Bulvės: mitai, tiesa ir poveikis sveikatai
Bulvės, nors ir yra viena populiariausių daržovių pasaulyje, dažnai apipintos mitais ir nepagrįstais įsitikinimais apie jų žalą sveikatai. Daugelis žmonių stengiasi išbraukti bulves iš savo raciono, manydami, kad jos skatina svorio augimą ar didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tačiau ar iš tikrųjų bulvės yra tokios pavojingos? Kodėl jos užsitarnavo tokią blogą reputaciją? Ir kas nutinka organizmui, jei jas valgome kasdien? Šiame straipsnyje panagrinėsime bulvių naudą ir žalą, atsižvelgdami į skirtingus paruošimo būdus ir individualius organizmo poreikius.
Bulvių reputacija: kur slypi tiesa?
Harvardo visuomenės sveikatos mokykla nurodo, kad keptos aliejuje arba su riebiais priedais, pavyzdžiui, sūriu patiektos bulvės iš tikrųjų gali didinti svorį, diabeto ir širdies ligų riziką. 2017 m. „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas nustatė, kad žmonėms, kurie du kartus per savaitę valgė skrudintas ar keptas bulves, padidėjo mirties rizika. Tačiau tyrimas nenustatė jokio ryšio tarp mirties rizikos ir bulvių, paruoštų be aliejaus ar kitų riebalų vartojimo.
Tai patvirtina Victorijos Jarzabkowski, Teksaso universiteto mitybos specialistės, poziciją: bulvės nebūtinai yra blogos ir kenkia organizmui. Tinkamai paruoštos - be gausybės riebalų, sūrio ar kitų riebių priedų - jos gali būti netgi labai naudingos.
Bulvių maistinė vertė: vitaminai, mineralai ir kitos naudingos medžiagos
Bulvės yra mažai kaloringos - vidutinio dydžio bulvėje yra tik apie 110 kalorijų. Be to, jos yra puikus vitaminų C ir B6, mangano, fosforo, niacino ir pantoteno rūgšties šaltinis. Šiose daržovėse yra daug augalinių maistinių medžiagų, kurios naudingos sveikatai - karotinoidų, flavonoidų ir kofeino rūgšties.
Kalis: daugiau nei bananuose
Gera žinia kenčiantiems dėl aukšto kraujospūdžio: bulvės gali padėti jį sumažinti. V.Jarzabkowski teigimu, pirmiausia - dėl skaidulų. Taip pat bulvės yra puikus kalio šaltinis. Kaip nurodo JAV maisto ir vaistų administracija, kalis yra mineralas, padedantis sumažinti kraujospūdį, mat jis veikia kaip kraujagysles plečiantis vaistas.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis: baltymų šaltinis
„Bet kokios rūšies bulvėse yra daug kalio, - sakė mitybos specialistė. - Bulvės turi netgi daugiau kalio nei bananai, ir daug jo yra bulvių lupenose.“ V.Jarzabkowski pažymėjo, kad lupenose taip pat yra daug ląstelienos.
Vitaminas B6: nervų sistemos sveikatai
Bulvėse esantis vitaminas B6 yra labai svarbus nervų sveikatai. Pasak Merilendo universiteto medicinos centro, vitaminas B6 padeda gaminti smegenims naudingas chemines medžiagas serotoniną, dopaminą ir norepinefriną. Tai reiškia, kad bulvių valgymas gali padėti nuo depresijos, streso.
Skaidulos: virškinimo sistemos pagalba
Vienas didžiausių bulvių privalumų, pasak V.Jarzabkowski, yra didelis ląstelienos kiekis. Tai lengvina žarnyno veiklą, skaidulos padeda judėti maistui per visą žarnyną ir palengvina tuštinimąsi. Be to, skaidulos padeda mažinti cholesterolio kiekį.
Kada bulvės gali būti pavojingos?
