Kodėl žmonės tampa vegetarais: priežastys, motyvai ir pasekmės
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atsisako mėsos produktų ir pereina prie vegetarinės mitybos. Dėl to didėja susidomėjimas priežastimis, motyvais ir galimomis pasekmėmis, susijusiomis su šiuo mitybos pasirinkimu. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti įvairius aspektus, susijusius su vegetarizmu, pradedant istoriniu kontekstu ir baigiant sveikatos bei etinėmis dilemomis.
Vegetarizmo ištakos ir paplitimas
Vegetarizmas, kaip mitybos praktika, atsirado senovės Azijoje, kur buvo glaudžiai susijęs su religija, gyvenimo būdu ir santykiu su pasauliu. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją - ne tik fizinę, bet ir moralinę bei dvasinę.
Nors mitybos įpročius lemia kultūrinė aplinka ir tradicijos, vegetarizmas ypač paplitęs Indijoje, kur beveik kas antras gyventojas yra vegetaras. Europoje vegetariškiausi - britai. 2006 m. duomenimis, Didžiojoje Britanijoje beveik 4 milijonai (6 procentai visų šalies gyventojų) yra vegetarai, o raudonos mėsos visiškai nevartoja kas dešimtas britas. Londono prekybos centruose galima rasti ne tik vegetariškų dešrelių, bet ir vegetariško šunų maisto.
Motyvai pereiti prie vegetarinės mitybos
Žmonės pasirenka vegetarinę mitybą dėl įvairių priežasčių, kurias galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:
Sveikata: Apibendrinant mokslinius tyrimus, pastebimos tendencijos, kad beveik 80 procentų vegetarų mėsos atsisakė galvodami apie naudą savo sveikatai. Vegetariška mityba siejama su mažesniu sočiųjų riebalų rūgščių kiekiu, geresne žarnyno flora, didesniu antioksidantų kiekiu ir sumažėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vegetariška mityba, kai neskiriama pakankamai dėmesio maistinėms medžiagoms, nėra be rizikos. Gali trūkti geležies, vitamino B12, kalcio ir kitų svarbių medžiagų.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir netikėti garnyrai prie keptos vištienos
Etiniai principai: Antra pagal dažnumą mėsos atsisakymo priežastis - moraliniai principai, siekis neprisidėti prie žiaurumų žudant gyvūnus maistui. Psichologijoje vyrauja nuomonė, jog teigiama nuostata į gyvūnus yra susijusi su teigiamu požiūriu į žmones, gebėjimu įsijausti į jų požiūrius bei būsenas, jas suprasti. Tyrimai rodo, kad už įsijautimą į kito jausmus atsakingos zonos vegetarų smegenyse stebint kito skausmą veikia aktyviau.
Religiniai įsitikinimai: Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams.
Aplinkosauga: Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pačiu metu neatsakingai juo švaistosi. Skerdyklų ir fermų nutekamieji vandenys bei srutos - pagrindiniai upių bei upelių teršėjai.
Intelektas: Prieš kelis metus plačiai nuskambėjo britų tyrimas, kuriame susietas asmens intelektas vaikystėje ir vėliau pasirinkta vegetarinė mityba. Paaiškėjo, kad vegetarų vyrų intelekto koeficientas vidutiniškai buvo aukštesnis nei ne vegetarų. Vis tik, anot šio tyrimo autorių, aišku tiek, kad protingesni vaikai užauga labiau savo sveikata besirūpinančiais individais, kurie apmąsto daugiau gyvenimo būdo, o kartu ir mitybos galimybių.
Vegetarizmo rūšys
Vegetarizmas nėra vienalytis reiškinys. Yra įvairių vegetarizmo formų, kurios skiriasi pagal tai, kokius gyvūninės kilmės produktus leidžiama vartoti:
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
- Veganizmas: Pati griežčiausia vegetarizmo forma, kai atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų, įskaitant mėsą, žuvį, paukštieną, kiaušinius, pieno produktus ir medų. Veganai vengia bet kokių gyvūnų kančių.
- Lakto-vegetarizmas: Leidžiama vartoti pieno produktus, bet nevalgoma mėsos, žuvies ar kiaušinių.
- Ovo-vegetarizmas: Leidžiama valgyti kiaušinius, bet nevalgoma pieno, mėsos ar žuvies.
- Lakto-ovo-vegetarizmas: Leidžiama vartoti tiek pieno produktus, tiek kiaušinius, bet nevalgoma mėsos ir žuvies.
