tiršta maišyti, pradėkite ją minkyti rankomis. Miltų berkite tiek, kad gautumėte labai minkštą, tačiau prie rankų nelimpančią kočiojamą tešlą. Tešla turi būti minkšta ir elastinga, tačiau nebekibti prie rankų.
  4. Užminkytą žagarėlių tešlą dedame į dubenį, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pastovėti 30 minučių.
  5. Paviršių, ant kurio kočiosime žagarėlių tešlą, ištepame augaliniu aliejumi. Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio.
  6. Tešlą kočiojame dalimis, kuo ploniau, supjaustome trikampėmis ar keturkampėmis juostelėmis, įpjauname kiekvienos juostelės vidų ir vieną juostelės galą ištraukiame per įpjovą. Iškočiokite tešlą į maždaug 5 mm storio lakštą. Supjaustykite kvadratėliais ar stačiakampiais, kiekvieno centre padarykite kelių centimetrų ilgio įpjovą.
  7. Puode įkaitiname augalinį aliejų. Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Įdėkite vieną žagarėlį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti. Jei turite specialų termometrą, pakaks aliejaus temperatūrą pamatuoti su juo - ji turi siekti 160 ᵒC. Jei termometro neturite, paprasčiausias būdas temperatūrai patikrinti: įdėkite į puodą su aliejumi vieną žagarėlį - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.
  8. Kepame po kelis žagarėlius vienu metu, kol gražiai apskrus. Žagarėlius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Žagarėlius apverskite, kad tolygiai iškeptų ir apskrustų iš abiejų pusių.
  9. Iškepę žagarėliai dedami ant popierinės servetėlės, kad susigertų aliejus.

Svarbūs patarimai, norint iškepti tobulus žagarėlius

  • Miltų kiekis: Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų. Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Jei naudojate „Ekstra“ tipo miltus, turėkite omenyje, kad jie stipriai brinksta - geriau įberkite truputį mažiau nei per daug!
  • Saldumas: Mėgstate labai saldžiai? Cukraus kiekį galite didinti net dukart. O gal priešingai, mieliau renkatės vos juntamą subtilų saldumą? Tuomet jauskitės drąsiai ir cukraus kiekį mažinkite.
  • Aliejaus temperatūra: Pirmoji paslaptis - tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Todėl iš pradžių aliejaus temperatūrą patikrinkite su termometru ar vienu tešlos lapeliu. Kaip virti, kad neprisigertų aliejaus? Pirmoji paslaptis - tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs.
  • Minkšti ar trapūs: Yra mėgstančių ir verdančių trapius žagarėlius, tačiau aš - visiška minkštų ir purių žagarėlių gerbėja; todėl toks yra ir šis receptas. Tam, kad žagarėliai pavyktų minkšti, reikalingas slaptasis ingredientas.

Alternatyvūs receptai ir ingredientai

Žagarėliai su kefyru

Viena iš populiarių žagarėlių variacijų - žagarėliai su kefyru. Kefyras suteikia tešlos minkštumą ir netgi praturtina skonį subtilia rūgštele. Žagarėliai, pagaminti su kefyru, atveria gilias eksperimentų galimybes. Galite praturtinti tešlą cinamonu ar citrinos žievele, norėdami suteikti subtilių skonio niuansų. Arba įberti aguonų arba riešutų, kad desertui būtų suteiktas papildomas tekstūros sluoksnis.

Reikės:

  • 2 kiaušinių
  • 100 g grietinės
  • 100 g kefyro
  • 400 g miltų
  • 0. 5 a.š. sodos
  • 2 v. š. cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • aliejaus kepimui
  • miltelinio cukraus žagarėliams apibarstyti

Kaip gaminti:

  1. Kiaušinius išplakiau su cukrumi ir druska.
  2. Į išplaktus kiaušinius įdėjau grietinės, kefyro su soda ir išmaišiau.
  3. Liko suberti miltus ir išminkyti tešlą. Tešla turi būti minkšta, bet nelipti prie rankų.
  4. Tešlą iškočiojau ant miltais pabarstytos lentos - plonai kočioti nereikia!