Planuojant valgiaraštį reikėtų prisiminti, kad bulvėse daug angliavandenių. „Bulvės lėkštėje turėtų užimti grūdų vietą. Naudokite jas kaip angliavandenių, o ne kaip daržoves“, - patarė V.Jarzabkowski. Net ir sveikai paruoštos bulvės gali sukelti sveikatos problemų nutukusiems ar diabetu sergantiems asmenims. Jose yra daug paprastųjų angliavandenių, dėl kurių gali padidėti svoris.
Sveikiausi bulvių paruošimo būdai
Tikriausiai jau nuspėjate, kad bulvės, paskandintos šoninės padaže ar keptos riebaluose, nėra pats sveikiausias būdas jomis pasimėgauti. Tad kaip jas paruošti? Ir kurios maistingesnės - keptos, virtos vandenyje ar garuose virtos bulvės?
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šaldytą omarą
Pasak specialistės, bulvių kepimas orkaitėje be riebalų ar mikrobangų krosnelėje yra geriausias būdas, nes taip bulvės praranda mažiausiai maistinių medžiagų. Kitas sveikiausias bulvių paruošimo būdas yra virimas garuose - taip prarandama mažiau maistinių medžiagų nei verdant vandenyje. Bet kad ir kaip paruošite bulves, stenkitės valgyti jas su lupenomis, kuriose yra daugiau maistinių medžiagų, nei likusioje bulvėje.
Vien bulvės: eksperimentas ir jo rezultatai
Atsakymo į klausimą, kas atsitiks, jei kiekvieną dieną valgysite tik bulves, 2016 metais ieškojo Melburno gyventojas Andrew Tayloras („Spud Fit“). Australas pradėjo maitintis vien tik bulvėmis: iš jų jis gavo 99 proc. visų kalorijų. Likusį procentą sudarė prieskoniai, žolelės, padažai ir mažai kaloringi produktai, pavyzdžiui, česnakai, sojų pienas ir pan.
Tokio iššūkio A.Tayloras ėmėsi norėdamas atsikratyti antsvorio, pradėti daugiau judėti ir įveikti priklausomybę maistui. Jis stengėsi maistą traktuoti tik kaip kurą organizmui, o ne atlygį ar paguodą. Prieš eksperimentą vyras konsultavosi su mitybos specialistu ir nusprendė, kad nutrauks eksperimentą, jei pradės jaustis blogai.
Andrew nuolat tikrindavo sveikatą, atlikdavo kraujo tyrimus. Cholesterolio ir cukraus kiekis sumažėjo, kraujospūdis ir kiti sveikatos rodikliai taip pat buvo geri.
Subalansuota mityba: esminis sveikos gyvensenos komponentas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu prieštaringos informacijos apie mitybą, subalansuotas maistas tampa esminiu sveikos gyvensenos komponentu. Subalansuota mityba - tai ne tik pavienių maisto produktų pasirinkimas, bet ir kasdienė maitinimosi struktūra, užtikrinanti visų reikalingų maistinių medžiagų patekimą į organizmą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai pabrėžia, kad tinkamai subalansuota mityba ne tik padeda išlaikyti normalų kūno svorį, bet ir turi tiesioginį poveikį energijos lygiui, nuotaikai ir ilgalaikei sveikatai. Kasdienis tinkamų maisto produktų pasirinkimas gali ženkliai sumažinti lėtinių ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Šokoladas namuose: paprasta ir skanu
Maistinių medžiagų pusiausvyra: pagrindinės taisyklės
Maistinių medžiagų pusiausvyra organizme yra esminis faktorius, lemiantis mūsų sveikatą. Subalansuota mityba - tai maitinimosi būdas, kuris užtikrina, kad organizmas gauna visas reikalingas maistines medžiagas tinkamomis proporcijomis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, subalansuota mityba turėtų būti sudaryta iš įvairių maisto grupių: daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, sveikų riebalų, baltymų ir pieno produktų.
Subalansuota mityba skiriasi nuo tiesiog „sveikos” mitybos tuo, kad ji pabrėžia ne tik sveikų produktų pasirinkimą, bet ir jų proporciją bei įvairovę. Organizmui reikalinga įvairi energija, vitaminai ir mineralai, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti. Energija, kurią gauname iš maisto, matuojama kalorijomis, ir jos poreikis kiekvienam žmogui skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir kitų faktorių.