- Pesketarizmas: Nevalgoma mėsos, bet valgoma žuvis.
Vegetarizmo privalumai ir trūkumai
Vegetariška mityba turi tiek privalumų, tiek trūkumų, kuriuos svarbu apsvarstyti prieš priimant sprendimą pereiti prie tokio mitybos būdo:
Privalumai:
- Mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika
- Mažesnė diabeto rizika
- Geresnė žarnyno flora
- Didesnis antioksidantų kiekis
- Sumažėjusi vėžio rizika
- Svorio kontrolė
Trūkumai:
- Geležies trūkumas
- Vitamino B12 trūkumas
- Kalcio trūkumas
- Baltymų trūkumas (jei mityba nesubalansuota)
- Valgymo sutrikimų rizika (ypač radikalus mėsos atsisakymas)
Vegetarizmas ir valgymo sutrikimai
Nors vegetarizmas pats savaime nėra valgymo sutrikimas, radikalus mėsos atsisakymas gali signalizuoti apie didesnę riziką, kad toks sutrikimas gali išsivystyti. Kraštutinis tam tikrų maisto rūšių vengimas, ypač kai kalba eina apie kaloringesnį maistą, pagrįstai įtraukiamas tarp nervinės anoreksijos diagnozavimo kriterijų.
Tyrimai rodo, kad vegetarės studentės dažniau jaučia kaltės jausmą pavalgiusios nei jų kolegės, valgančios ir mėsą. Vegetarės dažnai labiau suinteresuotos lieknomis linijomis ir tam dažniau pasitelkia vidurius laisvinančius vaistus ar maisto papildus. Nuo nekontroliuojamo persivalgymo tiek paaugliai, tiek suaugę vegetarai kenčia keturis kartus dažniau nei visavalgiai.
Kaip teisingai pereiti prie vegetarinės mitybos
Jei nusprendėte pereiti prie vegetarinės mitybos, svarbu tai daryti atsakingai ir apgalvotai:
- Pasikonsultuokite su specialistais: Prieš keičiant mitybos įpročius, pasikonsultuokite su gydytoju ar dietologu, kad įsitikintumėte, jog vegetarinė mityba jums tinka ir kad gausite visas reikiamas maistines medžiagas.
- Planuokite savo mitybą: Kruopščiai apgalvokite kasdienį valgiaraštį ir įsitikinkite, kad gaunate pakankamai baltymų, geležies, kalcio, vitamino B12 ir kitų svarbių medžiagų iš augalinių šaltinių.
- Vartokite maisto papildus: Jei reikia, vartokite maisto papildus, kad kompensuotumėte kai kurias medžiagas, kurių ilgainiui ima trūkti organizme.
- Būkite kūrybingi virtuvėje: Ieškokite naujų receptų ir eksperimentuokite su įvairiais augaliniais produktais, kad jūsų mityba būtų įvairi ir skani.
- Pereikite prie vegetarizmo palaipsniui: Jei visą gyvenimą valgėte mėsą, staigus jos atsisakymas gali būti sudėtingas. Pradėkite nuo vienos dienos per savaitę be mėsos ir palaipsniui didinkite dienų skaičių.
Mėsos paradoksas ir jo sprendimo būdai
Daugelis žmonių jaučia dviprasmiškus jausmus dėl mėsos valgymo - jie gaili gyvūnų, bet nenori atsisakyti skanių patiekalų. Toks reiškinys vadinamas mėsos paradoksu.
Taip pat skaitykite: Garnyro idėjos prie keptos kiaulienos sprandinės: geriausi receptai
2010 metais Kento universitete atliktas tyrimas atskleidė, jog įtampos dažnai atsikratoma tiesiog neigiant, jog mirtis gyvūnui sukėlė kančią. Tyrimui vadovavęs daktaras Loughanas teigia, jog, iškilus būtinybei keisti savo elgesį (nebevalgyti mėsos) ar pakoreguoti savo moralines nuostatas, didžioji dauguma pasirenka pastarąjį kelią.
Dažnai taikoma paradokso sprendimo taktika vadinama tyliuoju neigimu, kai vengiama bet kokių minčių apie tai, kad ant stalo garuojantis kepsnys kažkada buvo kiaulė, o vištienos maltinukai - višta.
tags: #vegetarai #pradeda #valgyti #mėsą #priežastys