Senoviniai močiutės žagarėliai su kefyru - tai autentiškas lietuviškas desertas, kuris mūsų šeimose perduodamas iš kartos į kartą. Šis receptas išsiskiria tuo, kad vietoj įprasto pieno naudojamas kefyras, kuris suteikia žagarėliams ypatingą tekstūrą ir švelnų rūgštelėjimą. Šie traškūs, lengvi ir ore ištirpstantys saldumynai dažniausiai būdavo gaminami per didžiąsias šventes, o ypač per Užgavėnes. Kefyras tešloje ne tik pagerina skonį, bet ir padaro žagarėlius minkštesnius bei lengviau virškinamus.

Trapių žagarėlių receptas

Ingredientai:

  • 2 kiaušiniai
  • ~300 g miltų
  • 50 ml pieno
  • 50 g sviesto
  • 1,5 valgomojo šaukšto cukraus
  • Žiupsnelis druskos
  • Augalinis aliejus žagarėlių kepimui
  • Miltinis cukrus žagarėlių apibarstymui

Gaminame:

  1. Į dubenį mušame kiaušinius, beriame druską, cukrų, pilame pieną, tirpintą sviestą ir viską gerai išplakame.
  2. Miltus dalimis sijojame į dubenį ir maišome, kol bus galima minkyti žagarėlių tešlą rankomis. Miltų reikės tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų.
  3. Tešlą dedame į dubenį, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pastovėti 20-30 minučių.
  4. Paviršių, ant kurio kočiosime tešlą, apibarstome miltais.
  5. Iš tešlos kočiojame kuo plonesnį lakštą, jį pjaustome trikampėmis ar keturkampėmis juostelėmis, įpjauname kiekvienos juostelės vidų ir vieną juostelės galą ištraukiame per įpjovą.
  6. Puode įkaitiname augalinį aliejų ir kepame po kelis žagarėlius vienu metu, kol gražiai apskrus.
  7. Iškeptus žagarėlius dedame ant popierinio rankšluosčio ar servetėlės, kad susigertų aliejaus perteklius.

Galimos ingredientų alternatyvos

  • Nors tradiciškai naudojamas kefyras, jį galima pakeisti rauginto pieno produktais - pasukomis arba rūgpieniu.
  • Cukraus pudrą galima pagaminti sumalus įprastą cukrų.
  • Kepimui galima naudoti ne tik saulėgrąžų aliejų, bet ir rafinuotą kokosų aliejų ar lydytą sviestą.
  • Vanilinį cukrų galima pakeisti vanilės ekstraktu arba vanilės ankšties sėklomis.

Patiekimo idėjos

  • Apibarstykite žagarėlius milteliniu cukrumi.
  • Patiekite su uogiene ar grietine.
  • Apliekite ištirpintu šokoladu ir apibarstykite šokoladiniais ar spalvotais pabarstukais.
  • Skaniausi žagarėliai, žinoma, kuomet valgomi iškart - kelias dienas pastovėję pasidaro ne tokie traškūs.

Žagarėlių gaminimo žingsniai (apibendrinimas)

  1. Po truputį berkite miltus, vis maišydami tešlą. Kai tešla bus per tiršta maišyti, pradėkite ją minkyti rankomis. Miltų berkite tiek, kad gautumėte labai minkštą, tačiau prie rankų nelimpančią kočiojamą tešlą.
  2. Iškočiokite tešlą į maždaug 5 mm storio lakštą. Supjaustykite kvadratėliais ar stačiakampiais, kiekvieno centre padarykite kelių centimetrų ilgio įpjovą.
  3. Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Įdėkite vieną žagarėlį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs - jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.
  4. Žagarėlius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Žagarėlius apverskite, kad tolygiai iškeptų ir apskrustų iš abiejų pusių.