Norint laikytis subalansuotos mitybos, svarbu vadovautis tam tikromis pagrindinėmis taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu valgyti reguliariai - mažiausiai 3-5 kartus per dieną, nedidelėmis porcijomis. Tai padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir išvengti persivalgymo. Antra, reikėtų vengti itin perdirbto maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus, druskos ir nesveikų riebalų. Vietoj to, prioritetą teikite šviežiems, sezoniniams produktams. Trečia, svarbu gerti pakankamai vandens - mažiausiai 1,5-2 litrus per dieną. Ketvirta, mitybą reikėtų įvairinti - skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai, įvairūs grūdai, ankštiniai, riešutai, sėklos ir gyvūninės kilmės produktai užtikrina platų maistinių medžiagų spektrą. Penkta, svarbu atkreipti dėmesį į porcijų dydį ir valgymo greitį.
Porcijų kontrolė: rankos kaip matavimo priemonė
Porcijų kontrolė yra vienas iš pagrindinių subalansuotos mitybos aspektų. Dažnai problema yra ne tai, ką valgome, o kiek valgome. Paprastas būdas kontroliuoti porcijas - naudoti savo rankas kaip matavimo priemonę. Delnas gali būti naudojamas baltymų porcijai matuoti (apie 85-100 g), kumštis - daržovių ar grūdų porcijai, o nykštys - riebalų kiekiui (pvz., alyvuogių aliejui ar sviestui). Kitas efektyvus būdas - naudoti mažesnes lėkštes ir dubenėlius. Svarbu išmokti atpažinti tikrą alkį ir sotumo jausmą. Prieš imdami papildomo maisto, padarykite pauzę ir paklauskite savęs, ar tikrai dar esate alkani. Porcijų kontrolė yra įprotis, kuriam susiformuoti reikia laiko.
Pagrindinės maistinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai ir skaidulos
Subalansuota mityba remiasi tinkamu pagrindinių maistinių medžiagų - baltymų, riebalų ir angliavandenių - pasiskirstymu, nepamirštant ir maistinių skaidulų svarbos.
Baltymai yra esminiai ląstelių statybai ir atsinaujinimui. Jie yra raumenų, odos, plaukų ir nagų pagrindas, taip pat dalyvauja fermentų ir hormonų gamyboje. Lietuvoje populiarūs baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai) ir riešutai.
Riebalai dažnai klaidingai laikomi nesveikais, tačiau jie yra būtini organizmo veiklai - padeda įsisavinti vitaminus A, D, E ir K, suteikia energijos, palaiko hormonų pusiausvyrą, apsaugo organus ir padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą. Sveiki riebalų šaltiniai yra alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos ir riebi žuvis (lašiša, skumbrė).
Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, ypač smegenims ir raumenims. Jie skirstomi į paprastuosius (cukrus, medus) ir sudėtinguosius (grūdai, ankštiniai, daržovės). Lietuvoje populiarūs angliavandenių šaltiniai yra rugių duona, grikiai, avižos, miežiai, bulvės ir įvairios daržovės bei vaisiai.
Maistinės skaidulos, nors ir nepriskiriamos prie pagrindinių maistinių medžiagų, yra nepakeičiama subalansuotos mitybos dalis. Jos gerina virškinimą, padeda išlaikyti normalų cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Skaidulos ypač svarbios žarnyno sveikatai, nes maitina gerąsias žarnyno bakterijas ir skatina jų augimą. Lietuvoje gausu skaidulų šaltinių: grūdiniai produktai (ypač pilno grūdo), ankštiniai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos.
Vitaminai ir mineralai, nors reikalingi mažesniais kiekiais, taip pat yra būtini organizmui. Jie dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose ir užtikrina normalų organizmo funkcionavimą. Norint užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų santykį, rekomenduojama laikytis tokio pasiskirstymo: apie 45-65% kalorijų gauti iš angliavandenių, 15-30% iš baltymų ir 25-35% iš riebalų.
Produktai, kuriuos verta įtraukti į kasdienę mitybą, ir tie, kurių reikėtų riboti
Norint laikytis subalansuotos mitybos, svarbu žinoti, kurie produktai turėtų būti mūsų raciono pagrindas, o kurių vartojimą reikėtų riboti. Sveikatai naudingi produktai, kuriuos verta įtraukti į kasdienę mitybą, yra lapinės daržovės (kopūstai, špinatai, lapiniai kopūstai), kuriose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Spalvotos daržovės ir vaisiai (morkos, pomidorai, mėlynės, avietės) taip pat yra puikus vitaminų, mineralų ir fitonutrientų šaltinis. Liesu baltymu turtingi produktai - paukštiena (ypač krūtinėlė), žuvis (ypač riebi, kaip lašiša ar skumbrė), kiaušiniai, ankštiniai (pupelės, lęšiai, žirniai) ir liesas pienas bei jo produktai - yra esminiai raumenų augimui ir atsistatymui.
Kita vertus, yra produktų, kurių vartojimą reikėtų riboti. Tai produktai su dideliu cukraus kiekiu (saldainiai, pyragai, sausainiai, gazuoti gėrimai), perdirbta mėsa (dešros, dešrelės, rūkyti mėsos gaminiai), balti miltiniai produktai (balta duona, bandelės), užkandžiai su dideliu druskos kiekiu (traškučiai, sūrūs riešutai) ir greitasis maistas.
Vegetariška mityba: kaip užtikrinti subalansuotą racioną?
Vegetariškos mitybos atveju ypač svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, geležies, cinko ir vitamino B12 kiekį. Pagrindinis baltymų šaltinis vegetarams - ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, avinžirniai), soja ir jos produktai (tofu, tempeh), kiaušiniai ir pieno produktai (jei vartojami). Geležies galima gauti iš tamsiųjų lapinių daržovių, prieskoninių žolelių (petražolių, krapų), ankštinių ir džiovintų vaisių, tačiau jos įsisavinimas be gyvūninių produktų yra prastesnis, todėl verta derinti šiuos produktus su vitaminu C turtingais maisto produktais (citrusiniais vaisiais, paprika) - tai pagerina geležies įsisavinimą. Cinko šaltiniai - ankštiniai, sėklos, riešutai, pilno grūdo produktai. Vegetariška mityba gali būti visiškai subalansuota, jei tinkamai suplanuota.
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti mitybos įpročius
Subalansuotos mitybos principus lengviau taikyti, kai turime aiškų planą ir praktinius patarimus. Pirmas žingsnis link subalansuotos mitybos - apgalvotas apsipirkimas. Taip išvengsite impulsyvių pirkinių ir užtikrinsite, kad namuose turėsite visus reikalingus sveikus produktus. Maisto ruošimas iš anksto (angl. meal prepping) yra puikus būdas užtikrinti, kad darbo dienomis turėsite paruoštą sveiką maistą. Sekmadienį galite skirti kelias valandas paruošti pagrindinius patiekalus visai savaitei arba bent jau supjaustyti daržoves, išvirti grūdus ar marinuoti baltymų šaltinius. Užimtiems žmonėms svarbu turėti sveikų, greitai paruošiamų užkandžių - vaisių, riešutų, jogurto, kietai virtų kiaušinių ar humuso su daržovėmis. Mitybos įpročiai formuojasi pamažu, todėl nereikėtų siekti drastiškų pokyčių per vieną dieną. Pradėkite nuo mažų pakeitimų - pakeiskite baltą duoną rugine, pridėkite daugiau daržovių į savo mitybą, sumažinkite cukraus kiekį kavoje. Tarp pagrindinių valgymų rekomenduojama gerti pakankamai vandens - bent 1,5-2 litrus per dieną. Šis mitybos planas yra tik orientacinis ir gali būti pritaikomas pagal individualius poreikius, maisto netoleravimus ar alergijas.
Išvados: subalansuota mityba - investicija į save
Subalansuota mityba yra kertinis sveikos gyvensenos akmuo, turintis tiesioginį poveikį mūsų fizinei ir emocinei savijautai. Svarbu suprasti, kad sveikata kuriama kasdien, per ilgą laiką. Nėra stebuklingų sprendimų ar greitų rezultatų - tik nuoseklus darbas ir sąmoningi pasirinkimai. Prisiminkite - subalansuota mityba yra investicija į save, kuri ilgainiui atsiperka geresnės sveikatos, didesnio energijos lygio ir geresnės gyvenimo kokybės pavidalu.
Subalansuota mityba - tai maitinimosi būdas, užtikrinantis visų reikalingų maistinių medžiagų gavimą tinkamomis proporcijomis. Pirmenybę teikite įvairioms daržovėms, vaisiams, pilno grūdo produktams, liesiems baltymų šaltiniams (žuviai, paukštienai, ankštiniams, riešutams) ir sveikiems riebalams. Naudokite rankos dydžio gaires: delnas - baltymų porcijai, kumštis - daržovių ar grūdų porcijai, nykštys - riebalų kiekiui. Taip, tinkamai suplanuota vegetariška mityba gali būti visiškai subalansuota.
Termiškai apdorotos daržovės: ar jos naudingesnės?
Pasak sportininkų mitybos specialisto, Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto darbuotojo dr. Mariaus Baranausko, termiškai apdorojant maisto produktus, kai kurios medžiagos tampa net labiau priimtinos ir geriau įsisavinamos organizmo. Pavyzdžiui, likopenas (karotenoidas, pomidorams suteikiantis raudoną spalvą) 55 proc. veiksmingiau ir didesniu kiekiu iš virškinamojo trakto įsiurbiamas į kraujotaką vartojant virtus, t. y. termiškai apdorotus pomidorus, bet ne žalius. Vartojant virtas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, morkas, špinatus, šparagines pupeles, žaliuosius ar raudonuosius pipirus, taip pat grybus, organizmas daug geriau aprūpinamas maistinėmis ir kai kuriomis biologiškai aktyviomis medžiagomis nei valgant minėtas daržoves žalias. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daug palankiau vartoti virtą mėsą nei žalią. Mat virta mėsa yra lengviau virškinama, o ir terminio apdorojimo metu sunaikinami žalioje mėsoje esantys patogenai.
Žaliavalgystė: nauda ir pavojai
Pasak M. Baranausko, vartojant žalius daigus, neapdorotą pieną, sūrius ir jogurtą didėja rizika sirgti maistu plintančiomis ligomis, kurias sukelia maiste esantys virusai, bakterijos, parazitai, sveikatai pavojingi toksinai, cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, JAV žaliu maistu apsinuodija 1 iš 6 gyventojų. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, 60 proc. apsinuodijimų maistu susiję būtent su „žalių“ pieno produktų vartojimu. Šiuo atveju, toksinams patekus į kraujotaką, dažniausiai pasireiškantys simptomai - pykinimas, vėmimas, skrandžio spazmai, viduriavimas.
Dar viena problema, kuri siejasi su žalio maisto vartojimu - osteoporozė (kaulų išretėjimas). Mokslinio tyrimo metu 3,6 metų buvo stebimi žaliavalgystę praktikavę vyrai ir moterys. Tyrimo pabaigoje žaliavalgiams, lyginant su su pilnavertę mitybą praktikavusiais tiriamaisiais, buvo nustatytas gerokai sumažėjęs kaulų mineralų tankis juosmens ir klubų srityse. Kitos studijos metu paaiškėjo, kad 3,7 metų žalią maistą valgiusios jaunesnės nei 45 metų moterys patyrė dažnus menstruacinio ciklo sutrikimus. Be to, žaliavalgystės fone suvartojama per mažai vitamino B12 ir geležies, o tai didina mažakraujystės riziką. Todėl, siekiant nepabloginti sveikatos rodiklių, minėtų medžiagų sudėtyje turinčių maisto papildų vartojimas žaliavalgių segmentui yra neišvengiamas. Sportuojantiems vertėtų žinoti ir tai, jog praktikuojant žaliavalgystę, su maistu gaunama per mažai energijos ir baltymų, o reguliariai sportuojant organizmo poreikis šioms medžiagoms didėja. Kita vertus, žaliavalgystės įpročių yra sunku laikytis. Rinktis ir derinti žalią maistą viešo maitinimo įstaigose praktiškai galimybių itin mažai ar iš viso jų nėra. Dažniau galima rasti vegetariškų patiekalų asortimentą siūlančias maitinimo įstaigas, o vegetarams pritaikyti patiekalai dažniausiai apdoroti termiškai. Ne veltui Harvardo universiteto antropologas Richard Wrangham teigia: „Maistą verdame ir termiškai apdorojame - būtent tai mus ir daro žmonėmis“, - įsitikinęs specialistas.
Sveikatos sutrikimai, kuriuos gali išprovokuoti perėjimas prie žaliavalgystės
Patys žaliavalgiai atvirauja, kad pagerėjusi savijauta bei jėgų antplūdis, kuris užplūsta perėjus prie žaliavalgystės, yra saviapgalė. Organizmo pertvarka, kad jis galėtų normaliai įsisavinti žalią maistą, užtrunka net keletą metų. Per tą laiką patiriama ne viena sveikatos krizė. Kartais neigiami pokyčiai tampa negrįžtami ir netgi gali baigtis mirtimi. Pavyzdžiui, vienas vyras, gyvenantis Rusijoje, žaliavalgyste nusprendė gydytis akmenis tulžies pūslėje. Ir iš tiesų - jis pasijautė labai gerai, numetė nereikalingus kilogramus, atjaunėjo, tačiau vieną naktį su greitąją buvo išvežtas į ligoninę ir iškart atsidūrė ant operacinės stalo. Akmuo per mėnesį buvo taip išaugęs, kad medikai negalėjo tuo patikėti.
Gydytojas Michailas Sovetovas, gyvenantis ir dirbantis Maskvoje, žaliavalgis yra jau šeštus metus. Jis vis dar įsitikinęs, kad žaliavalgystė - pats naudingiausias sveikatai mitybos būdas, tačiau atvirauja, kad jau ketverius metus gydo nuo jos nukentėjusius žmones.
"Problema ta, kad ideali žaliavalgiška mityba labai skiriasi nuo realios. Be to, šiandien nėra sveikų net dvidešimtmečių, todėl pereinamais periodas - pakankamai pavojingas. Iškilus sveikatos problemoms tam tikrais atvejais žmogui geriau grįžti prie ankstesnės mitybos, antraip problemos gali sukelti labai rimtų bėdų. Netgi žinau mirties atvejų, kai fanatiškai laikomasi žaliavalgystės. Mat keisdami mitybą mes keičiame medžiagas, kurių dėka organizmas iki šiol visą gyvenimą funkcionavo“, - pasakojo medikas internetinėje paskaitoje.
Žmogui perėjus prie žaliavalgystės, įsijungia aktyvus organizmo valymosi procesas. Išsivaloma nuo nesuvirškintų likučių, kuriuos visą gyvenimą organizmas kaupė valgydamas termiškai apdorotą maistą. Pasak M. Sovetovo, termiškai neapdorotas maistas nepalieka šių likučių, kadangi jis organiškai dera prie virškinimo sistemos ir didžioji dalis jo pasisavinama. Vis dėlto mūsų organizmas yra prisitaikęs gyventi su tomis medžiagomis, kurias gauna jau daug metų. Nors statinys iš jų nėra tobulas, jis sukonstruotas taip, kad funkcionuotų. Tik užklupus stresinėms situacijoms, dideliems fiziniams krūviams ar ligai organizmas nebeturi jėgų tvarkytis su visais dirgikliais. Pradėjus byrėti šiai sistemai ir prasideda visi nemalonumai.
„30-40 metų žmogus gali pasigirti, kad jo organizmas persitvarkė tik po 10 metų žaliavalgystės. Jei pertvarka įvyksta sėkmingai, kasmet jis jaučiasi vis geriau, jaunesnis ir daug sveikesnis nei jaunystėje. Didžiausia evoliucija įvyksta virškinimo trakte. Kad jis apsivalytų nuo per daugybę metų prisikaupusių gleivių, reikia valgyti daug grubios ląstelienos, kuri skatina virškinimo trakto peristaltiką. Tai daržovės, kurias sunku kramtyti - morkos, kopūstai, burokėliai, žalumynai, kieti obuoliai. Šių produktų reikia valgyti kuo daugiau. Jie nebus labai gerai įsisavinami, tačiau išvalys žarnyną“, - teigė žaliavalgis.
Žaliavalgė: asmeninė patirtis
Tačiau jau septintus metus tik žalią maistą valganti žaliavalgystės propaguotoja Lietuvoje ir gyvo maisto restorano patiekalų įkūrėja Olga Dzindzeleta tikina šiandien visiškai nejaučianti nuovargio, nors jos patiekalų porcijos savo mažumu įprastai valgančiam žmogui gali kelti siaubą. O. Dzindzeleta atmeta abejones, kad šio maisto žmogui neužtenka. „Tiesa, pažįstu žaliavalgių, kurie per dieną suvalgo du kilogramus bananų, tačiau dažniausiai poreikis daug valgyti pranyksta. Organizmas iš mano minėto produktų kiekio gauna pakankamai energijos ir visko, kas jam būtina“, - tikino žaliavalgė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad visi žmonės gali būti žaliavalgiai. „Aš manau, kad gyvam organizmui reikalingas gyvas maistas. Kažkada labai seniai žmogus valgė tik augalinės kilmės maistą. Vykstant evoliucijai, prasidėjo apdorojimas, kepimas, mūsų laikmečiu prisidėjo dar konservantai ir visokios medžiagos“, - teigė moteris. Tačiau kiekvienam, norinčiam kardinaliai pakeisti mitybą, O. Dzindzeleta pataria labai pagalvoti, kaip jis gali tai padaryti, be to, reikėtų pasiruošti psichologiškai.
Anot O. Dzindzeletos, kiekvienas žaliavalgis pasirenka savo maisto racioną. Jos racione didesnę dalį sudaro vaisiai, žalumynai. Mažesnę dalį užima daržovės ir sėklos, o riešutų dalis šiuo metu gerokai sumažėjusi. „Esu girdėjusi pasakojimų, kad perėjimas prie žaliavalgystės būna gana sunkus. Man pačiai blogų potyrių nebuvo. Atvirkščiai, jau po 2-3 savaičių norėjosi skraidyti. Sunkiausia buvo įveikti įpročius. Kai tu ateini į parduotuvę, ranka tiesiog automatiškai tiesiasi pasiimti to maisto, kurį valgei daugybę metų. Maždaug pusę metų iš tiesų reikėjo labai galvoti, ką perku: ar tas maistas yra priimtinas, ar galiu jį valgyti. Per 2 mėnesius numečiau 15 kg. Žmonės klausinėjo, ar nesergu. Tačiau mano savijauta buvo puiki ir yra tokia iki šiol. Dingo nuovargis. Regis, visą dieną dirbi - nesvarbu, fizinį ar intelektualinį darbą, tačiau grįžusi namo vakare ir toliau norisi suktis, tarsi amžiną varikliuką turėčiau. Labai pagerėjo miego kokybė, jo nebereikia tiek daug, nes vakare atsigulusi jau po kelių minučių užmiegu“, - pasakojo O. Dzindzeleta.
Pasak jos, kiekvienas turėtų įsiklausyti į savo kūną savijautą. Jokiu būdu neturėtų būti fanatizmo. „Nereikėtų, kad žaliavalgystė taptų savęs įveikimu keliu - bandymu sau įrodyti, kad aš galiu. Pradėti galima nuo to, kad jūs nieko neatsisakote, o tiesiog padidinate žalio maisto dalį racione ir tik vėliau pradedate kažką keisti. Žinau, kad daug žmonių pradeda nuo kokteilių. Mat jie tiesiog skanūs. Be to, tai didelė erdvė improvizacijai“, - svarstė pašnekovė.
tags: #virtas #maistas #dieta #nauda #žala