Maisto istorijos

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką tik namuose išvirto žagarėlio - tobulai minkšto ir puraus, būtent tokio, kokius vaikystėje virdavo mama - ir nė nespėjusi sumirksėti aš jau kelionėje laiku: mintyse jau sėdžiu savo vaikystės virtuvėje, kur virdulyje kunkuliuoja vanduo svarainių arbatai, o mama cukraus pudra barsto ką tik iš puodo ištrauktus įmantriai susuktus žagarėlius. Atrodo, galėčiau net apčiuopti tą vaikišką džiugesį ir nekantrumą! Maistą mylėti taip paprasta, nes jis visada pasakoja istorijas. Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais? Ar ilgesys irgi stukteli širdin, kai prisimenate po namų kerteles pasklidusį jų saldumą? Jei taip, šis nostalgiškas tobulų žagarėlių receptas - jums. Virkite, ragaukite ir leiskitės nešami prisiminimų. Žinote posakį „Kartą paragavęs - negali sustot“? Kalbant apie šiuos žagarėlius jis puikiai tinka“, - tikina vilnietė Audronė Zemenskienė, puikiųjų žagarėlių receptu pasidalijusi su „Skonio“ skaitytojais.

Traškūs žagarėliai (kitas receptas)

Maždaug 10 porcijų reikalingi produktai (matavimui naudojama 240 ml stiklinė):

Taip pat skaitykite: Traškūs žagarėliai

  • 2 ¼ stiklinės miltų;
  • 3 kiaušinių;
  • 3 valg. š. grietinės;
  • 1,5 valg. š. cukraus;
  • 0,5 arb. š. vanilinio cukraus;
  • 0,5 arb. š. kepimo miltelių;
  • 2 žiupsnių smulkios druskos;
  • aliejaus (žagarėliams kepti);
  • miltelinio cukraus (apibarstyti).

Kaip gaminti:

  1. Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų gerai išplakame elektriniu plakikliu. Tada sudedame grietinę, išplakame.
  2. Kitame dubenyje sumaišome 2 stiklines miltų su kepimo milteliais ir druska. Miltus pamažu sudedame į kiaušinių masę ir išplakame. Kai tešla pasidaro tiršta, minkome rankomis. Jei tešla limpa prie rankų, dedame dar miltų (naudojame likusius ¼ stiklinės miltų). Miltų reikėtų dėti tiek, kad tešla nebekibtų prie rankų, bet dar būtų minkoma.
  3. Stalviršį pabarstome miltais, imame 1/5 tešlos, iškočiojame itin ploną tešlos lakštą, supjaustome jį 3-4 cm storio juostomis, o juostas supjaustome 10-12 cm ilgio mažesnėmis juostelėmis. Kiekvienos juostelės viduryje padarome pjūvį (~6-7 cm ilgio), tada vieną juostelės galą perkišame per pjūvį ir taip suformuojame visus žagarėlius. Paruoštus kepti žagarėlius dedame ant miltais pabarstytos lentelės ar stalviršio.
  4. Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ant vidutinės ugnies. Aliejaus reikia tiek, kad žagarėliai galėtų jame plaukioti (iškilti į paviršių).
  5. Žagarėlius sudedame į keptuvę (kepame maždaug po 5-6 žagarėlius, priklausomai nuo keptuvės dydžio). Kepame, kol viena pusė įgauna auksinį atspalvį, tada apverčiame ir taip pat iškepame iš kitos pusės. Iškepusius žagarėlius dedame ant lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalai. Kai žagarėliai atvėsta - perkeliame į serviravimo lėkštę ir apibarstome milteliniu cukrumi.

Kaloringumas

Bendras patiekalo kaloringumas (žagarėlių su kefyru): 2450 kcal. Vienos porcijos kaloringumas (4-5 žagarėliai): 306 kcal.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti žagarėlius

Taip pat skaitykite: Žagarėlių gaminimo paslaptys

tags: #žagarėlių #receptas #be #kiaušinių

Populiarūs įrašai: